Nuo problemų – šokio žingsniu

Vietoj psichologo konsultacijos – šokio terapijos užsiėmimai. Tam, kad susikaupę rūpesčiai išsilietų per judesį. Tačiau klaipėdiečiai tokį problemų sprendimo būdą vertina gana atsargiai.
Šokti pataria psichologai
"Kūnas kartais daug iškalbingesnis nei žmogus",– įsitikinusi šokio terapijos užsiėmimų vadovė Dovilė Binkauskaitė. Pasak jos, pamėgtos žmogaus pozos, laikysena signalizuoja susikaupusias problemas.
Ir ne tik. Kūne atsispindi auklėjimo stereotipai, išgyventi stresai, suvaržymai, baimės bei nerealizuoti norai.
"Kūnas atspindi tai, kas yra viduje. Kai visko prisikaupia pernelyg daug, kūnas pradeda griūti", – paaiškino ji.
Prieš kelis mėnesius D.Binkauskaitė bene pirmoji uostamiestyje pakvietė į šokio terapijos užsiėmimus. Tačiau naujovė uostamiestyje sunkiai skinasi kelią.
Choreografė spėjo, kad klaipėdiečius greičiausiai gąsdina žodis "terapija". Jis esą tarsi signalizuoja apie užklupusias problemas bei pagalbos poreikį, tad žmonės geriau renkasi įprastas šokių repeticijas.
Pasak D.Binkauskaitės, šokio terapija padeda geriau pažinti save, moko klausytis savo kūno, o kartais – spręsti tam tikras problemas.
Choreografė sutiko, kad šokio terapija yra savotiškos psichologinės pagalbos forma. Užsienyje tokius užsiėmimus kai kuriems pacientams pataria lankyti psichoterapeutai.
Aptaria judesio poveikį
D.Binkauskaitė pabrėžė, kad šokio terapija labiau sprendžia psichologines, o ne fiziologines bėdas. Tačiau ji minėjo, kad ilgametė patirtis su šokio judesiu leidžia nuspėti ir problemines kūno vietas.
Dažniausiai nuo įtampos kenčia pečiai, kaklas, užspausta krūtinė, sulinkusi nugara. Šokio terapijos vadovė taip pat pasigenda laisvo ir nesuvaržyto kvėpavimo.
Kaip vyksta šokio terapijos užsiėmimai? Vadovė pasakojo, kad kiekvieno jų pradžioje ir pabaigoje yra tam tikri ritualai. Paskui duodamos konkrečios užduotys. Jos išreiškiamos per judesį.
Vėliau įgytoji patirtis analizuojama, kokius jausmus ar prisiminimus sukėlė užduotys. Būtent jų aptarimas ir skiria šiuos užsiėmimus nuo įprastų šokių.
Į šokio terapiją ateina labai įvairūs žmonės, dažniau vyresni. Kai kurie jų tiesiog mėgsta judėti. Nors vadovė pabrėžė – šokimo patirtis nebūtina. Užsiėmimuose nenurodoma, kaip kas turi šokti ar judėti.
"Kaip jautiesi, taip ir judi. Judėdamas pažįsti save, stebi, kokią emociją, asociaciją sukelia vienoks ar kitoks judesys", – pasakojo moteris.
Geriau pažįsta save
Pasak D.Binkauskaitės, užsiėmimai kartais turi net tikslią paskirtį – stiprinti pasitikėjimą savimi, atrasti save, pajausti tvirčiau žemę po kojomis, įgyti bendravimo įgūdžių.
"Judesys padeda pažvelgti kitaip į santykius: kaip judu poroje, kaip elgiuosi su kitais, ar esu iniciatorius bei linkęs kontroliuoti. Per šokį įmanoma suprasti savo bendravimo būdą", – tikino choreografė.
Tačiau dažniausiai žmogus negali nurodyti konkrečios problemos. Į užsiėmimus jį atveda vidinis nepasitenkinimas.
Vadovės manymu, per judesį grupėje gerokai lengviau eksperimentuoti nei įprastais būdais. Užsiėmimų rezultatai kartais nustebina net patį žmogų.
Gydymas įdomiau už estetiką
D.Binkauskaitė iš savo patirties pastebi, kad šokis keičia kasdienį gyvenimą. Į dienos šviesą per judesį iškeliami iki tol pasąmonėje glūdėję dalykai.
Nuo vaikystės šokusi ir dirbusi su įvairaus amžiaus šokėjais choreografė šokio terapija susidomėjo prieš kelerius metus, pastebėjusi, kaip kiekviena užduotis veikia žmogaus emocinį pasaulį.
Tuomet prasidėjo konkrečių metodų, skirtų gerinti savijautą, paieška. Ji atkreipė dėmesį, kad šokio terapija tiesiogiai susijusi su sveikata ir gyvenimo kokybe – kuo geriau jautiesi, tuo daugiau padarai.
"Dabar retas kuris gali pasigirti gera sveikata. Tad gydomasis šokio aspektas man pasidarė įdomesnis nei estetinis šokio vaizdas", – apie susidomėjimą šokio terapija sakė D.Binkauskaitė.
Nijolė Šostakienė, Klaipėdos ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja
Menų, tarp jų ir šokio, terapija Klaipėdoje kol kas aktyviai tyrinėjama teoriškai, tačiau praktiškai taikoma itin retai. Nors menų terapija itin veiksminga reabilitacijoje, psichiatrijoje. Tokios intensyvios terapijos kaip kineziterapija, ergoterapija, logoterapija ir pan. – sudėtingi ir aktyvūs užsiėmimai, tad daugumai traumuotų ar sunkiai sergančių pacientų sukelia emocinį pervargimą. Šokio, muzikos, dailės ar keramikos terapijos emociškai neišvargina ir atpalaiduoja. Pernai ligoninėje pradėjome taikyti muzikos terapiją, paįvairinamą pokalbiais. Ligoniams ji labai patinka, tad patys įsitikinome, jog muzikos terapija labai naudinga.
Šokio terapijos poveikis:
gerėja savijauta,
kūnas tampa laisvesnis, lankstesnis bei lengviau valdomas,
giedrėja nuotaika,
atsiranda daugiau energijos,
mažėja įtampa,
gerėja bendravimo įgūdžiai.
Straipsniai

Kai pakyla kūno temperatūra
Pakilus kūno temperatūrai dažnai puolame ją mažinti vaistais. Tačiau ne visada jų reikia griebtis. Svarbu atminti, kad karščiavimas - tai organizmo apsaugos priemonė nuo infekcijos. Taigi temperatūrą mažinantys vaistai slopina organizmo apsaugą...

Kramtomoji guma ir kūno svorio mažėjimas
Tokio netikėto gumos poveikio kaltininkas yra sorbitolis – plačiai vartojamas saldiklis, kurio dedama gaminant kramtomąją gumą ir saldumynus. Jis veikia kaip vidurius laisvinanti medžiaga. Britanijos medicinos žurnale publikuojamame...

Pirtis ir sveikata - neatskiriamos
Gyvename skubos ir stresų amžiuje. Vis daugiau žmonių nesugeba atsipalaiduoti nuo įtempto gyvenimo ritmo. Puiki priemonė pailsėti, atgauti jėgas, sukaupti energijos visai darbo savaitei yra pirtis. Dar medicinos tėvas Hipokratas sakė, kad pirtis...

Mokslininkai: cigarečių pakaitalai taip pat kelia vėžį
"Daily Mail" rašo, kad pastilės nuo rūkymo ir kramtomas nikotinas padidina riziką susirgti burnos vėžiu. Mokslininkai nustatė, kad ir kiti tabako pakaitalai, pavyzdžiui, inhaliatoriai ar pastilės, kuriomis rūkaliai aprūpinami nikotinu...

Prakaito išsiskyrimą skatina ir kava, ir vaistai
Žmogaus kūnas nuolat prakaituoja. Tai normalus ir būtinas termoreguliacijos reiškinys, sustiprėjantis karštyje ir tuomet, kai nervinamės. Gausaus prakaitavimo priežastimi gali būti nutukimas, smarkiai aptempti ar sintetiniai drabužiai, nepatogūs...

Nuovargio priežastis – geležies trūkumas
Žiemos pabaigoje padaugėja į gydytojus besikreipiančių pacientų, kuriuos kamuoja nuovargis, mieguistumas, odos blyškumas ir sausumas. Dažniausią tokiais simptomais pasireiškiančią negalavimo priežastį – mažakraujystę, dar vadinamą anemija,...

Pirmoji pagalba ugdymo įstaigos veikloje
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai, vykdantys visuomenės sveikatos priežiūrą mokyklose, kasdien susiduria su mažesnėmis ar didesnėmis traumomis. Praskelta kakta, nubrozdintas kelias ar sumušta plaštaka – kone...

Kalcis gali sumažinti riziką susirgti žarnyno vėžiu
Kalcis yra gyvybiškai svarbus kaulams, tačiau jis gali būti reikšmingas ir sumažinant žarnyno vėžio riziką, teigia Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto tyrimo autoriai. JAV nacionalinio vėžio instituto mokslininkai išnagrinėjo 293907 vyrų ir...

Ar reikalingi mums riebalai?
Bendras kcal. skaičius turėtų neviršyti 2000 kcal. Jei vartojamas rafinuotas cukrus, tai didesnė jo dalis virsta riebalais. Iš viso riebalų atsisakyti nepatartina. Esant reikalui, galima reguliuoti kiekį ir riebalų rūšį, bet pasitarus su mitybos...

Judėjimas - geros nuotaikos receptas
Jei norite būti sveiki, geros nuotaikos - ne vaikščiokite, o bėgiokite. Mokslininkai nustatė ir patvirtino, kad energingai judantieji gyvena ilgiau, jų gyvenimo kokybė daug geresnė nei lėtai vaikštančių ir tinginiaujančių žmonių. Klysta tie, kurie...

Tas įkyrus žagsulys
"Aš pastaruoju metu labai dažnai žagsiu. Turiu gerai "pavargti", kad nustočiau Ar gali būti, kad man kas nors rimto?" Dažniausiai žagsėjimas užpuola per greitai ryjant maistą, per trumpą laiką suvalgius daug riebaus maisto,...

Harvardo mokslininkų tyrimai parodė, kodėl šviesa gali sustiprinti migreną
Harvardo universiteto mokslininkai atskleidė, kodėl migrena sergantys žmonės yra jautrūs šviesai, praneša BBC. Mokslininkai tyrė dvi grupes aklų žmonių, kuriuos kankina migrenos galvos skausmai. Jie atrado, kad šviesa priverčia reaguoti smegenų...

Visa tiesa ir mitai apie miegą
Nuo seno teigiama, kad norint gerai pailsėti, miegoti reikia 8 val. Anot specialistų, iš tiesų svarbus ne tiek valandų skaičius, kiek laikas, kada mes gulamės ir kada keliamės. Todėl žmonėms, kurie nuolat jaučiasi neišsimiegoję, vertėtų geriau...

GINTARAS – ENERGIJOS IR SVEIKATOS ŠALTINIS
Gintaras yra energijos balansavimo akmuo, skatina kūrybiškumą mintį, stiprina fizinį ir moralinį stiprumą, pasitikėjimą savimi, suteikia optimizmo ir gyvenimo džiaugsmą. Gintaras harmonizuoja mintis ir padeda rasti teisingus atsakymus į sudėtingus...

Tyrimas: rūkantys iki pusryčių prašyte prašosi vėžio
ensilvanijos valstijos (JAV) universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonių, įpratusių užsirūkyti vos atsikėlę, organizme yra didesnė nei įprastai kotinino koncentracija. Kotininas - šalutinis nikotino įsisavinimo produktas, išliekantis kraujyje...

Ar verta vartoti svorio mažinimo tabletes?
Ar svorio mažinimo tabletės veikia? Šiais laikais daugelis svorio metimo ekspertų savo klientams pataria naudoti svorio mažėjimą skatinančius preparatus. Ir nors tokias tabletes galima rasti beveik kiekvienoje parduotuvėje, žmonės turėtų atsargiau...

Kaip pasirinkti oro sausintuvą
Namų mikroklimatas turi didžiulę įtaką sveikatai. Jį lemia trys pagrindiniai veiksniai: oro temperatūra, oro drėgnumas bei oro kaita. Optimali gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turėtų siekti 19-21 °C, o drėgnumas 40-60 proc. Ir be abejo,...

Vašingtone - AIDS epidemija?
Mažiausiai trys procentai Jungtinių Valstijų sostinės Vašingtono gyventojų serga AIDS arba yra ŽIV nešiotojai. Tai prilygsta Ugandai, kuri yra labiausiai nukentėjusi šalis nuo šių baisių ligų. Miesto sveikatos departamento paskelbtoje ataskaitoje...

Pienas susilpnina arbatos antioksidantines savybes
Arbatą geriant su natūraliu arba nugriebtu pienu, gali susilpnėti jos antioksidantinės savybės, rodo Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas. Juodąją arbatą geriant su bet kurios rūšies pienu, jos antioksidantinis potencialas sumažėjo nuo 7 iki 25...

Daugiausiai bakterijų rūšių gyvena ant dilbio, o mažiausiai – už ausies
Ant žmogaus odos gyvena 100 kartų daugiau įvairiausių rūšių bakterijų, nei buvo manoma anksčiau, praneša "The Independent", su nuoroda į naujausią straipsnį žurnale "Science". "Jei kūno dalis lyginsime su ekosistemomis,...

Po karštos vasaros radiacija užteršti grybai – mitas ar mirtina tiesa?
Rekordinius karščius visoje Europoje ir didžiulius gaisrus Rusijoje pakeitęs staigus atšalimas privertė žmones sunerimti dėl pastaruoju metu ypatingai ir net įtartinai padidėjusio grybų derliaus. Visuomenėje pasigirdo kalbų, kad negailestingos...

Atsargiai - cheminės medžiagos
Dešimtys tūkstančių žmogaus sukurtų cheminių medžiagų šiuo metu plačiai naudojamos visame pasaulyje. Kasmet rinkoje atsiranda dar 1-2 tūkst. naujų cheminių medžiagų. Su jomis susiduriame kasdien. Cheminių medžiagų uostymas yra opi paauglystės...

Karščiai tęsiasi – įsiklausykime į kardiologo patarimus
Pasak sinoptikų pranešimų, iš Afrikos užplūdę vasaros karščiai dar išsilaikys bent porą savaičių. Karštomis dienomis ypač daug prakaituojame, netenkame nemažai organizmui būtinų druskų, mikroelementų. Karštis ypač pavojingas nutukusiems žmonėms,...

Vitaminai gali sutrumpinti gyvenimą
Mokslininkai neseniai išsiaiškino, kad vartodami kai kuriuos maisto papildus žmonės gali sutrumpinti savo gyvenimą, praneša BBC. Milijonai žmonių visame pasaulyje vartoja antioksidantų papildus – vitaminus A ir E ar beta-karotiną....

Reabilitacija – trumpiausias, bet su kliūtimis, kelias pasveikti
Ligonių reabilitacijos įstaigų šalyje daugėja, bet valstybė vis menkiau finansuoja jų teikiamas paslaugas. Norintiesiems greičiau susigrąžinti sveikatą už jas belieka mokėti iš savo kišenės. Reabilitacija yra sveikatos sugrąžinimo būdas, kai...

Europa – už sveiką širdį
Septintoji Europos mokslinių tyrimų programa skyrė 14 milijonų eurų ketverius metus truksiančiam projektui "euHeart". Juo siekiama pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų diagnostiką bei gydymą. Konsorciumą sudaro 16 partnerių iš šešių...

Pasipriešinti Alzheimeriui ir pilkajai zonai
Alzheimerio liga tam tikrą dalį žmonių pasiglemžia jau po 60-65 gyvenimo metų. Dr. Gintaro Valinčiaus vadovaujami septynių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai tikisi suprasti neurodegeneracinių ligų molekulinį mechanizmą, detektuoti ir įsiterpti į...

Odinius gaminius nuo pelėsių apsauganti medžiaga – pavojinga sveikatai
Visi turbūt pastebėjome, kad į batus dedami maišeliai su milteliais, apsaugančiais juos nuo drėgmės ir pelėsių. Garuodami jie neleidžia batams supelyti. Pasirodo, šie milteliai pavojingi žmonių sveikatai, nes sukelia stiprias alergines reakcijas....

Elektroninės akys - jau ne už kalnų?
Mikroskopinių vaizdo kamerų implantavimas tiesiai į akies obuolį ateityje gali būti vienas pagrindinių būdų regėjimui atstatyti žmonėms su pažeista regos funkcija. Tokią akių protezavimo sistemą jau užpatentavo Pietų Kalifornijos Universiteto...

Buvimas šalia sergančiojo. Kai negali likti vienas
Sakoma, kad žmogui netenka išgyventi ir pakelti daugiau, nei jis galėtų... Jeigu taip ir nutinka, gana dažnai kažkaip visai netikėtai imi ir sulauki pagalbos, apie kurią jei ir pagalvodavai, tai nesitikėdavai sulaukti ir, žinoma, vis...