Kur tik bepasisuksi, visur girdime skundžiantis nuovargiu. Rodos, nei laukų arkliu arti, nei miško kirviu kirsti nereikia, bet žmonės jaučiasi išsekę, lyg kalnus vertę. O, pasirodo, yra būdų, kaip tuo nuovargiu nusikratyti, kol jis dar nepaguldė ant menčių.
Rikkas Bray‘us siūlo atlikti štai tokį paprastą pratimą. Atsistokite boksininko poza. Ta ranka, kuri pritraukta prie kūno, suspausta į kumštį, o ta, kurią ištiesiate pirmyn, – ištiestais ir išskėstais pirštais. Taigi, pritraukiame prie krūtinės kumštį, o smūgiuojame staiga ištiesdami pirštus, tarsi nuo jų krėstume vandens lašus. Po to tai atliekame kita ranka. Tokiu būdu išmetame ir nupurtome mumyse susikaupusią dienos įtampą, lyg nukrėstume nuodus, kuriais norėta mus per dieną nunuodyti. Kuo greičiau atsipalaiduosime, ištiesdami ir nukratydami įtampą` nuo pirštų, tuo stipresnį džiaugsmą pajusime. Vienas – du, vienas – du…
Anot R. Bray‘aus šis pratimas itin tinka tiems, kuriems tenka dirbti su klientais, atiduodant jiems savo energiją ir kaupiant jų emocijas. Norite žengti toliau? Dabar išsiaukite ir lengvai pašokinėkite, leisdami rankoms lyg virvėms kabalduoti prie šonų. Leiskite sau pastrakalioti, kol kūno raumenys visiškai atsipalaiduos, o jūs pasijusite lyg mažas vaikelis džiaugsmingai šokinėjantis žalioje vasaros pievoje.
Tik šiukštu, venkite šokinėdami įsitempti. Nesistenkite čia pasiekti jokių šuolių į aukštį ar tolį pasaulio rekordų. Tad lengvai lia-lia-lia. Ar jau jaučiatės lia-lia-lia? Ir galiausiai išdulkinkime iš savo kūno paskutinius dienos įtampos likučius.
Kuo stipriau kratykime rankas, lyg dulkintume kokį kilimėlį. Po to tą patį padarykime ir su kaire ir dešine koja. Kratykime kojas po vieną, nes jei tai darysime iš karto su abiem, gali nepasisekti išlikti vertikalioje padėtyje… Patikėkite, nervinės įtampos po tokio apsišvarinimo, kaip nebūta. Tik vaikiškas džiugesys ir galbūt noras parstriksėti namo ant vienos kojos
