Lapkričio 19d. Antradienis

Pasipriešinti Alzheimeriui ir pilkajai zonai

Peržiūrų skaičius: 18972
Pasipriešinti Alzheimeriui ir pilkajai zonai

Alzheimerio liga tam tikrą dalį žmonių pasiglemžia jau po 60-65 gyvenimo metų. Dr. Gintaro Valinčiaus vadovaujami septynių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai tikisi suprasti neurodegeneracinių ligų molekulinį mechanizmą, detektuoti ir įsiterpti į nepageidautinus biocheminius procesus.

Sprendžiant sudėtingus šiuolaikinius mokslo uždavinius negalima sėkmingai veikti nesubūrus daugiadisciplinės mokslininkų grupės. Kitas dalykas: patys tyrėjai mato didelę savo darbo prasmę - jo rezultatas galėtų būti naudingas daugeliui žmonių.

Toksiški nanodariniai

Biochemijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. G.Valinčiaus naujausių tyrimų kryptis - su Alzheimerio liga siejamų labai specifinių baltymų detekcija, naudojant bioelektrocheminius ir biospektroskopinius metodus. Kaip pasakojo mokslininkas, Alzheimerio ligos patogenezės molekulinis mechanizmas nėra visiškai žinomas. Prieš šimtą metų vokiečių psichiatras ir neuropatologas Aloisas Alzheimeris nuo senatvinės demencijos mirusio paciento smegenyse atrado baltymų sankaupų, tad labai ilgai buvo manoma, kad būtent jos yra Alzheimerio ligos priežastis.

Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį JAV atrastos tų pačių baltymų, kurie sudaro tokias sankaupas, visiškai mažytės, dviejų trijų nanometrų (vienas nanometras lygus vienai milijardinei metro daliai, arba, vaizdingiau tariant, yra 80 tūkst. kartų mažesnis už žmogaus plauko storį), tirpios, t. y. sankaupų nesudarančios formos. Pasirodo, šie baltymų dariniai labai toksiški neuronams, pagrindinėms smegenų ląstelėms.

"Mūsų tyrimų objektas šiuo metu kaip tik ir yra bandymas sukurti eksperimentinius metodus, kurie leistų detektuoti tuos toksiškus darinius esant ankstyviausiai Alzheimerio stadijai, kai žmogus iš esmės išoriškai tebėra sveikas, - sakė biochemikas. - Manoma, pačioje pradžioje, kol dar nepasireiškia ligos požymiai, organizme molekulių lygiu jau vyksta tam tikrų pokyčių smegenų audinių degeneracijos link. Pirmiausia nuo neuronų, kurie atsakingi už signalų perdavimus, veiklos, vadinasi, nuo suvokimo ir atminties procesų sutrikimų, galop iki silpnaprotystės ir kitų Alzheimerio liga įvardijamų požymių."

Laukia visų

Ši tyrimų sritis įdomi dar ir tuo, kad nėra koncentruota vien į Alzheimerio ligą. Daugelio neurodegeneracinių ligų molekulinis pagrindas labai panašus ir jas molekulinių procesų lygiu galima palyginti su Alzheimerio liga. Tikimasi, kad supratus tą molekulinį mechanizmą bus galima į jį įsiterpti, pavyzdžiui, sustabdyti nepageidautinoje vietoje vykstančius biocheminius procesus.

"Žodžiu, įsigilinus į vieną sritį, atsiveria galimybė suprasti molekulinį mechanizmą įvairių neurodegeneracinių sutrikimų, kurie yra visų mūsų bėda - anksčiau ar vėliau kiekvienas gali susidurti su vienokia ar kitokia jų forma, - kalbėjo mokslininkas. - Neurodegeneracijos procesai didele dalimi yra natūralūs, nors turi įtakos ir gyvenimo būdas, įpročiai. Manoma, jog žmonių, kurie dirba protinį darbą, smegenų audiniai, neuronų plastiškumas, gebėjimas perduoti, įsiminti signalą ilgiau išlieka stabilūs. Neseniai paskelbtoje studijoje sakoma, kad ir fizinis aktyvumas gali būti vienas iš veiksnių, pristabdančių neurodegeneraciją."

Prie Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamo projekto "Patogeninių beta-amiloido oligomerų detekcija Alzheimerio ligos diagnostikai (AMILOIDE)" dirba Biochemijos, Chemijos, Fizikos ir Biotechnologijos institutų, Kauno medicinos universiteto (KMU) Biomedicininių tyrimų instituto ir Neurologijos klinikos mokslininkai. Ūkio partnerė - aukštųjų technologijų kompanija "Ekspla" - suinteresuota tyrimais, galinčiais praplėsti jos gaminamų prietaisų taikymo sritį.

"Nors tai nėra centrinė tyrimų ašis, bandysime "Eksplos" kuriamus unikalius lazerinėmis technologijomis grįstus prietaisus panaudoti būtent tų baltyminių darinių, siejamų su Alzheimerio liga, detekcijai ir pasiūlyti metodus, kurie leistų jau tikruose pavyzdžiuose, sakysim, ligonių kraujo plazmoje ar smegenų skystyje, detektuoti tokius darinius, - pasakojo projekto vadovas G.Valinčius. - Siekiame, kad mūsų sukurtos metodikos galėtų būti praktiškai pritaikomos ligoninėse, poliklinikose minimaliai invaziniais metodais, pavyzdžiui, paimant kraujo pavyzdį, o atskirais atvejais labiau invazine procedūra - paimant smegenų skysčio iš stuburo."

Žinoma, tokio pobūdžio tyrimai, kaip ir visos aukštosios technologijos, nėra pigūs. Reikia brangių prietaisų, labai daug kainuoja ir tyrimams būtini baltymai bei cheminiai reagentai. Tyrėjų grupė pretendavo į 400 tūkst. litų per metus paramą, tačiau gavo tik pusę sumos. Toks apkarpymas skaudžiai atsiliepia ir pačiam 2008-2010 metais įgyvendinamam projektui.

"Suprantame, kad dabar sunkmetis ir klausimai susiję su išgyvenimu, tačiau mes irgi stengiamės duoti rezultatą, kuris būtų gyvybiškai svarbus daugeliui žmonių. Visos krizės turi savybę kada nors baigtis, o dėl AMILOIDE projekto svarbu pačių tyrėjų entuziazmas. Jo nenupirksi už jokius pinigus", - pabrėžė mokslininkas.

Šaukštai deguto

Didelės mokslinių tyrimų Lietuvoje viltys siejamos su būsimais mokslo, studijų ir verslo slėniais. G.Valinčius pripažino, kad didžiulis, maždaug 1 mlrd. litų vertės, slėnių projektas - istorinis mūsų valstybės žingsnis, tačiau jis iš esmės turėjo būti žengtas dar 2003 metais, per pirmąjį Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos etapą.

Neseniai Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo surengtas užsienio ir Lietuvos ekspertų, vertinusių slėnių programas, susitikimas. Jame kaip nacionalinis ekspertas dalyvavo ir G.Valinčius. Pasak mokslininko, galutinės nacionalinių ir abiejų užsienio ekspertų išvados dėl mokslo, studijų ir verslo slėnių kūrimo gana skirtingos. Tiek Jungtinės Karalystės mokslo ir studijų sistemos analitikų kompanija "Technopolis", tiek Liuksemburge registruota "Intelligetsia Consultants" teigiamai įvertino jūrinių tyrimų slėnį Klaipėdoje ir žemės ūkio mokslų slėnį "Nemunas" Kaune. Nacionaliniai ekspertai, taip pat ir G.Valinčius, priešingai, geriausiai įvertino daugiadisciplinį Saulėtekio slėnį ir biomedicininių bei medicininių tyrimų krypties "Santaros" slėnį Vilniuje. Kauno "Santakos" slėnis, nacionalinių ekspertų nuomone, su tam tikromis išlygomis taip pat gali būti vertinimas teigiamai, o "Nemuno" ir Klaipėdos slėniai, palyginti su Saulėtekio ir "Santaros", atrodo silpnokai.

"Kodėl toks vertinimų skirtumas? Tiek užsieniečiai, tiek nacionaliniai ekspertai rado identiškų problemų, sakykim, kai kurių slėnių tematinių tyrimų krypčių nevienalytiškumą, - dėstė mokslininkas. - Užsienio ekspertai tai ypač akcentuoja, nes mūsų slėniai neatitinka vakarietiškos sampratos, ir teritoriniu, ir institucijų požiūriu yra kur kas mažesni, todėl, vakariečių manymu, turėtų koncentruotis į tam tikras prioritetines kryptis. Mes savo išvadose labiau pabrėžėme žmogiškąjį slėnių potencialą, nors ir pripažindami, kad stipriuosiuose yra tam tikras tematikos heterogeniškumas. Pavyzdžiui, Saulėtekyje prie lazerių ir medžiagotyros atsiranda civilinė inžinerija. Tas pat ir "Santakoje". Šio slėnio pagrindinė kryptis - cheminiai tyrimai, mechatronika. Labai gerbiu kolegas KMU ir Lietuvos energetikos institute. Jie puikūs mokslininkai, tačiau kaip slėnio dalis numatytas ir toli gražu ne stipriausias KMU padalinys - Farmacijos fakultetas. Užsieniečiai tai iškart pamato - kodėl investijos skiriamos sričiai, kuri pirmiausia yra atitrūkusi nuo pagrindinės slėnio tematikos, kitas dalykas - jos potencialas silpnokas. Atsižvelgdami į tuos šaukštus deguto ir rašo dešimtukus slėniams, kurie yra tematiškai koncentruoti."

Teisėti lūkesčiai?

Užsienio ir nacionaliniai ekspertai taip pat sutarė, kad valstybės mastu vykdoma slėnių programa neturi aiškios vadybos schemos - kaip šis vienetas bus valdomas. G.Valinčiaus manymu, tai yra kultūrinė problema. Daugelis šio proceso dalyvių, ypač mokslo institucijų vadovai, žiūri į programą kaip į aparatūros ir infrastruktūros apskritai atnaujinimą. Taigi, atrodytų, teisėti lūkesčiai, kad parama būtų išdalyta visiems po lygiai, nes visi turi teisę pagerinti savo sąlygas.

"Bent jau mūsų kartai toks dalykas nutinka tik sykį gyvenime, - apie milijardinį slėnių projektą kalbėjo ekspertas, - todėl reikėtų užduoti klausimą: galbūt galime ką nors daugiau padaryti, nei paprasčiausiai pasidalyti lėšas? Gal naudingiau būtų smarkiai sustiprinti tas sritis, kurios vėliau ir iš kitų sričių pritrauks mokslininkų spręsti visuomenei aktualias problemas. Mano akimis žiūrint, viena svarbiausių slėnių problemų - nėra aiškios vizijos, ko siekiame, todėl nesama ir aiškios vadybos schemos, kaip slėniai bus valdomi. Vyriausybės nutarime numatyta, kad jų valdymas bus vykdomas vadovaujant tarybai, sudarytai iš slėnių asociacijos dalyvių. Užsienio ekspertai taikliai pabrėžė, kad taryba iš principo nėra valdymo organas. Turi būti valdyba, kuri vadovaujasi slėnio partnerių sutartyje apibrėžtais principais. Ji būtų deleguota pačių dalyvių, turėtų teisę ir prisiimtų atsakomybę reguliuoti finansų srautus, kurie garantuoja slėnių gyvastį. Dabar to nėra."

Ekspertai pasigedo ir aiškių verslo įsipareigojimų slėnių programose. G.Valinčius prisipažino, kad nedrįstų kaltinti verslininkų. Jeigu jie neinvestuoja, vadinasi, nesitiki naudos. Taip pat gali būti, kad nacionalinis verslas tiesiog neturi potencijos absorbuoti naujas žinias, nors tokių verslo įmonių Lietuvoje jau yra, pavyzdžiui, "Ekspla", "Fermentas", "SICOR Biotech". Kita vertus, galima pritraukti užsienio kompanijų. Rezultatas bus toks pat: jos sukurs Lietuvoje darbo vietų, o mokslo sistemą pasieks nauji pinigų srautai.

Dar viena problema, kaip pažymėjo tiek užsienio, tiek nacionaliniai ekspertai, - neatsižvelgiama į tarptautinį kontekstą. Europoje vyksta daugybė panašių procesų. Pavyzdžiui, "European Roadmap for Research Infrastructures" ("Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros kelrodyje"), viename iš Europos strateginių dokumentų (prie jo rengimo prisidėjo ir G.Valinčius), pristatomi 44 svarbiausi ir didžiausi Europos infrastruktūriniai projektai, kurie bus įgyvendinami per ateinančius 20 metų ir kurių bendra statybos darbų sąmatinė vertė - per 30 mlrd. eurų. Taigi net didelei valstybei vienai neįgyvendinami. Atsižvelgus į tai, kokios galimybės Lietuvai atsivertų dalyvaujant šiuose projektuose, būtų galima net pakoreguoti slėnių programas. Kol kas tik Vilniaus universiteto (VU) Lazerinių tyrimų centras yra vieno iš šių elitinių projektų dalyvis. Aktyviai prisidėti prie kito europinio projekto pasirengęs Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras Kaune ir Vilniuje esantis Lietuvių kalbos institutas.

Pritraukti talentus

2000 metais Europa iškėlė Lisabonos strategiją - ambicingą planą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse įsiveržti į pirmaujančias pozicijas pasaulyje. Kaip pažymėjo G.Valinčius, anksčiau Europa konkuravo daugiausia su JAV, Kanada ir Japonija, o dabar akivaizdu, kad naujų mokslinės galios centrų jau esama Pietryčių Azijoje, Kinijoje. Anksčiau ar vėliau jų atsiras Indijoje, Korėjos pusiasalyje, labai daug ambicijų turi arabų šalys.

Įgyvendinant Lisabonos strategiją ypač aktualus yra mokslinės infrastruktūros klausimas, todėl 2002 metais buvo įsteigtas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos forumas (ESFRI - European Strategy Forum on Research Infrastructures), į kurį nacionalinės ES vyriausybės deleguoja savo atstovus. Toks Lietuvos atstovas nuo 2004 metų, kai mūsų valstybė tapo ES nare, yra G.Valinčius.

Pasak mokslininko, dar pernai Slovėnijoje vykusioje ESFRI konferencijoje buvo iškeltas klausimas dėl akivaizdaus naujų ES šalių raidos disbalanso, nes, pažvelgus į numatomų investicijų geografiją, aišku, kad daugiausia mokslo infrastruktūros bus kuriama į Vakarus nuo Oderio. Naujosios ES valstybės kai kuriose srityse liko kaip ir pilkojoje zonoje, kurioje beveik nieko nevyks. 2006 metais paskelbtame "European Roadmap for Research Infrastructures" išryškėjęs Rytų ir Vakarų Europos šalių raidos disbalansas matyti ir atnaujintame 2008-ųjų leidinyje.

Šių metų kovą Čekijoje surengta ESFRI konferencija, kaip pasakojo G.Valinčius, buvo orientuota būtent į tuos regioninius klausimus ir darnią socialinę plėtrą: kaip šalys bendradarbiaus mokslinių išteklių dalijimosi srityje, kai jau bus sukurtos numatytos infrastruktūros, ar tų infrastruktūrų sutelkimas Vakaruose nesukels protų nutekėjimo Rytų Europos valstybėse.

Per baigiamąjį konferencijos posėdį apibendrinamąjį pranešimą skaitė Lietuvos atstovas. "Vykstant infrastruktūrų plėtrai ir dėl objektyvių priežasčių didiesiems projektams koncentruojantis senosiose ES šalyse, vis dėlto turime rasti metodų, kurie naująsias nares padarytų aktyvias tų projektų dalyves, - pagrindinę pranešimo mintį persakė G.Valinčius. - Tai pirmiausia gali būti pasiekta per specialias programas, skiriant laiko, mokslinių instrumentų ir kitų infrastruktūros išteklių tyrėjams tų valstybių, kurios finansiškai nedalyvauja projektuose. Dabar projektai yra tarsi paneuropiniai, tad atsiranda kolizija tarp finansinių įsipareigojimų ir tų, kurie negali jų prisiimti dėl ekonominės padėties. Antras dalykas - metas suprasti, kad kitos pasaulio šalys ir regionai stengiasi, o ateityje dar įnirtingiau stengsis konkuruoti su Europa dėl protų, todėl labai svarbu, kaip nuo konkurencijos Europos viduje dėl gabiausių tyrėjų pereiti prie koordinuotų bendrų veiksmų ugdant gausią naująją mokslininkų kartą. Modernios mokslinių tyrimų infrastruktūros yra vienas svarbiausių veiksnių pritraukti, išauginti ir išlaikyti talentus Europoje."

Mokslinių tyrimų požiūriu labai svarbus universitetų vaidmuo, nes būtent juose rengiami žmonės, kurie dirbs su naujausiais instrumentais, todėl, G.Valinčiaus įsitikinimu, tikslinga skatinti universitetus aktyviau įsitraukti į ESFRI procesą. Lietuvos universitetai yra tarp pagrindinių žaidėjų mokslo, studijų ir verslo slėnių programose. Tapdami aktyviais ESFRI proceso dalyviais, t. y. įsipareigodami ir koordinuodami savo investicijas, atsižvelgdami į tai, kas vyksta Europoje, jie galėtų būti ir elitinių Europos projektų partneriai.

"Lietuvoje bus padarytos neprecedentės investijos į mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir duotas didžiulis impulsas visai mokslo sistemai, - apie mokslo, studijų ir verslo slėnius pasakojo G.Valinčius. - Kitas dalykas, žmonės išmoks dirbti kartu. Ne tik kaip laboratorija, institutas, universiteto fakultetas. Didžiulis slėnių laimėjimas bus žmonių supratimas, kad, be asmeninių, yra ir bendri interesai, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti, nes jie iš esmės - svarbiausi. Kur kas daugiau galima pasiekti bendradarbiaujant, o ne kovojant vienas su kitu ir bandant atsiplėšti didesnį kąsnį."

----------------------

VU absolventas G.Valinčius 1989-1998 metais buvo VU Fizikinės chemijos katedros docentas. Ketverius metus nuo 1998-ųjų dirbo vizituojančiu mokslininku Nacionaliniame standartų ir technologijų institute JAV. Pakviestas kaip elektrochemijos srities specialistas, beveik nieko bendra neturintis su biologiniais procesais, šio instituto Biotechnologijos skyriuje pateko į visiškai skirtingą nei Lietuvoje daugiadisciplinę terpę. Grįžęs į Lietuvą pradėjo dirbti Biochemijos institute. Yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentas. Kasmet 1,5-3 mėnesiams vyksta į JAV vykdyti mokslinių tyrimų: dirbo viename prestižiškiausių biomedicininių tyrimų srityje Johnso Hopkinso universitete, Carnegie Mellon universitete ir didžiausiame JAV Ohajo valstijos universitete.

Algimantas Čekuolis. Baimė žudikė

Algimantas Čekuolis. Baimė žudikė

Kai prieš 97-erius metus nuskendo didžiausias to laiko transatlantinis garlaivis "Titanikas", žuvo daug žmonių. Vieni jų paskendo su laivu. Kiti, kaip rodo dokumentų tyrimai, mirė gelbėjimo valtyse, nors jūra nebuvo audringa. Sąlygos,...


Vaistai nuo kraujo spaudimo padeda ir smegenims

Vaistai nuo kraujo spaudimo padeda ir smegenims

Aukštą kraujo spaudimą reguliuojantys vaistai dvigubai sumažina tikimybę susirgti silpnaprotyste, mano JAV mokslininkai. Kaip rašoma britų dienraštyje "The Guardian", kasdien milijonai pagyvenusių žmonių vartoja vaistus nuo aukšto kraujo...


Judėjimas - geros nuotaikos receptas

Judėjimas - geros nuotaikos receptas

Jei norite būti sveiki, geros nuotaikos - ne vaikščiokite, o bėgiokite. Mokslininkai nustatė ir patvirtino, kad energingai judantieji gyvena ilgiau, jų gyvenimo kokybė daug geresnė nei lėtai vaikštančių ir tinginiaujančių žmonių. Klysta tie, kurie...


Ramiems žmonėms silpnaprotystė išsivysto rečiau

Ramiems žmonėms silpnaprotystė išsivysto rečiau

Tyrimas rodo, kad ramaus būdo žmonėms senatvėje silpnaprotystė išsivysto rečiau, rašo BBC. Tyrimas publikuotas žurnale "Neurology". Tyrimo metu mokslininkai 500 sveikų pagyvenusių žmonių paprašė užpildyti anketas apie jų asmenybę. Tyrimo...


Kalcis padeda berniukams nepriaugti riebalų

Kalcis padeda berniukams nepriaugti riebalų

Su maistu pakankamai kalcio gaunantys berniukai ilsėdamiesi sunaudoja daugiau kalorijų nei mažiau šios maistingosios medžiagos gaunantys jų bendraamžiai, teigia JAV mokslininkai. Žurnale "Journal of Pediatrics" paskelbta tyrimo ataskaita...


Kasrytinis dušas – kenksmingas sveikatai

Kasrytinis dušas – kenksmingas sveikatai

Kiekvieną rytą praustis po dušu gali būti kenksminga sveikatai: taip ant veido ir į plaučius patenka daugybė pavojingų bakterijų. Mokslininkai pastebėjo, kad dušų galvutėse veisiasi be galo daug įvairiausių bakterijų, o kai įjungiamas vanduo - jos...


Riebų maistą keiskite liesu

Riebų maistą keiskite liesu

Mitybos specialistų teigimu, mūsų šalies gyventojai valgo per riebiai - nustatyta, kad energija, gauta iš riebalų, sudarė apie 44 proc. paros maisto energetinės vertės, kai rekomenduojama ne daugiau nei 30 proc. Dietologai pataria vartoti...


"Tylusis žudikas" ieško aukų

"Tylusis žudikas" ieško aukų

Spalio 1-oji yra skiriama atkreipti dėmesį į vieną pagrindinių kepenų virusinių susirgimų - hepatitą. Jis dar vadinamas "tyliuoju žudiku", nes žmonių, nešiojančių hepatitą B ir C daugėja. Bet jie patys apie tai nežino. Žmogus gali būti...


Per šventes išvenkime maistu plintančių užkrečiamųjų ligų

Per šventes išvenkime maistu plintančių užkrečiamųjų ligų

Kauno visuomenės sveikatos centro specialistai (KVSC) primena kauniečiams, jog švenčių dienomis kai gaminama daug maisto ir jis ilgai vartojamas, gyventojai turi būti atidesni maisto saugumui ir kokybei. Per šventes beveik visada padaugėja...


Šlapimo nelaikymas: diskomforto kęsti nereikia

Šlapimo nelaikymas: diskomforto kęsti nereikia

Šia diskomfortą sukeliančia liga serga ir jaunos, ir senos. Statistika teigia, kad ji vargina kas penktą šeštą trisdešimtmetę, kas antrą penkiasdešimtmetę, apie 80 proc. aštuoniasdešimtmečių. Apie šlapimo nelaikymą ir jo gydymą kalbamės su...


Kada pradėjome sirgti erkiniu encefalitu?

Kada pradėjome sirgti erkiniu encefalitu?

Epidemiologams vis primenant apie pavojų užsikrėsti erkiniu encefalitu, dalis žmonių nepatikliai numoja ranka. "Juk tūkstančius metų Lietuvos žmonės vaikščiojo po miškus, krūmynus ir jokių bėdų dėl erkių neturėjo", – sako jie. Tai...


Galvos skausmas – ir ligų, ir gyvensenos simptomas

Galvos skausmas – ir ligų, ir gyvensenos simptomas

"Per mažai nuslystame į įvairius malonumus", – vieną priežasčių, kodėl kartais skauda galvą, įvardija Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos Nervų ligų ambulatorinio skyriaus administratorius gydytojas neurologas...


Moterims su antsvoriu rizika susirgti krūties vėžiu didesnė

Moterims su antsvoriu rizika susirgti krūties vėžiu didesnė

Pasaulio onkologai gali džiaugtis nors ir nedidele, bet svarbia pergale - mažėjančiu mirtingumu nuo krūties vėžio. Kita vertus, specialistai prognozuoja, kad visu pajėgumu nuožmi onkologinė moterų liga smogs po dešimties metų. Pasak Barselonos...


Organizmą geriausiai stiprina spalvoti vaisiai ir daržovės

Organizmą geriausiai stiprina spalvoti vaisiai ir daržovės

Vaisiai ir daržovės, natūraliai nuspalvinti geltona ir raudona spalvomis, turi apsčiai maistingų medžiagų, reikalingų imunitetui stiprinti ir sveikoms smegenims palaikyti. Ryškią spalvą raudoniesiems pipirams ir morkoms suteikia didelis kiekis...


12 būdų kaip išsaugoti plaučius sveikus ir stiprius

12 būdų kaip išsaugoti plaučius sveikus ir stiprius

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra ketvirtoji mirties priežastis JAV po širdies ligų, vėžio ir insulto. Portalas "Pinigų karta" pateikia 12 patarimų, kurių turėtumėte laikytis siekdami išsaugoti savo plaučius sveikus ir stiprius...


Kovoti su dantų akmenimis padeda žalioji arbata

Kovoti su dantų akmenimis padeda žalioji arbata

Atlikti burnos higieną pas dantų gydytoją reikėtų 2 – 4 kartus per metus, tačiau sutaupyti pinigų ir kovoti su dantų akmenimis padeda daug pigesni produktai – žalioji arbata, alyvuogių aliejus bei spanguolių sultys. Bakterijos, kurios...


Vaikams saugu vartoti daug vitamino D

Vaikams saugu vartoti daug vitamino D

Mokyklinio amžiaus vaikams vartoti daug vitamino D yra saugu, o galbūt net būtina, kad jų kraujyje susidarytų pakankami šios maistingosios medžiagos kiekiai, kurių reikia augantiems kaulams ir apskritai sveikatai. Vitamino D nepakankamumas yra...


Istorinės prabangos oazė atvira Jums

Istorinės prabangos oazė atvira Jums

Ant Baltijos jūros kranto, Palangos pakraštyje prie Botanikos parko, uždaroje, kruopščiai prižiūrėtoje 22 hektarų teritorijoje, įsikūrusi unikali vila „Auska“. Tai puiki vieta norintiems surengti prabangų priėmimą verslo partneriams,...


Atrasta medžiaga, kurios trūkumas sukelia depresiją

Atrasta medžiaga, kurios trūkumas sukelia depresiją

Kai kurie žmonės yra genetiškai linkę į depresiją ir nerimą. JAV mokslininkai išsiaiškino, kad tai priklauso nuo tam tikros cheminės medžiagos trūkumo. Mokslininkai atliko tyrimus su žiurkėmis ir išsiaiškino, kad neramių žiurkių smegenyse yra...


Stiprinkime imunitetą arbata

Stiprinkime imunitetą arbata

Prieš gripą ir imunitetui stiprinti pataria Vincentas Sakas, nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas. Susirgus galima gerti ir karštą arbatą su imbieru, citrina bei medumi. Bet lietuviams labiau padėtų gyvas alus (jokiu būdu ne...


Daugėja sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis

Daugėja sergančiųjų gripu ir peršalimo ligomis

Lietuvoje, kaip ir daugumoje Europos šalių, registruojamas didėjantis sergančiųjų gripu ir užkrečiamosiomis ūmių viršutinių kvėpavimo takų (ŪVKTI) infekcijų sukeltomis ligomis skaičius. Tačiau besikreipiančių į medikus pacientų mažėja, teigia...


Pigiausias lieknėjimo būdas – dvi stiklinės vandens

Pigiausias lieknėjimo būdas – dvi stiklinės vandens

Naujas tyrimas parodė, kad tie, kurie prieš kiekvieną valgį išgeria dvi stiklines vandens, greičiau lieknėja nei tie, kurie reguliariai skaičiuoja kalorijas. Kaip praneša dailymail.co.uk, jeigu receptiniai svorio metimo vaistai padeda kūnui...


Šiltuose kraštuose lietuviai dažniausiai peršąla nuo kondicionierių

Šiltuose kraštuose lietuviai dažniausiai peršąla nuo kondicionierių

Draudimo bendrovės "ERGO Lietuva" kelionių draudimo statistika rodo, kad dažniausiai lietuviams gydytojų pagalbos prireikia apsinuodijus, peršalus ar patyrus traumą tokiose šalyse kaip Turkija, Graikija ir Egiptas. Į gydytojus...


Nuo šios dienos – su šypsena!

Nuo šios dienos – su šypsena!

Kai į langą beldžiasi pavasario saulė, lūpos pačios ima šypsotis. O kai saulė pasislepia už debesėlio, ir į duris ima belstis šių dienų baubas – ekonominė krizė? Tuomet šypsotis nebesinori. Ir vis dėl to – keli geri patarimai padės...


Rūkymas automobilyje kenkia labiau nei išmetamosios dujos

Rūkymas automobilyje kenkia labiau nei išmetamosios dujos

Niekada nerūkykite automobilyje. Anot medikų, rūkymas transporto priemonėje kenkia labiau nei išmetamųjų dujų įkvėpimas. Didžiojoje Britanijoje norima uždrausti rūkyti ir automobiliuose, rašoma dailymail.co.uk. Tai, anot siūlymo šalininkų, padėtų...


Bikiniui tinkama figūra: vilionės ir pavojai

Bikiniui tinkama figūra: vilionės ir pavojai

Prasidedant paplūdimių sezonui, nemažai žmonių skuba dailinti savo kūną. Dažniausiai to siekiama liejant prakaitą treniruoklių salėse ir radikaliai griežtinant mitybos režimą. Ar toks skubėjimas nekelia pavojaus sveikatai? Kokių rezultatų galima...


Mėta gerina nuotaiką

Mėta gerina nuotaiką

Mėta (arba pipirmetė) žydi nuo birželio iki rugsėjo, tuomet žolelė pasipuošia smulkiai violetiniais žiedais. Laukinėmis sąlygomis mėta neauga, o darželiuose ji sutinkama dviejų rūšių: juoda, kurios stiebas ir lapai yra tamsiai raudonos ir...


Negerkite valgydami

Negerkite valgydami

Tai taisyklė, kurios būtina laikytis. Vanduo iš skrandžio pasišalina per 10 min. po suvartojimo, kartu pasiimdamas praskiestas skrandžio sultis. Tai rimta, kadangi lėtina virškinimą. Dažnai sakoma, kad valgant išgertas vanduo skatina skrandžio...


Potencijos sutrikimai skatina širdies ligas

Potencijos sutrikimai skatina širdies ligas

Vyrai, turintys potencijos sutrikimų ir mažą testosterono lygį, greičiau suserga ir miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Florencijos universiteto medikai atliko tyrimus ir nustatė, kad antsvoris tiesiogiai veikia kraujotaką į varpą ir tokiu...


Gudobelė naudinga vyresnio amžiaus žmonėms

Gudobelė naudinga vyresnio amžiaus žmonėms

Šis augalas labai sustiprina lytinę galią. Liaudies medicinos žinovai pataria gerti gudobelės antpilą, vasarą valgyti šviežias uogas, o rudens bei žiemos laikotarpiu - uogienę. Be to, gudobelė normalizuoja širdies ir nervų sistemos veiklą. Vienas...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9