Sausio 19d. Trečiadienis

Pasipriešinti Alzheimeriui ir pilkajai zonai

Peržiūrų skaičius: 18972
Pasipriešinti Alzheimeriui ir pilkajai zonai

Alzheimerio liga tam tikrą dalį žmonių pasiglemžia jau po 60-65 gyvenimo metų. Dr. Gintaro Valinčiaus vadovaujami septynių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai tikisi suprasti neurodegeneracinių ligų molekulinį mechanizmą, detektuoti ir įsiterpti į nepageidautinus biocheminius procesus.

Sprendžiant sudėtingus šiuolaikinius mokslo uždavinius negalima sėkmingai veikti nesubūrus daugiadisciplinės mokslininkų grupės. Kitas dalykas: patys tyrėjai mato didelę savo darbo prasmę - jo rezultatas galėtų būti naudingas daugeliui žmonių.

Toksiški nanodariniai

Biochemijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. G.Valinčiaus naujausių tyrimų kryptis - su Alzheimerio liga siejamų labai specifinių baltymų detekcija, naudojant bioelektrocheminius ir biospektroskopinius metodus. Kaip pasakojo mokslininkas, Alzheimerio ligos patogenezės molekulinis mechanizmas nėra visiškai žinomas. Prieš šimtą metų vokiečių psichiatras ir neuropatologas Aloisas Alzheimeris nuo senatvinės demencijos mirusio paciento smegenyse atrado baltymų sankaupų, tad labai ilgai buvo manoma, kad būtent jos yra Alzheimerio ligos priežastis.

Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį JAV atrastos tų pačių baltymų, kurie sudaro tokias sankaupas, visiškai mažytės, dviejų trijų nanometrų (vienas nanometras lygus vienai milijardinei metro daliai, arba, vaizdingiau tariant, yra 80 tūkst. kartų mažesnis už žmogaus plauko storį), tirpios, t. y. sankaupų nesudarančios formos. Pasirodo, šie baltymų dariniai labai toksiški neuronams, pagrindinėms smegenų ląstelėms.

"Mūsų tyrimų objektas šiuo metu kaip tik ir yra bandymas sukurti eksperimentinius metodus, kurie leistų detektuoti tuos toksiškus darinius esant ankstyviausiai Alzheimerio stadijai, kai žmogus iš esmės išoriškai tebėra sveikas, - sakė biochemikas. - Manoma, pačioje pradžioje, kol dar nepasireiškia ligos požymiai, organizme molekulių lygiu jau vyksta tam tikrų pokyčių smegenų audinių degeneracijos link. Pirmiausia nuo neuronų, kurie atsakingi už signalų perdavimus, veiklos, vadinasi, nuo suvokimo ir atminties procesų sutrikimų, galop iki silpnaprotystės ir kitų Alzheimerio liga įvardijamų požymių."

Laukia visų

Ši tyrimų sritis įdomi dar ir tuo, kad nėra koncentruota vien į Alzheimerio ligą. Daugelio neurodegeneracinių ligų molekulinis pagrindas labai panašus ir jas molekulinių procesų lygiu galima palyginti su Alzheimerio liga. Tikimasi, kad supratus tą molekulinį mechanizmą bus galima į jį įsiterpti, pavyzdžiui, sustabdyti nepageidautinoje vietoje vykstančius biocheminius procesus.

"Žodžiu, įsigilinus į vieną sritį, atsiveria galimybė suprasti molekulinį mechanizmą įvairių neurodegeneracinių sutrikimų, kurie yra visų mūsų bėda - anksčiau ar vėliau kiekvienas gali susidurti su vienokia ar kitokia jų forma, - kalbėjo mokslininkas. - Neurodegeneracijos procesai didele dalimi yra natūralūs, nors turi įtakos ir gyvenimo būdas, įpročiai. Manoma, jog žmonių, kurie dirba protinį darbą, smegenų audiniai, neuronų plastiškumas, gebėjimas perduoti, įsiminti signalą ilgiau išlieka stabilūs. Neseniai paskelbtoje studijoje sakoma, kad ir fizinis aktyvumas gali būti vienas iš veiksnių, pristabdančių neurodegeneraciją."

Prie Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamo projekto "Patogeninių beta-amiloido oligomerų detekcija Alzheimerio ligos diagnostikai (AMILOIDE)" dirba Biochemijos, Chemijos, Fizikos ir Biotechnologijos institutų, Kauno medicinos universiteto (KMU) Biomedicininių tyrimų instituto ir Neurologijos klinikos mokslininkai. Ūkio partnerė - aukštųjų technologijų kompanija "Ekspla" - suinteresuota tyrimais, galinčiais praplėsti jos gaminamų prietaisų taikymo sritį.

"Nors tai nėra centrinė tyrimų ašis, bandysime "Eksplos" kuriamus unikalius lazerinėmis technologijomis grįstus prietaisus panaudoti būtent tų baltyminių darinių, siejamų su Alzheimerio liga, detekcijai ir pasiūlyti metodus, kurie leistų jau tikruose pavyzdžiuose, sakysim, ligonių kraujo plazmoje ar smegenų skystyje, detektuoti tokius darinius, - pasakojo projekto vadovas G.Valinčius. - Siekiame, kad mūsų sukurtos metodikos galėtų būti praktiškai pritaikomos ligoninėse, poliklinikose minimaliai invaziniais metodais, pavyzdžiui, paimant kraujo pavyzdį, o atskirais atvejais labiau invazine procedūra - paimant smegenų skysčio iš stuburo."

Žinoma, tokio pobūdžio tyrimai, kaip ir visos aukštosios technologijos, nėra pigūs. Reikia brangių prietaisų, labai daug kainuoja ir tyrimams būtini baltymai bei cheminiai reagentai. Tyrėjų grupė pretendavo į 400 tūkst. litų per metus paramą, tačiau gavo tik pusę sumos. Toks apkarpymas skaudžiai atsiliepia ir pačiam 2008-2010 metais įgyvendinamam projektui.

"Suprantame, kad dabar sunkmetis ir klausimai susiję su išgyvenimu, tačiau mes irgi stengiamės duoti rezultatą, kuris būtų gyvybiškai svarbus daugeliui žmonių. Visos krizės turi savybę kada nors baigtis, o dėl AMILOIDE projekto svarbu pačių tyrėjų entuziazmas. Jo nenupirksi už jokius pinigus", - pabrėžė mokslininkas.

Šaukštai deguto

Didelės mokslinių tyrimų Lietuvoje viltys siejamos su būsimais mokslo, studijų ir verslo slėniais. G.Valinčius pripažino, kad didžiulis, maždaug 1 mlrd. litų vertės, slėnių projektas - istorinis mūsų valstybės žingsnis, tačiau jis iš esmės turėjo būti žengtas dar 2003 metais, per pirmąjį Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos etapą.

Neseniai Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo surengtas užsienio ir Lietuvos ekspertų, vertinusių slėnių programas, susitikimas. Jame kaip nacionalinis ekspertas dalyvavo ir G.Valinčius. Pasak mokslininko, galutinės nacionalinių ir abiejų užsienio ekspertų išvados dėl mokslo, studijų ir verslo slėnių kūrimo gana skirtingos. Tiek Jungtinės Karalystės mokslo ir studijų sistemos analitikų kompanija "Technopolis", tiek Liuksemburge registruota "Intelligetsia Consultants" teigiamai įvertino jūrinių tyrimų slėnį Klaipėdoje ir žemės ūkio mokslų slėnį "Nemunas" Kaune. Nacionaliniai ekspertai, taip pat ir G.Valinčius, priešingai, geriausiai įvertino daugiadisciplinį Saulėtekio slėnį ir biomedicininių bei medicininių tyrimų krypties "Santaros" slėnį Vilniuje. Kauno "Santakos" slėnis, nacionalinių ekspertų nuomone, su tam tikromis išlygomis taip pat gali būti vertinimas teigiamai, o "Nemuno" ir Klaipėdos slėniai, palyginti su Saulėtekio ir "Santaros", atrodo silpnokai.

"Kodėl toks vertinimų skirtumas? Tiek užsieniečiai, tiek nacionaliniai ekspertai rado identiškų problemų, sakykim, kai kurių slėnių tematinių tyrimų krypčių nevienalytiškumą, - dėstė mokslininkas. - Užsienio ekspertai tai ypač akcentuoja, nes mūsų slėniai neatitinka vakarietiškos sampratos, ir teritoriniu, ir institucijų požiūriu yra kur kas mažesni, todėl, vakariečių manymu, turėtų koncentruotis į tam tikras prioritetines kryptis. Mes savo išvadose labiau pabrėžėme žmogiškąjį slėnių potencialą, nors ir pripažindami, kad stipriuosiuose yra tam tikras tematikos heterogeniškumas. Pavyzdžiui, Saulėtekyje prie lazerių ir medžiagotyros atsiranda civilinė inžinerija. Tas pat ir "Santakoje". Šio slėnio pagrindinė kryptis - cheminiai tyrimai, mechatronika. Labai gerbiu kolegas KMU ir Lietuvos energetikos institute. Jie puikūs mokslininkai, tačiau kaip slėnio dalis numatytas ir toli gražu ne stipriausias KMU padalinys - Farmacijos fakultetas. Užsieniečiai tai iškart pamato - kodėl investijos skiriamos sričiai, kuri pirmiausia yra atitrūkusi nuo pagrindinės slėnio tematikos, kitas dalykas - jos potencialas silpnokas. Atsižvelgdami į tuos šaukštus deguto ir rašo dešimtukus slėniams, kurie yra tematiškai koncentruoti."

Teisėti lūkesčiai?

Užsienio ir nacionaliniai ekspertai taip pat sutarė, kad valstybės mastu vykdoma slėnių programa neturi aiškios vadybos schemos - kaip šis vienetas bus valdomas. G.Valinčiaus manymu, tai yra kultūrinė problema. Daugelis šio proceso dalyvių, ypač mokslo institucijų vadovai, žiūri į programą kaip į aparatūros ir infrastruktūros apskritai atnaujinimą. Taigi, atrodytų, teisėti lūkesčiai, kad parama būtų išdalyta visiems po lygiai, nes visi turi teisę pagerinti savo sąlygas.

"Bent jau mūsų kartai toks dalykas nutinka tik sykį gyvenime, - apie milijardinį slėnių projektą kalbėjo ekspertas, - todėl reikėtų užduoti klausimą: galbūt galime ką nors daugiau padaryti, nei paprasčiausiai pasidalyti lėšas? Gal naudingiau būtų smarkiai sustiprinti tas sritis, kurios vėliau ir iš kitų sričių pritrauks mokslininkų spręsti visuomenei aktualias problemas. Mano akimis žiūrint, viena svarbiausių slėnių problemų - nėra aiškios vizijos, ko siekiame, todėl nesama ir aiškios vadybos schemos, kaip slėniai bus valdomi. Vyriausybės nutarime numatyta, kad jų valdymas bus vykdomas vadovaujant tarybai, sudarytai iš slėnių asociacijos dalyvių. Užsienio ekspertai taikliai pabrėžė, kad taryba iš principo nėra valdymo organas. Turi būti valdyba, kuri vadovaujasi slėnio partnerių sutartyje apibrėžtais principais. Ji būtų deleguota pačių dalyvių, turėtų teisę ir prisiimtų atsakomybę reguliuoti finansų srautus, kurie garantuoja slėnių gyvastį. Dabar to nėra."

Ekspertai pasigedo ir aiškių verslo įsipareigojimų slėnių programose. G.Valinčius prisipažino, kad nedrįstų kaltinti verslininkų. Jeigu jie neinvestuoja, vadinasi, nesitiki naudos. Taip pat gali būti, kad nacionalinis verslas tiesiog neturi potencijos absorbuoti naujas žinias, nors tokių verslo įmonių Lietuvoje jau yra, pavyzdžiui, "Ekspla", "Fermentas", "SICOR Biotech". Kita vertus, galima pritraukti užsienio kompanijų. Rezultatas bus toks pat: jos sukurs Lietuvoje darbo vietų, o mokslo sistemą pasieks nauji pinigų srautai.

Dar viena problema, kaip pažymėjo tiek užsienio, tiek nacionaliniai ekspertai, - neatsižvelgiama į tarptautinį kontekstą. Europoje vyksta daugybė panašių procesų. Pavyzdžiui, "European Roadmap for Research Infrastructures" ("Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros kelrodyje"), viename iš Europos strateginių dokumentų (prie jo rengimo prisidėjo ir G.Valinčius), pristatomi 44 svarbiausi ir didžiausi Europos infrastruktūriniai projektai, kurie bus įgyvendinami per ateinančius 20 metų ir kurių bendra statybos darbų sąmatinė vertė - per 30 mlrd. eurų. Taigi net didelei valstybei vienai neįgyvendinami. Atsižvelgus į tai, kokios galimybės Lietuvai atsivertų dalyvaujant šiuose projektuose, būtų galima net pakoreguoti slėnių programas. Kol kas tik Vilniaus universiteto (VU) Lazerinių tyrimų centras yra vieno iš šių elitinių projektų dalyvis. Aktyviai prisidėti prie kito europinio projekto pasirengęs Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras Kaune ir Vilniuje esantis Lietuvių kalbos institutas.

Pritraukti talentus

2000 metais Europa iškėlė Lisabonos strategiją - ambicingą planą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse įsiveržti į pirmaujančias pozicijas pasaulyje. Kaip pažymėjo G.Valinčius, anksčiau Europa konkuravo daugiausia su JAV, Kanada ir Japonija, o dabar akivaizdu, kad naujų mokslinės galios centrų jau esama Pietryčių Azijoje, Kinijoje. Anksčiau ar vėliau jų atsiras Indijoje, Korėjos pusiasalyje, labai daug ambicijų turi arabų šalys.

Įgyvendinant Lisabonos strategiją ypač aktualus yra mokslinės infrastruktūros klausimas, todėl 2002 metais buvo įsteigtas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos forumas (ESFRI - European Strategy Forum on Research Infrastructures), į kurį nacionalinės ES vyriausybės deleguoja savo atstovus. Toks Lietuvos atstovas nuo 2004 metų, kai mūsų valstybė tapo ES nare, yra G.Valinčius.

Pasak mokslininko, dar pernai Slovėnijoje vykusioje ESFRI konferencijoje buvo iškeltas klausimas dėl akivaizdaus naujų ES šalių raidos disbalanso, nes, pažvelgus į numatomų investicijų geografiją, aišku, kad daugiausia mokslo infrastruktūros bus kuriama į Vakarus nuo Oderio. Naujosios ES valstybės kai kuriose srityse liko kaip ir pilkojoje zonoje, kurioje beveik nieko nevyks. 2006 metais paskelbtame "European Roadmap for Research Infrastructures" išryškėjęs Rytų ir Vakarų Europos šalių raidos disbalansas matyti ir atnaujintame 2008-ųjų leidinyje.

Šių metų kovą Čekijoje surengta ESFRI konferencija, kaip pasakojo G.Valinčius, buvo orientuota būtent į tuos regioninius klausimus ir darnią socialinę plėtrą: kaip šalys bendradarbiaus mokslinių išteklių dalijimosi srityje, kai jau bus sukurtos numatytos infrastruktūros, ar tų infrastruktūrų sutelkimas Vakaruose nesukels protų nutekėjimo Rytų Europos valstybėse.

Per baigiamąjį konferencijos posėdį apibendrinamąjį pranešimą skaitė Lietuvos atstovas. "Vykstant infrastruktūrų plėtrai ir dėl objektyvių priežasčių didiesiems projektams koncentruojantis senosiose ES šalyse, vis dėlto turime rasti metodų, kurie naująsias nares padarytų aktyvias tų projektų dalyves, - pagrindinę pranešimo mintį persakė G.Valinčius. - Tai pirmiausia gali būti pasiekta per specialias programas, skiriant laiko, mokslinių instrumentų ir kitų infrastruktūros išteklių tyrėjams tų valstybių, kurios finansiškai nedalyvauja projektuose. Dabar projektai yra tarsi paneuropiniai, tad atsiranda kolizija tarp finansinių įsipareigojimų ir tų, kurie negali jų prisiimti dėl ekonominės padėties. Antras dalykas - metas suprasti, kad kitos pasaulio šalys ir regionai stengiasi, o ateityje dar įnirtingiau stengsis konkuruoti su Europa dėl protų, todėl labai svarbu, kaip nuo konkurencijos Europos viduje dėl gabiausių tyrėjų pereiti prie koordinuotų bendrų veiksmų ugdant gausią naująją mokslininkų kartą. Modernios mokslinių tyrimų infrastruktūros yra vienas svarbiausių veiksnių pritraukti, išauginti ir išlaikyti talentus Europoje."

Mokslinių tyrimų požiūriu labai svarbus universitetų vaidmuo, nes būtent juose rengiami žmonės, kurie dirbs su naujausiais instrumentais, todėl, G.Valinčiaus įsitikinimu, tikslinga skatinti universitetus aktyviau įsitraukti į ESFRI procesą. Lietuvos universitetai yra tarp pagrindinių žaidėjų mokslo, studijų ir verslo slėnių programose. Tapdami aktyviais ESFRI proceso dalyviais, t. y. įsipareigodami ir koordinuodami savo investicijas, atsižvelgdami į tai, kas vyksta Europoje, jie galėtų būti ir elitinių Europos projektų partneriai.

"Lietuvoje bus padarytos neprecedentės investijos į mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir duotas didžiulis impulsas visai mokslo sistemai, - apie mokslo, studijų ir verslo slėnius pasakojo G.Valinčius. - Kitas dalykas, žmonės išmoks dirbti kartu. Ne tik kaip laboratorija, institutas, universiteto fakultetas. Didžiulis slėnių laimėjimas bus žmonių supratimas, kad, be asmeninių, yra ir bendri interesai, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti, nes jie iš esmės - svarbiausi. Kur kas daugiau galima pasiekti bendradarbiaujant, o ne kovojant vienas su kitu ir bandant atsiplėšti didesnį kąsnį."

----------------------

VU absolventas G.Valinčius 1989-1998 metais buvo VU Fizikinės chemijos katedros docentas. Ketverius metus nuo 1998-ųjų dirbo vizituojančiu mokslininku Nacionaliniame standartų ir technologijų institute JAV. Pakviestas kaip elektrochemijos srities specialistas, beveik nieko bendra neturintis su biologiniais procesais, šio instituto Biotechnologijos skyriuje pateko į visiškai skirtingą nei Lietuvoje daugiadisciplinę terpę. Grįžęs į Lietuvą pradėjo dirbti Biochemijos institute. Yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentas. Kasmet 1,5-3 mėnesiams vyksta į JAV vykdyti mokslinių tyrimų: dirbo viename prestižiškiausių biomedicininių tyrimų srityje Johnso Hopkinso universitete, Carnegie Mellon universitete ir didžiausiame JAV Ohajo valstijos universitete.

Moterų higienos priemonės

Moterų higienos priemonės

"Nuolat baramės su paaugle dukra dėl tamponų. Ji juos naudoja nuo pat mėnesinių atsiradimo, trylikos metų. Mano laikais nebuvo girdėta, kad nekalta mergina ką nors dėtųsi į vidų, visos bijojome pakenkti nekaltybei. Dabar gi man dukra atšauna,...


Pabėgti nuo varikozės

Pabėgti nuo varikozės

"Pastebėjau, kad ant mano kojų kraujagyslės vietomis atrodo lyg žvaigždutės. Įtariu, kad tai venos išsiplėtusios. Man dar tik 38-eri. Ar tokių metų jau reikia rimto gydymo ar dar galima kaip nors kitaip padėti mano kojoms?" Liūdna, bet...


Reabilitacija tampa miražu

Reabilitacija tampa miražu

Nors mieste ambulatorinės reabilitacijos paslaugas teikiančių gydymo įstaigų daugėja, pacientams iš to menka nauda – gauti siuntimą reabilitaciniam gydymui ne taip paprasta, o jį gavus, ne visada sulaukiama kokybiškų paslaugų. Tu man ligonį,...


Sveikstantieji nuo priklausomybių kuria savo namus

Sveikstantieji nuo priklausomybių kuria savo namus

Prieš keletą mėnesių Šilutės rajone, Vyžiuose, Lietuvos liuteronų bažnyčiai skyrus pastatų kompleksą, įsikūrė reabilitacijos ir resocializacijos centras "Gabrielius". Klaipėdos apskritis neturi reabilitacijos centro, kuriame būtų...


Reumatinės ligos – mūsų laikmečio rykštė

Reumatinės ligos – mūsų laikmečio rykštė

Apie šias ligas kalbamės su gydytoja reumatologe Rūta Laučiuvienė, kuri sutiko nuo šiol reguliariai atvykti į mūsų kliniką ir padėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas. - Dažniausia iš jų - reumatoidinis artritas (RA). Kasmet mūsų šalyje...


Didžiausio istorijoje mobilių telefonų poveikio sveikatai tyrimo rezultatai kelia nerimą

Didžiausio istorijoje mobilių telefonų poveikio sveikatai tyrimo rezultatai kelia nerimą

Izraelio mokslininkai atlieka didžiausios istorijoje apimties tyrimą, kurio metu siekiama atsakyti į klausimą, ar mobilieji telefonai sukelia vėžį. Tyrime analizuojama sukaupta informacija apie 6400 pacientų iš 13 šalių auglius. Galutiniai...


Jei šąla rankos ir pėdos

Jei šąla rankos ir pėdos

Rankos ir kojos nuolat sustingusios ir šaltos it ledas. Žiemą vasarą negalite užmigti be vilnonių puskojinių, visad miegate po storiausia antklode, galūnės ypač atvėsta naktį. Ką daryti? Galūnės gali šalti dėl sutrikusios kraujotakos, mažo...


Vasaris – sveikatingumo mėnuo

Vasaris – sveikatingumo mėnuo

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras kviečia prisiminti, jog vasaris – sveikatingumo mėnuo. Visą mėnesį visuomenės sveikatos specialistai kviečia į įvairius renginius, kurie skatins būti fiziškai aktyviais. Vasaris –...


Skausmas ir įtampa malšinama šalčiu

Skausmas ir įtampa malšinama šalčiu

Nors už lango vasara, yra tokių žmonių, kurie atvažiuoja į Palangą ne tik praleisti laiko paplūdimyje, pasimėgauti saulės voniomis, bet ir pasigydyti šalčiu. Palangos poilsio namų "Baltija" Reabilitacijos centre skausmų kamuojamiems...


Išvengti Alzheimerio ligos padeda ir obuolių sultys

Išvengti Alzheimerio ligos padeda ir obuolių sultys

JAV mokslininkai nustatė, kad dvi stiklinės obuolių sulčių per dieną gali gerokai sumažinti susirgimo Alzheimerio liga riziką. Alzheimerio liga - progresuojantis degeneracinis centrinės nervų sistemos pažeidimas, dėl kurio silpnaprotystė greitai...


Šarminis vanduo: kuo jis ypatingas ir kaip jis veikia

Šarminis vanduo: kuo jis ypatingas ir kaip jis veikia

KAS? Vanduo toks įprastas visų mūsų gyvenime, kad daugelis net neįsivaizduoja, kiek skirtingų funkcijų vanduo atlieka, kad organizmas veiktų sėkmingai. Vanduo – ląstelių energijos šaltinis ir rišančioji medžiaga, vanduo išnešioja maisto...


Katės platina blusas, o jos – ligas

Katės platina blusas, o jos – ligas

Daugiau nei 30 proc. blusų nešėjų yra benamės katės. Ant jų kailių įsitaisiusios ir kraują siurbiančios blusos dalį jo suvirškina savo žarnyne, dalį išskiria iš organizmo. Nesuvirškintu krauju maitinasi blusų lervos. Blusos gali plisti labai...


Ar tikrai per mažai suvalgo?

Ar tikrai per mažai suvalgo?

Neretai jauni tėvai skundžiasi, jog jų kūdikis prastai valgo ir, kaip jiems patiems atrodo, yra per liesas. Juo labiau, kad gydytojai vis pabrėžia: pirmąjį pusmetį mažylis turi priaugti po 700-800 g, antrajį – po 400-500 g kas mėnesį. Tačiau...


Daiginto grūdo jėga

Daiginto grūdo jėga

Pavasarį organizmui ypač trūksta vitaminų, todėl patiekalus pagardindami daigintais grūdais galime efektyviai sustiprinti imunitetą. Grūduose ir jų daiguose gausu vitamino B, kuris yra savotiškas kuras, padedantis organizmui pasipildyti energijos....


Žalingi įpročiai pasendina 12 metų

Žalingi įpročiai pasendina 12 metų

Anksčiau tiek žalingų įpročių turintį žmogų būtų nelengva rasti, tačiau šiuo metu savo organizmą alina nemaža dalis žmonijos. Nenorite veidrodyje išvysti pasenusį savo atvaizdą? Prieš užsidegdamas cigaretę, keldamas taurę vyno ar atsisakęs pietų...


Placebai padeda pasijusti geriau, net jeigu pacientai apie juos žino

Placebai padeda pasijusti geriau, net jeigu pacientai apie juos žino

Placebas gali padėti pacientams pasijusti geriau, net jeigu jie puikiai žino geriantys cukrines piliules, o ne tikrus vaistus, trečiadienį paskelbė mokslininkai, atlikę neįprastą eksperimentą. Beveik 60 proc. pacientų, kenčiančių nuo dirgliojo...


Kai pakyla kūno temperatūra

Kai pakyla kūno temperatūra

Pakilus kūno temperatūrai dažnai puolame ją mažinti vaistais. Tačiau ne visada jų reikia griebtis. Svarbu atminti, kad karščiavimas - tai organizmo apsaugos priemonė nuo infekcijos. Taigi temperatūrą mažinantys vaistai slopina organizmo apsaugą...


Nuo šios dienos – su šypsena!

Nuo šios dienos – su šypsena!

Kai į langą beldžiasi pavasario saulė, lūpos pačios ima šypsotis. O kai saulė pasislepia už debesėlio, ir į duris ima belstis šių dienų baubas – ekonominė krizė? Tuomet šypsotis nebesinori. Ir vis dėl to – keli geri patarimai padės...


Nemigos priežastis – mankšta

Nemigos priežastis – mankšta

Nemigos kankinamiems žmonėms medikai ilgą laiką primygtinai rekomendavo rytais ar vakarais daryti mankštą. Esą miego kokybė tada bus geresnė. Tačiau JAV mokslininkų tyrimai rodo ką kitą. Mokslininkai 23 dienas stebėjo keturiolikos savanorių...


Peršalimui įveikti - šimtamečiai receptai

Peršalimui įveikti - šimtamečiai receptai

Įveikti rudeninį peršalimą (ne gripą!) galima ne tik tabletėmis, bet ir natūraliomis priemonėmis. Pasaulio sveikatos organizacija taip pat rekomenduoja peršalus nepulti pirkti tablečių, o išmėginti šimtmečius gyvuojančius receptus. Aukšta...


Žalioji arbata sumažina insulto riziką

Žalioji arbata sumažina insulto riziką

Australijos ir Kinijos mokslininkai išanalizavo susirgimų statistinius duomenis Kinijoje ir priėjo išvados, kad nuolatinis žaliosios arbatos vartojimas gerokai sumažina insulto riziką. Apie tai rašoma moksliniame žurnale "Stroke". Rizika...


Putinai stiprina organizmą

Putinai stiprina organizmą

Įvairiose pasaulio vietose auginama apie 200 rūšių putinų. Putinų vaisiai raudoni arba rausvai oranžiniai, gali būti geltoni ar juodi su melsvu atspalviu. Kai kurių rūšių vaisių kekės dvispalvės - prinokę vaisiai juodi, neprinokę - raudoni....


Angliarūgštės injekcijos – ir grožiui, ir sveikatai

Angliarūgštės injekcijos – ir grožiui, ir sveikatai

Druskininkų sveikatingumo ir poilsio komplekse „Grand SPA Lietuva“ jau antrus metus taikomas vienas naujesnių refleksoterapijos gydymo metodų – angliarūgštės injekcijos. Po oda suleidus angliarūgštės dujų, malšinama daugelis...


Vitaminas C gali apsaugoti nuo sepsio

Vitaminas C gali apsaugoti nuo sepsio

Viena vitamino C injekcija gali ne tik užkirsti kelią sepsiui atsirasti, bet ir sustabdyti jau prasidėjusią šią pavojingą ligą, rodo Kanadoje atliktas tyrimas. Dėl bakterijų sukeltos infekcijos sepsis gali prasidėti bet kurioje organizmo dalyje ir...


Bunda erkės

Bunda erkės

Bundant gamtai visuomenės sveikatos centro specialistai rekomenduoja gyventojams būti ypač budriems einant į mišką, parką ar net darbuojantis sode. Tai gana rimtas įspėjimas, nes, kaip sako specialistai šiais metais kaip niekada anksčiau labai...


Skiepai nuo vėžio – be euforijos

Skiepai nuo vėžio – be euforijos

Vakcina nuo viruso, sukeliančio vėžį, medikus dalija į dvi stovyklas, o jų pacientėms, net ir susimokėjus 1,5 tūkst. litų, nesuteikia šimtaprocentinių garantijų išvengti šios ligos. Prieš keletą metų sukurta vakcina nuo žmogaus papilomos viruso...


Įgėlus bitei galima numirti per 15 minučių

Įgėlus bitei galima numirti per 15 minučių

Uodams ir bitėms įgėlus labai niežti ir skauda. Vis daugiau žmonių alergiški vabzdžių įkandimams, nuo kurių gali ištikti staigi mirtis. Šiemet kaip niekada daug uodų. Dėl to kaltas vėlyvas pavasaris, staiga sušilęs oras ir drėgmė. Visi uodai iš...


Mažos žolelės - didelė nauda

Mažos žolelės - didelė nauda

Jei vieninteliai jūsų vartojami prieskoniai yra druska ir pipirai, gerai būtų šiek tiek paįvairinti savo maistą. Įvairios prieskoninės žolelės ne tik paskanina patiekalus - jose gausu ir kitų vertingų medžiagų, kurios stiprina imuninę sistemą ir...


Jonizuotas vanduo: mitai ir faktai

Jonizuotas vanduo: mitai ir faktai

Apie jonizuoto vandens ypatumus ir galias kalbama gana plačiai, tačiau tenka girdėti ne tik faktų, bet ir įvairiausių mitų apie jonizuotą vandenį. Kad nepasimestumėt, kuri informacija yra teisinga, o kuri klaidinanti, pateikiame dažniausiai...


Antsvorio atsikratė po hipnozės

Antsvorio atsikratė po hipnozės

Britė numetė 25 kilogramus po to, kai per hipnozę buvo įtikinta, kad jai pritaikytas vadinamasis skrandžio žiedas, praneša dienraštis "The Sun". 35-erių Marion Cornes aiškino patikėjusi, kad jos skrandžio tūris sumažintas iki golfo...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9