Osteoporozė yra kaulų liga, trumpai apibrėžiama kaip sumažėjęs kaulų stiprumas arba kaulų išretėjimas ir struktūros pasikeitimas, padidinantis jų lūžių riziką. Kaulai netenka savo tvirtumo, dalies masės ir todėl lengvai lūžta. Liga nėra skausminga, todėl žmogus neretai net neįtaria koks pavojus jam gresia. Apie šią ligą šiandien kalbamės su gydytoju ortopedu – traumatologu Rimantu Vencevičiumi.
Kokie yra šios ligos požymiai?
Kaulų retėjimas paprastai neturi simptomų ir yra neskausmingas, todėl liga pasireiškia tik savo komplikacijomis – kaulų lūžiais, dėl kurių ligoniai dėl sutrikusios funkcijos dažnai prikaustomi prie lovos. Lūžus dilbio kaulams riešo srityje, žmogų vargina skausmas, gali netaisyklingai suaugti kaulai, likti apriboti riešo sąnario judesiai, tai sunkina žmogaus gyvenimą. Pavojingiausi yra šlaunikaulio lūžiai. Vienas iš penkių pacientų, patyrusių šią traumą, miršta. Tokie lūžiai ilgam atima galimybę judėti, o dėl nejudrumo osteoporozė progresuoja greičiau. Kiek kitaip su stuburo slankstelių lūžiais – dauguma jų yra „nebylūs” (kliniškai nepasireiškia). Tik po kiek laiko atsiranda ūgio sumažėjimas, laikysenos pokyčiai, stuburo iškrypimas, vidaus organų funkcijos sutrikimai.
Kas dar būdinga osteoporozei?
Sergantiesiems osteoporoze būdinga, kad kaulai ne tik dažnai lūžta, bet ir blogai suauga. Operacinis osteoporozinių lūžimų gydymas dažnai neapsieina be komplikacijų – dėl kaulo trapumo metalinės konstrukcijos išklimba, todėl ligonius neretai tenka pakartotinai operuoti, ko pasekoje lėtėja gijimas ir funkcijos atsistatymas.
Kokio amžiaus žmonės serga šia liga?
Dažniausiai serga vyresnio amžiaus moterys, ypač po menopauzės.
Pagal priežastis osteoporozė skirstoma į pirminę ir antrinę:
* Pirminė arba senatvinė osteoporozė būdinga vyresniems abiejų lyčių individams, tačiau moterys ja serga kelis kartus dažniau. Liga pasireiškia maždaug 1 iš 3 moterų virš 50 m ir 1 iš 5 vyrų, vyresnių nei 50 m.
* Antrinė osteoporozė gali išsivystyti ir jauniems žmonėms, sergantiems įvairiomis skydliaukės, inkstų, plaučių, žarnyno ligomis. Dažnai ją sukelia nuo kitų ligų vartojami vaistai.
Kaip yra gydoma osteoporozė?
Osteoporozė yra lėtinė liga ir jos gydymas turi būti ilgalaikis. Osteoporozei gydyti naudojamus medikamentinius preparatus galima būtų suskirstyti į kelias grupes:
1. Kaulinio audinio rezorbciją slopinantys vaistai.
2. Anabolinio veikimo vaistai, stimuliuojantys kaulinio audinio formavimąsi.
3. Mišraus veikimo vaistai.
Reikia pažymėti, kad kaulinio audinio apykaitą veikiantys vaistai skiriasi ne tik dozavimu ir vartojimo būdu, bet ir veikimo mechanizmu bei galimu nepageidaujamų reakcijų atsiradimu. Todėl efektyvų gydymą nuo osteoporozės gali skirti tik gydytojas, įvertinęs visumą anamnezinių, objektyvaus ištyrimo bei laboratorinių duomenų.
Kokios yra šios ligos prevencinės priemonės?
Kalbant apie osteoporozės prevenciją, reikia žinoti tam tikrus rizikos veiksnius.
Vieni jų neišvengiami, kiti išvengiami. Kaip žinia, neišvengiamųjų (nuo žmogaus veiklos nepriklausomų) rizikos veiksnių – amžiaus, lyties (moterys serga dažniau, nors serga ir vyrai), menopauzės laiko įtakoti mes negalime. Šiems veiksniams taip pat priskiriamas ir paveldimumas (paveldima kaulų struktūra). Kai pirmos eilės giminėms yra buvę osteoporozinių lūžių, šios ligos išsivystymo tikimybė daug didesnė.
Kitų rizikos veiksnių galima išvengti.
Kaulų retėjimą skatina rūkymas, vitamino B trūkumas, piktnaudžiavimas alkoholiu, kava, įvairios ligos ir būklės, kurios įtakoja kaulinio audinio apykaitą ar mažina paciento judrumą. Todėl šie veiksniai turi būti kuo anksčiau išaiškinami ir koreguojami.
Profilaktikai reikia vartoti pakankamai kalcio, kurio daugiausia gauname su pieno produktais. Su kalciu reikalingas ir vitaminas D. Jis reguliuoja kalcio įsiurbimą žarnyne ir taip padeda jam išlikti kauluose. Vitamino D yra riebioje žuvyje, kepenyse, kiaušiniuose ir kt., tačiau daugiausia gaunama saulės spinduliams veikiant odoje esančias medžiagas.
Jei natūraliai šių medžiagų gaunama nepakankamai, reiktų vartoti kalcio ir vitamino D maisto papildų. Jie ypač reikalingi vyresnio amžiaus žmonėms, nes dėl pablogėjusio pasisavinimo, lėtinių ligų ir vaistų vartojimo vitamino D poreikis padidėja.
Reikia pakankamai judėti – tai skatina kaulų augimą ir tvirtėjimą.
Kad kaulai būtų tvirti, profilaktiką reikia pradėti vaikystėje, nes kaulai formuojasi ir visos jų pagrindinės medžiagos kaupiasi iki 20-30 metų. Vėliau kaulai pradeda palaipsniui retėti.
Taigi, visoms moterims po menopauzės bei vyresniems vyrams reiktų pasitikrinti kaulų mineralų tankį, o jei yra rizikos veiksnių, – ir anksčiau.
Kokiu būdu yra diagnozuojama osteoporozė?
Kaulų masę apibūdina kaulinio audinio mineralinių medžiagų kiekis kaule, matuojamas gramais ir vadinamas kaulų mineralų kiekiu. Padalijus jį iš tiriamojo kaulo tūrio arba ploto, gaunamas dydis – vadinamas kaulų mineralų tankiu. Kaulų mineralų tankis (KMT) – tai vienintelis kiekybinis rodiklis, objektyviai ir tiksliai nusakantis kaulų masę. Kol kas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, dvisrautė radioabsorbciometrija (DXA) – vienas iš tiksliausių šiuo metu naudojamų metodų kaulų mineralų tankiui išmatuoti. Išmatavus tankį, gautas dydis lyginamas su standartine norma ir apskaičiuojamas rodiklis, vadinamas T lygmeniu. T lygmuo yra tiriamojo paciento kaulų mineralų tankio nuokrypis, išreikštas standartinių nuokrypių skaičiumi nuo maksimalaus jaunų, sveikų tos pačios lyties žmonių kaulų mineralų tankio vidurkio. Jei T lygmuo yra lygus arba mažesnis už -2,5, tuomet diagnozuojama osteoporozė.
Kaip yra atliekamas kaulų mineralinio tankio tyrimas?
KMT tyrimas yra paprastas ir nekenksmingas. Jo atlikimui nereikalingas nei specialus pasiruošimas, nei radiacinė apsauga tyrėjui bei tiriamajam. Kulnas įstatomas į aparatą, kuriame kompiuteriu valdomu rentgeno spindulių pluošteliu skanuojant kaulus nustatomas kaulų mineralų tankis.
Ar pati procedūra skausminga ir kiek laiko trunka?
Procedūra neinvazinė, todėl žmogus nieko nejaučia. Tyrimo trukmė 2-4 min.
Trumpai apie osteoporozę.
Pasaulyje osteoporoze serga apie 200 mln. žmonių. Pagal naujausias pasaulines prognozes šlaunikaulių lūžių skaičiaus didėjimas turėtų išaugti nuo 1,66 mln. (1990 m.) iki 6,26 mln. (2050 m.). Paskaičiuota, kad pasaulyje dėl osteoporozės kasmet įvyksta 2,5 mln. kaulų lūžių ir kas 30 sekundžių vienam ES šalių gyventojui įvyksta kaulo lūžis. Statistika mūsų šalyje taip pat įspūdinga – Lietuvoje serga apie 200 – 250 tūkst. žmonių – 10 – 12 proc. populiacijos. Serga 1 iš 3 moterų ir 1 iš 5 vyrų virš 50 metų.
Apie šios ligos aktualumą skaičiai kalba patys už save,todėl belieka atkreipti dėmesį į prevenciją ir kuo ankstesnę ligos diagnostiką.Daug kur sakoma – gera pradžia – pusė darbo,todėl ir ligos diagnozavimas kuo ankstesnėje stadijoje duos daugiau teigiamų rezultatų mūsų sveikatai.
Daugiau informacijos apie kaulų tankio tyrimą rasite čia>>
