Gegužės 25d. Pirmadienis

Pasipriešinti Alzheimeriui ir pilkajai zonai

Peržiūrų skaičius: 18972
Pasipriešinti Alzheimeriui ir pilkajai zonai

Alzheimerio liga tam tikrą dalį žmonių pasiglemžia jau po 60-65 gyvenimo metų. Dr. Gintaro Valinčiaus vadovaujami septynių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai tikisi suprasti neurodegeneracinių ligų molekulinį mechanizmą, detektuoti ir įsiterpti į nepageidautinus biocheminius procesus.

Sprendžiant sudėtingus šiuolaikinius mokslo uždavinius negalima sėkmingai veikti nesubūrus daugiadisciplinės mokslininkų grupės. Kitas dalykas: patys tyrėjai mato didelę savo darbo prasmę - jo rezultatas galėtų būti naudingas daugeliui žmonių.

Toksiški nanodariniai

Biochemijos instituto vyresniojo mokslo darbuotojo dr. G.Valinčiaus naujausių tyrimų kryptis - su Alzheimerio liga siejamų labai specifinių baltymų detekcija, naudojant bioelektrocheminius ir biospektroskopinius metodus. Kaip pasakojo mokslininkas, Alzheimerio ligos patogenezės molekulinis mechanizmas nėra visiškai žinomas. Prieš šimtą metų vokiečių psichiatras ir neuropatologas Aloisas Alzheimeris nuo senatvinės demencijos mirusio paciento smegenyse atrado baltymų sankaupų, tad labai ilgai buvo manoma, kad būtent jos yra Alzheimerio ligos priežastis.

Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį JAV atrastos tų pačių baltymų, kurie sudaro tokias sankaupas, visiškai mažytės, dviejų trijų nanometrų (vienas nanometras lygus vienai milijardinei metro daliai, arba, vaizdingiau tariant, yra 80 tūkst. kartų mažesnis už žmogaus plauko storį), tirpios, t. y. sankaupų nesudarančios formos. Pasirodo, šie baltymų dariniai labai toksiški neuronams, pagrindinėms smegenų ląstelėms.

"Mūsų tyrimų objektas šiuo metu kaip tik ir yra bandymas sukurti eksperimentinius metodus, kurie leistų detektuoti tuos toksiškus darinius esant ankstyviausiai Alzheimerio stadijai, kai žmogus iš esmės išoriškai tebėra sveikas, - sakė biochemikas. - Manoma, pačioje pradžioje, kol dar nepasireiškia ligos požymiai, organizme molekulių lygiu jau vyksta tam tikrų pokyčių smegenų audinių degeneracijos link. Pirmiausia nuo neuronų, kurie atsakingi už signalų perdavimus, veiklos, vadinasi, nuo suvokimo ir atminties procesų sutrikimų, galop iki silpnaprotystės ir kitų Alzheimerio liga įvardijamų požymių."

Laukia visų

Ši tyrimų sritis įdomi dar ir tuo, kad nėra koncentruota vien į Alzheimerio ligą. Daugelio neurodegeneracinių ligų molekulinis pagrindas labai panašus ir jas molekulinių procesų lygiu galima palyginti su Alzheimerio liga. Tikimasi, kad supratus tą molekulinį mechanizmą bus galima į jį įsiterpti, pavyzdžiui, sustabdyti nepageidautinoje vietoje vykstančius biocheminius procesus.

"Žodžiu, įsigilinus į vieną sritį, atsiveria galimybė suprasti molekulinį mechanizmą įvairių neurodegeneracinių sutrikimų, kurie yra visų mūsų bėda - anksčiau ar vėliau kiekvienas gali susidurti su vienokia ar kitokia jų forma, - kalbėjo mokslininkas. - Neurodegeneracijos procesai didele dalimi yra natūralūs, nors turi įtakos ir gyvenimo būdas, įpročiai. Manoma, jog žmonių, kurie dirba protinį darbą, smegenų audiniai, neuronų plastiškumas, gebėjimas perduoti, įsiminti signalą ilgiau išlieka stabilūs. Neseniai paskelbtoje studijoje sakoma, kad ir fizinis aktyvumas gali būti vienas iš veiksnių, pristabdančių neurodegeneraciją."

Prie Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamo projekto "Patogeninių beta-amiloido oligomerų detekcija Alzheimerio ligos diagnostikai (AMILOIDE)" dirba Biochemijos, Chemijos, Fizikos ir Biotechnologijos institutų, Kauno medicinos universiteto (KMU) Biomedicininių tyrimų instituto ir Neurologijos klinikos mokslininkai. Ūkio partnerė - aukštųjų technologijų kompanija "Ekspla" - suinteresuota tyrimais, galinčiais praplėsti jos gaminamų prietaisų taikymo sritį.

"Nors tai nėra centrinė tyrimų ašis, bandysime "Eksplos" kuriamus unikalius lazerinėmis technologijomis grįstus prietaisus panaudoti būtent tų baltyminių darinių, siejamų su Alzheimerio liga, detekcijai ir pasiūlyti metodus, kurie leistų jau tikruose pavyzdžiuose, sakysim, ligonių kraujo plazmoje ar smegenų skystyje, detektuoti tokius darinius, - pasakojo projekto vadovas G.Valinčius. - Siekiame, kad mūsų sukurtos metodikos galėtų būti praktiškai pritaikomos ligoninėse, poliklinikose minimaliai invaziniais metodais, pavyzdžiui, paimant kraujo pavyzdį, o atskirais atvejais labiau invazine procedūra - paimant smegenų skysčio iš stuburo."

Žinoma, tokio pobūdžio tyrimai, kaip ir visos aukštosios technologijos, nėra pigūs. Reikia brangių prietaisų, labai daug kainuoja ir tyrimams būtini baltymai bei cheminiai reagentai. Tyrėjų grupė pretendavo į 400 tūkst. litų per metus paramą, tačiau gavo tik pusę sumos. Toks apkarpymas skaudžiai atsiliepia ir pačiam 2008-2010 metais įgyvendinamam projektui.

"Suprantame, kad dabar sunkmetis ir klausimai susiję su išgyvenimu, tačiau mes irgi stengiamės duoti rezultatą, kuris būtų gyvybiškai svarbus daugeliui žmonių. Visos krizės turi savybę kada nors baigtis, o dėl AMILOIDE projekto svarbu pačių tyrėjų entuziazmas. Jo nenupirksi už jokius pinigus", - pabrėžė mokslininkas.

Šaukštai deguto

Didelės mokslinių tyrimų Lietuvoje viltys siejamos su būsimais mokslo, studijų ir verslo slėniais. G.Valinčius pripažino, kad didžiulis, maždaug 1 mlrd. litų vertės, slėnių projektas - istorinis mūsų valstybės žingsnis, tačiau jis iš esmės turėjo būti žengtas dar 2003 metais, per pirmąjį Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos etapą.

Neseniai Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo surengtas užsienio ir Lietuvos ekspertų, vertinusių slėnių programas, susitikimas. Jame kaip nacionalinis ekspertas dalyvavo ir G.Valinčius. Pasak mokslininko, galutinės nacionalinių ir abiejų užsienio ekspertų išvados dėl mokslo, studijų ir verslo slėnių kūrimo gana skirtingos. Tiek Jungtinės Karalystės mokslo ir studijų sistemos analitikų kompanija "Technopolis", tiek Liuksemburge registruota "Intelligetsia Consultants" teigiamai įvertino jūrinių tyrimų slėnį Klaipėdoje ir žemės ūkio mokslų slėnį "Nemunas" Kaune. Nacionaliniai ekspertai, taip pat ir G.Valinčius, priešingai, geriausiai įvertino daugiadisciplinį Saulėtekio slėnį ir biomedicininių bei medicininių tyrimų krypties "Santaros" slėnį Vilniuje. Kauno "Santakos" slėnis, nacionalinių ekspertų nuomone, su tam tikromis išlygomis taip pat gali būti vertinimas teigiamai, o "Nemuno" ir Klaipėdos slėniai, palyginti su Saulėtekio ir "Santaros", atrodo silpnokai.

"Kodėl toks vertinimų skirtumas? Tiek užsieniečiai, tiek nacionaliniai ekspertai rado identiškų problemų, sakykim, kai kurių slėnių tematinių tyrimų krypčių nevienalytiškumą, - dėstė mokslininkas. - Užsienio ekspertai tai ypač akcentuoja, nes mūsų slėniai neatitinka vakarietiškos sampratos, ir teritoriniu, ir institucijų požiūriu yra kur kas mažesni, todėl, vakariečių manymu, turėtų koncentruotis į tam tikras prioritetines kryptis. Mes savo išvadose labiau pabrėžėme žmogiškąjį slėnių potencialą, nors ir pripažindami, kad stipriuosiuose yra tam tikras tematikos heterogeniškumas. Pavyzdžiui, Saulėtekyje prie lazerių ir medžiagotyros atsiranda civilinė inžinerija. Tas pat ir "Santakoje". Šio slėnio pagrindinė kryptis - cheminiai tyrimai, mechatronika. Labai gerbiu kolegas KMU ir Lietuvos energetikos institute. Jie puikūs mokslininkai, tačiau kaip slėnio dalis numatytas ir toli gražu ne stipriausias KMU padalinys - Farmacijos fakultetas. Užsieniečiai tai iškart pamato - kodėl investijos skiriamos sričiai, kuri pirmiausia yra atitrūkusi nuo pagrindinės slėnio tematikos, kitas dalykas - jos potencialas silpnokas. Atsižvelgdami į tuos šaukštus deguto ir rašo dešimtukus slėniams, kurie yra tematiškai koncentruoti."

Teisėti lūkesčiai?

Užsienio ir nacionaliniai ekspertai taip pat sutarė, kad valstybės mastu vykdoma slėnių programa neturi aiškios vadybos schemos - kaip šis vienetas bus valdomas. G.Valinčiaus manymu, tai yra kultūrinė problema. Daugelis šio proceso dalyvių, ypač mokslo institucijų vadovai, žiūri į programą kaip į aparatūros ir infrastruktūros apskritai atnaujinimą. Taigi, atrodytų, teisėti lūkesčiai, kad parama būtų išdalyta visiems po lygiai, nes visi turi teisę pagerinti savo sąlygas.

"Bent jau mūsų kartai toks dalykas nutinka tik sykį gyvenime, - apie milijardinį slėnių projektą kalbėjo ekspertas, - todėl reikėtų užduoti klausimą: galbūt galime ką nors daugiau padaryti, nei paprasčiausiai pasidalyti lėšas? Gal naudingiau būtų smarkiai sustiprinti tas sritis, kurios vėliau ir iš kitų sričių pritrauks mokslininkų spręsti visuomenei aktualias problemas. Mano akimis žiūrint, viena svarbiausių slėnių problemų - nėra aiškios vizijos, ko siekiame, todėl nesama ir aiškios vadybos schemos, kaip slėniai bus valdomi. Vyriausybės nutarime numatyta, kad jų valdymas bus vykdomas vadovaujant tarybai, sudarytai iš slėnių asociacijos dalyvių. Užsienio ekspertai taikliai pabrėžė, kad taryba iš principo nėra valdymo organas. Turi būti valdyba, kuri vadovaujasi slėnio partnerių sutartyje apibrėžtais principais. Ji būtų deleguota pačių dalyvių, turėtų teisę ir prisiimtų atsakomybę reguliuoti finansų srautus, kurie garantuoja slėnių gyvastį. Dabar to nėra."

Ekspertai pasigedo ir aiškių verslo įsipareigojimų slėnių programose. G.Valinčius prisipažino, kad nedrįstų kaltinti verslininkų. Jeigu jie neinvestuoja, vadinasi, nesitiki naudos. Taip pat gali būti, kad nacionalinis verslas tiesiog neturi potencijos absorbuoti naujas žinias, nors tokių verslo įmonių Lietuvoje jau yra, pavyzdžiui, "Ekspla", "Fermentas", "SICOR Biotech". Kita vertus, galima pritraukti užsienio kompanijų. Rezultatas bus toks pat: jos sukurs Lietuvoje darbo vietų, o mokslo sistemą pasieks nauji pinigų srautai.

Dar viena problema, kaip pažymėjo tiek užsienio, tiek nacionaliniai ekspertai, - neatsižvelgiama į tarptautinį kontekstą. Europoje vyksta daugybė panašių procesų. Pavyzdžiui, "European Roadmap for Research Infrastructures" ("Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros kelrodyje"), viename iš Europos strateginių dokumentų (prie jo rengimo prisidėjo ir G.Valinčius), pristatomi 44 svarbiausi ir didžiausi Europos infrastruktūriniai projektai, kurie bus įgyvendinami per ateinančius 20 metų ir kurių bendra statybos darbų sąmatinė vertė - per 30 mlrd. eurų. Taigi net didelei valstybei vienai neįgyvendinami. Atsižvelgus į tai, kokios galimybės Lietuvai atsivertų dalyvaujant šiuose projektuose, būtų galima net pakoreguoti slėnių programas. Kol kas tik Vilniaus universiteto (VU) Lazerinių tyrimų centras yra vieno iš šių elitinių projektų dalyvis. Aktyviai prisidėti prie kito europinio projekto pasirengęs Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centras Kaune ir Vilniuje esantis Lietuvių kalbos institutas.

Pritraukti talentus

2000 metais Europa iškėlė Lisabonos strategiją - ambicingą planą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityse įsiveržti į pirmaujančias pozicijas pasaulyje. Kaip pažymėjo G.Valinčius, anksčiau Europa konkuravo daugiausia su JAV, Kanada ir Japonija, o dabar akivaizdu, kad naujų mokslinės galios centrų jau esama Pietryčių Azijoje, Kinijoje. Anksčiau ar vėliau jų atsiras Indijoje, Korėjos pusiasalyje, labai daug ambicijų turi arabų šalys.

Įgyvendinant Lisabonos strategiją ypač aktualus yra mokslinės infrastruktūros klausimas, todėl 2002 metais buvo įsteigtas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategijos forumas (ESFRI - European Strategy Forum on Research Infrastructures), į kurį nacionalinės ES vyriausybės deleguoja savo atstovus. Toks Lietuvos atstovas nuo 2004 metų, kai mūsų valstybė tapo ES nare, yra G.Valinčius.

Pasak mokslininko, dar pernai Slovėnijoje vykusioje ESFRI konferencijoje buvo iškeltas klausimas dėl akivaizdaus naujų ES šalių raidos disbalanso, nes, pažvelgus į numatomų investicijų geografiją, aišku, kad daugiausia mokslo infrastruktūros bus kuriama į Vakarus nuo Oderio. Naujosios ES valstybės kai kuriose srityse liko kaip ir pilkojoje zonoje, kurioje beveik nieko nevyks. 2006 metais paskelbtame "European Roadmap for Research Infrastructures" išryškėjęs Rytų ir Vakarų Europos šalių raidos disbalansas matyti ir atnaujintame 2008-ųjų leidinyje.

Šių metų kovą Čekijoje surengta ESFRI konferencija, kaip pasakojo G.Valinčius, buvo orientuota būtent į tuos regioninius klausimus ir darnią socialinę plėtrą: kaip šalys bendradarbiaus mokslinių išteklių dalijimosi srityje, kai jau bus sukurtos numatytos infrastruktūros, ar tų infrastruktūrų sutelkimas Vakaruose nesukels protų nutekėjimo Rytų Europos valstybėse.

Per baigiamąjį konferencijos posėdį apibendrinamąjį pranešimą skaitė Lietuvos atstovas. "Vykstant infrastruktūrų plėtrai ir dėl objektyvių priežasčių didiesiems projektams koncentruojantis senosiose ES šalyse, vis dėlto turime rasti metodų, kurie naująsias nares padarytų aktyvias tų projektų dalyves, - pagrindinę pranešimo mintį persakė G.Valinčius. - Tai pirmiausia gali būti pasiekta per specialias programas, skiriant laiko, mokslinių instrumentų ir kitų infrastruktūros išteklių tyrėjams tų valstybių, kurios finansiškai nedalyvauja projektuose. Dabar projektai yra tarsi paneuropiniai, tad atsiranda kolizija tarp finansinių įsipareigojimų ir tų, kurie negali jų prisiimti dėl ekonominės padėties. Antras dalykas - metas suprasti, kad kitos pasaulio šalys ir regionai stengiasi, o ateityje dar įnirtingiau stengsis konkuruoti su Europa dėl protų, todėl labai svarbu, kaip nuo konkurencijos Europos viduje dėl gabiausių tyrėjų pereiti prie koordinuotų bendrų veiksmų ugdant gausią naująją mokslininkų kartą. Modernios mokslinių tyrimų infrastruktūros yra vienas svarbiausių veiksnių pritraukti, išauginti ir išlaikyti talentus Europoje."

Mokslinių tyrimų požiūriu labai svarbus universitetų vaidmuo, nes būtent juose rengiami žmonės, kurie dirbs su naujausiais instrumentais, todėl, G.Valinčiaus įsitikinimu, tikslinga skatinti universitetus aktyviau įsitraukti į ESFRI procesą. Lietuvos universitetai yra tarp pagrindinių žaidėjų mokslo, studijų ir verslo slėnių programose. Tapdami aktyviais ESFRI proceso dalyviais, t. y. įsipareigodami ir koordinuodami savo investicijas, atsižvelgdami į tai, kas vyksta Europoje, jie galėtų būti ir elitinių Europos projektų partneriai.

"Lietuvoje bus padarytos neprecedentės investijos į mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir duotas didžiulis impulsas visai mokslo sistemai, - apie mokslo, studijų ir verslo slėnius pasakojo G.Valinčius. - Kitas dalykas, žmonės išmoks dirbti kartu. Ne tik kaip laboratorija, institutas, universiteto fakultetas. Didžiulis slėnių laimėjimas bus žmonių supratimas, kad, be asmeninių, yra ir bendri interesai, į kuriuos taip pat reikia atsižvelgti, nes jie iš esmės - svarbiausi. Kur kas daugiau galima pasiekti bendradarbiaujant, o ne kovojant vienas su kitu ir bandant atsiplėšti didesnį kąsnį."

----------------------

VU absolventas G.Valinčius 1989-1998 metais buvo VU Fizikinės chemijos katedros docentas. Ketverius metus nuo 1998-ųjų dirbo vizituojančiu mokslininku Nacionaliniame standartų ir technologijų institute JAV. Pakviestas kaip elektrochemijos srities specialistas, beveik nieko bendra neturintis su biologiniais procesais, šio instituto Biotechnologijos skyriuje pateko į visiškai skirtingą nei Lietuvoje daugiadisciplinę terpę. Grįžęs į Lietuvą pradėjo dirbti Biochemijos institute. Yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentas. Kasmet 1,5-3 mėnesiams vyksta į JAV vykdyti mokslinių tyrimų: dirbo viename prestižiškiausių biomedicininių tyrimų srityje Johnso Hopkinso universitete, Carnegie Mellon universitete ir didžiausiame JAV Ohajo valstijos universitete.

Nuo rūkymo atgraso ir vaizdiniai įspėjimai ant pakelių

Nuo rūkymo atgraso ir vaizdiniai įspėjimai ant pakelių

Kasmet gegužės 31 d. minima Pasaulinė diena be tabako. Visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti, o visuomenė – atkreipti dėmesį į vieną labiausiai paplitusių žalingų sveikatai įpročių. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO)...


Valdininkai susirūpino nutukusiais lietuviais

Valdininkai susirūpino nutukusiais lietuviais

Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dalyvauja tarptautinėje nutukimo prevencijos rekomendacijų darbo vietose rengimo grupėje. Šiomis rekomendacijomis bus siekiama mažinti rizikos veiksnius, skatinančius nutukimą. Rekomendacijos bus...


Šventės – didysis išbandymų metas skrandžiui (patarimai)

Šventės – didysis išbandymų metas skrandžiui (patarimai)

Sunkumo jausmas, nuovargis, nenoras bendrauti – šiuos persivalgymo požymius patiria pamiršusieji saiko jausmą prie šventinio stalo. Ką daryti, kad taip nenutiktų? Ligoninių medikai pastebi, kad per šventes padaugėja pacientų, kuriems dėl...


Mokslininkas: alkoholis pavojingesnis už narkotikus

Mokslininkas: alkoholis pavojingesnis už narkotikus

Britų profesorius sako, jog alkoholis yra pavojingesnis už narkotikus, todėl "vyriausybė turi atsipeikėti iki ši laiko bomba sprogs". Alkoholį leisti pradėti vartoti nuo 21 metų bei pabranginti mažiausiai 3 kartus - tokias priemones,...


Paplūdimyje išsausintoms pėdoms – kaukės ir masažai

Paplūdimyje išsausintoms pėdoms – kaukės ir masažai

Vasarą moterys ir vyrai avi atvirą avalynę, todėl pasirūpinti kojų išvaizda itin aktualu, kad kojos ir pėdos atrodytų ne tik gražios, išpuoselėtos, bet ir sveikos. „Kojų oda reikalauja ne mažiau priežiūros negu viso kūno. Tačiau pėdas...


Elektriniai laukai stabdo smegenų vėžio plitimą

Elektriniai laukai stabdo smegenų vėžio plitimą

Ypač pavojinga smegenų vėžio forma - glioblastoma multiforme - yra sparčiai plintanti, sunkiai gydoma ir praktiškai visada mirtina; netgi taikant agresyvią terapiją, vidutinis pacientų išgyvenamumas nesiekia poros metų. Tačiau mokslininkai ieško...


Jonizuoto vanduo išvalo organizmą

Jonizuoto vanduo išvalo organizmą

Užteršta gamta, žalingi mitybos įpročiai, stresinės situacijos trikdo medžiagų apykaitą organizme ir jame susidarančių atliekų pašalinimą. Rūgštinės medžiagų apykaitos atliekos – cholesterolis, inkstų akmenys, šlapimo rūgšties druskos...


Eterinių aliejų poveikis virusams - pražūtingas

Eterinių aliejų poveikis virusams - pražūtingas

Kaip kovoti su peršalimu natūraliomis priemonėmis pasakoja Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos kabineto fitoterapeutas-medicinos biologas Juozas Ruolia: - Jei ryklė paraudusi. Namuose visi po ranka turi juodųjų arbatžolių...


Mesti svorį – tik kalnuose

Mesti svorį – tik kalnuose

Ilgą laiką su antsvoriu kovojantys žmonės turėtų tiesiog pasirinkti gyvenimą kalnuose, teigia atitinkamus tyrimus atlikę mokslininkai. Pasak mokslininkų, kalnų oras padeda žymiai lengviau deginti kūno riebalus, rašo telegraph.co.uk. Tyrimo metu...


Ar infraraudonųjų bangų šalmas gali įveikti Alzheimer'io sindromą?

Ar infraraudonųjų bangų šalmas gali įveikti Alzheimer'io sindromą?

Vienam populiariausių rašytojų fantastų serui Terry Pratchett'ui ankstyvoji Alzheimer'io ligos stadija diagnozuota dar 2007 metais. Nuo tada jis pradėjo savanoriškai testuoti specialių infraraudonųjų spindulių šalmą, kuris kaip teigiama...


Nuo grėsmingiausios ligos vyrus išgelbės saulė

Nuo grėsmingiausios ligos vyrus išgelbės saulė

Ar žinote, kokia tema vyrams jautresnė nei aptarinėjamas jų turėtų moterų skaičius? Net ne jų pilvukas ar plikė, o pasiteiravimas apie sveikatą. Kalbėti apie ligą, o juo labiau priversti vyrą, kad nueitų pasitikrinti pas daktarus, prilygsta...


Sergamumas tuberkulioze Britanijoje yra didžiausias per 30 metų

Sergamumas tuberkulioze Britanijoje yra didžiausias per 30 metų

Remiantis praėjusių metų duomenimis, sergamumas tuberkulioze Jungtinėje Karalystėje yra didžiausias per 30 metų. Pernai šalyje užfiksuota 9040 vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų. Per praėjusį dešimtmetį šis skaičius beveik padvigubėjo, rodo...


Darbas naktinėje pamainoje kenkia sveikatai

Darbas naktinėje pamainoje kenkia sveikatai

Atidžiai stebėdami nuo miego sutrikimų kenčiančius žmones mokslininkai nustatė metabolinį sutrikimą, kurį sukelia darbas naktinėse pamainose. Tiriant bandyme dalyvavusius asmenis, pastebėta, kad jų metabolizmą reguliuojantys hormonai "išėjo...


Reguliariai valykite dantis. Ilgiau gyvensite

Reguliariai valykite dantis. Ilgiau gyvensite

Reguliariai valykite dantis, tuomet ne tik rečiau lankysitės pas stomatologą, bet ir ilgiau gyvensite. Mokslininkai jau seniai įtarė, kad prasta burnos higiena ir dantenų uždegimas gali sukelti širdies ligas, tačiau tik dabar pavyko įrodyti, jog...


Apšvietimo įtaka miego kokybei

Apšvietimo įtaka miego kokybei

Miegas yra neatsiejama kokybiško poilsio dalis, kad jaustumėmės žvalūs, energingi ir kupini jėgų. Tačiau tam, kad gerai išsimiegotume svarbu ne tik patogi lova ir tinkamai parinkta pagalvė, režimas ar fizinis nuovargis, bet ir apšvietimas....


Pavojingoji anemija išryškėja pavasarį

Pavojingoji anemija išryškėja pavasarį

Nuolat patiriamas stresas sukelia anemiją, kitaip vadinamą mažakraujyste. Dažnai jaučiant nuovargį, mieguistumą, silpnumą būtina pasitikrinti kraują. Dėl anemijos pasaulyje kenčia trečdalis ar net pusė įvairaus amžiaus žmonių. Daugiausiai...


Kompiuterio pelė gali pakenkti riešui ir kaklui

Kompiuterio pelė gali pakenkti riešui ir kaklui

Kuo dažniau spragsite kompiuterio pele, tuo didesnė tikimybė, kad rankoje, rieše, kakle ir petyje jausite skausmą, nutirpimą ir kitokius nemalonius pojūčius, šią savaitę Brazilijoje vykstančiame kongrese pareiškė dvi Danijos mokslininkų grupės....


Naujasis gripas: bijoti ar ne?

Naujasis gripas: bijoti ar ne?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtu balsu sudrausmino tautiečius, be Lietuvoje plintančio kiaulių gripo viruso, gąsdinančio Ukrainą, beužsikrečiančius ir panikos virusu: "Nereikia gąsdintis." Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas...


Kaip išsirinkti kremą nuo saulės?

Kaip išsirinkti kremą nuo saulės?

Atidarius maudymosi ir deginimosi sezoną, svarbu pasirūpinti oda ir apsisaugoti ne tik nuo nudegimų saulėje, bet ir nuo raukšlių atsiradimo ir senėjimo procesų pagreitinimo. Vienas paprasčiausių būdų kaip tai padaryti – naudoti apsauginį...


Kas nutinka, kai užsirūkote cigaretę?

Kas nutinka, kai užsirūkote cigaretę?

Kai užsirūkote, jau nuo pirmųjų sekundžių dujų mišinys pasklinda aplink akis ir nosį, patenka į gerklę. Akys gali pradėti ašaroti, nosis - varvėti, o gerklė sudirginama. Bronchuose ir plaučiuose esantys plonyčiai plaukeliai bando pašalinti...


Tyrimas: trečdalis vyresnio amžiaus vyrų niekada nesilankė pas urologą

Tyrimas: trečdalis vyresnio amžiaus vyrų niekada nesilankė pas urologą

Medikai tvirtina, kad, remiantis atlikto tyrimo duomenimis, net 36 proc. tikslinės grupės, t.y. 50-74 metų amžiaus vyrų, niekada nesilankė pas urologą dėl prostatos. 35 proc. apklaustųjų tvirtino, kad pas urologą apsilankantys bent kartą per...


Kodėl vyrai neturėtų dirbti namų ruošos darbų?

Kodėl vyrai neturėtų dirbti namų ruošos darbų?

Nauji mokslininkų tyrimai atskleidė, kad požiūris, jog moterys turi dirbti dvejomis pamainomis – darbe ir namuose – yra klaidingas. Todėl žmonos, kurios priekaištauja savo vyrams, kad jie yra tinginiai ir nieko namuose nedirba yra...


Rūkančios moterys dažniau nei vyrai serga plaučių vėžiu

Rūkančios moterys dažniau nei vyrai serga plaučių vėžiu

Rūkančios moterys dvigubai dažniau nei vyrai rizikuoja susirgti plaučių vėžiu, praneša tyrimą atlikę amerikiečių mokslininkai. Tokios išvados buvo padarytos remiantis 12 metų Niujorko Kornelio (Cornell) universitete trukusiais 16 000 abiejų lyčių...


Sulčių ekspertų taryba skelbia balandį sulčių mėnesiu

Sulčių ekspertų taryba skelbia balandį sulčių mėnesiu

Sulčių ekspertų taryba, kurią vienija gydytojai, dietologai, maitinosi specialistai, valstybinių institucijų ir gamybininkų atstovai, norėdama sustiprinti Lietuvoje sulčių bei sveiko maitinimosi populiarumą, skelbia balandį sulčių mėnesiu. Sulčių...


Jonizuotas vanduo: mitai ir faktai

Jonizuotas vanduo: mitai ir faktai

Apie jonizuoto vandens ypatumus ir galias kalbama gana plačiai, tačiau tenka girdėti ne tik faktų, bet ir įvairiausių mitų apie jonizuotą vandenį. Kad nepasimestumėt, kuri informacija yra teisinga, o kuri klaidinanti, pateikiame dažniausiai...


Priklausomybė nuo sūrio gali būti tokia pati kaip ir nuo morfijaus

Priklausomybė nuo sūrio gali būti tokia pati kaip ir nuo morfijaus

Amerikiečių mokslininkas teigia, kad priklausomybė nuo sūrio gali būti ne mažesnė nei priklausomybė nuo morfijaus. Daktaras Nilas Barnardas tvirtina, kad ši priklausomybė gali atsirasti dėl to, kad kiekviename šio skanėsto kąsnelyje yra nedidelis...


Vasaros karščiai kelia pavojų širdžiai

Vasaros karščiai kelia pavojų širdžiai

Karštomis vasaros dienomis labiau prakaituojame, o su prakaitu netenkame ne tik vandens, bet ir vitaminų bei mineralinių medžiagų - kalio ir magnio, kurie būtini normaliai širdies veiklai. "Didelė oro temperatūra itin kenkia sergantiems...


D.Britanijoje daugėja valgymo sutrikimų turinčių vyrų

D.Britanijoje daugėja valgymo sutrikimų turinčių vyrų

Didžiojoje Britanijoje didėja valgymo sutrikimų turinčių vyrų skaičius, skelbia Karališkoji bendrosios praktikos gydytų kolegija, kuria remiasi BBC naujienų tarnyba. Ekspertų teigimu, gydytojai turi daugiau žinoti apie šią problemą, nes iki šiol...


Penktadalis Lietuvos moterų sako esančios blogos sveikatos

Penktadalis Lietuvos moterų sako esančios blogos sveikatos

Penktadalis (20,3 proc.) Lietuvos moterų sako esančios blogos arba labai blogos sveikatos, rodo Eurostato apklausa. Tyrimo duomenimis, tai vienas iš didžiausių rodiklių Europos Sąjungoje (ES). Jis nedaug atsilieka nuo Portugalijos, kurios moterys...


Daugiau nei pusė europiečių turi per didelį svorį

Daugiau nei pusė europiečių turi per didelį svorį

Vienos ES valstybės su per dideliu gyventojų kūno svoriu kovoja skatindamos vaisių ir daržovių vartojimą, kitos ragina vietoje automobilių rinktis dviračius. Arba siekia riboti nesveikų maisto produktų reklamą. O dietologai sako, kad...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9