Gudručio vaistinė

Medus ne tik saldina gyvenimą

Jei žmonės gyventų ir dirbtų kaip bitės, pasaulis būtų nuostabus. Tuo įsitikinę ir taip gyventi moko bitininkai, seniai iškeitę cukrų į medų.

Bitės yra altruistės

„Bitės, rinkdamos nektarą, negalvoja apie naudą sau – savo darbo vaisiais jos naudojasi tik tiek,  kiek reikia gyvybei palaikyti”, – žino Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalų apsaugos katedros lektorius mokslų daktaras Algirdas Amšiejus.
Kol nektaras avilyje pavirsta medumi, dažna bitė numiršta. Vasaros pabaigoje bitės neša nektarą toms, kurios žiemos avilyje. Beje, nešamo nektaro svoris tolygus pusei bitės svorio – 40-50 mg. Nešulį ji perduoda tik avilyje gyvenančiai bitei, kuri žino, kur tą nektarą padėti. Paskutinis medkopis paprastai sutampa su Žoline.
A.Amšiejus, kalbėdamas apie bites, pabrėžė: bitė niekada neatneš nektaro iš nuodingo augalo, nes pakeliui į avilį pati mirtų.

Esparceto – tik moterims

Pamačiusieji A.Amšiejaus išrikiuotus indelius su neregėtos spalvos ar pavadinimo medumi, suglumsta. Kurį rinktis? Tokioje keblioje situacijoje gelbsti energija ir žmogiška šiluma trykštantis bitininkas.
„Jei neturite žmonos nei dukros, šis medus ne jums”, – tikino A.Amšiejus garbaus amžiaus vyriškį, tyrinėjantį šviesaus gintaro spalvos esparceto medų. Kas tai?
„Tai moterims tinkamas medus, gebantis būtent šios lyties atstovėms pakelti nuotaiką. Šis švelnus, visai nekeičiantis nei kavos, nei arbatos skonio medus vadinasi esparceto dėl to paties pavadinimo ankštinių augalų, iš kurių žiedų bitės renka nektarą.
Norint nustatyti, kokių žiedadulkių meduje yra daugiausia, daroma botaninė jo analizė. A.Amšiejaus esparceto meduje šiemet yra net 60 proc. ankštinių augalų žiedadulkių. Tai labai daug, palyginti, pavyzdžiui, su čiobrelių medumi, kuriame gali būti tik 15 proc. čiobrelių žiedadulkių.

Gydomųjų savybių įvairovė

A.Amšiejus priminė, kad netinka gerti rytą kavą ar arbatą su aviečių ar liepų medumi, nes toks skatina prakaitavimą – net ir vasarą, pūstelėjus vėjui, galima peršalti. Toks medus vartojamas vakare. Liepų, kaip ir aviečių medus, gydo nuo peršalimo ligų.
Aštriausio skonio, tamsiausios spalvos ir nebūdingo aromato yra grikių medus. Jis vadinamas kraujagyslių ligų medumi, nes turi daug rutino, neleidžiančio kraujagyslėms kalkėti, jas valo, tirpdo cholesterolį, neleidžia susidaryti vėžio ląstelėms organizme.
Kartoko skonio rapsų medus aktyvina kepenų veiklą, mažina skrandžio rūgštingumą. Savotiško skonio dobilų medus gelbsti nuo fizinio ir protinio išsekimo, gerina virškinimą ir kepenų veiklą. Kiaulpienių medus tinka vartoti nuo skausmo, kvėpavimo takų uždegimų, mažina skrandžio rūgštingumą, o vaismedžių medus stiprina plaukus.

Ir augimui, ir miegui

Sumažėjus darbingumui, kankinant nemigai, raumenų traukuliams naktį, nusilpus atminčiai, liaudies medicinos ekspertas vaistininkas Virgilijus Skirkevičius pataria vartoti po 100 g medaus kasdien. Šaukštelis medaus, užgertas pienu ar arbata, vakare padeda užmigti.
Beje, meduje yra daug baltymo, reikalingo vaikams augti. Eksperto nuomone, reikia pratinti vaiką keisti cukrų medumi, tačiau jis turi būti vartojamas saikingai ir dedamas tik į šiltą, o ne karštą arbatą. Aukštoje temperatūroje išnyksta vertingosios šio produkto savybės.
Slogą ir gerklės skausmą numalšina šalavijų arbata su medumi ir šlakeliu acto. Medų gerai vartoti, kai šalta ir drėgna: medus šildys, nes turi daug angliavandenių. Jis itin tinka tiems, kurių rankos ir kojos šąla.
Manualinės terapijos specialistas Gintautas Laurinavičius įvardija dar vieną medaus savybę. Ji pasireiškia, naudojant medų, anot medikų, išoriškai.
„Masažuojant naudojamas medus neutralizuoja streso padarinius, pagerina kraujotaką, išvalo odą, absorbuodamas jos paviršiuje susikaupusius toksinus. Medų kaip puikią priemonę nuo celiulito turėtų vartoti moterys. Iš pradžių medus įtrinamas į šlaunų odą, ją masažuojant, o paskui delnu įspaudžiama oda ir staiga atitraukiama ranka. Šiuos judesius reikia kartoti tol, kol ant delnų susirinks nešvarumų ir odą pradės skaudėti”, – mokė G.Laurinavičius.

Žiedadulkės – tikras stebuklas

Priešais avilio laką pastatytame rinktuve bitininkai kaupia tikrą stebuklą – žiedadulkes, kurias bitės atneša ant savo užpakalinių kojyčių.
„Žiedadulkes renkame kiekvieną dieną tą pačią valandą ir maždaug parą džioviname ne aukštesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje. Žiedadulkės – tai vyriška augalo lytinė ląstelė. Būtent todėl žiedadulkės itin tinka moters organizmui, nes jose sukaupta visa augalo – gyvo organizmo biologinė energija. Gali nieko daugiau nevalgyti – tik žiedadulkes, tikrai nenumirsi. Žinoma, jei ne per daug suvalgysi”, – tikino A.Amšiejus.
Žiedadulkės – ypatingas produktas, nes jas gali vartoti net alergiški žmonės. A.Amšiejus, labai vertinantis žiedadulkių galią, kiekvieną dieną paruošia savo šeimai tokį gėrimą: į tris litrus vandens įmaišo tris šaukštus žiedadulkių, tris šaukštus medaus, paskanina sauja spanguolių arba citrinos sultimis. Šiuo gėrimu mėgaujamasi po valgio.
Žiedadulkės stiprina nervų sistemą, skatina kraujo gamybą, mažina kraujospūdį, atkuria fizines jėgas, gerina miegą ir potenciją, aktyvina protinę veiklą. Šis produktas labai padeda gydant prostatitą, alkoholizmą, mažakraujystę, dvylikapirštės ir skrandžio opas.
Per metus pravartu suvartoti bent po 250-300 g žiedadulkių profilaktiškai. Geriausia – rudenį, pusryčiaujant po vieną valgomąjį šaukštą ištirpinus stiklinėje šilto vandens. Galima paskaninti medumi, citrinų sultimis.

Japonai garbina pienelį

Bičių duonelė – tai jau minėtos žiedadulkės, užkonservuotos avilyje, korių akutėse. Tai labai vertingas produktas, turintis beveik visų  reikalingų organizmui subalansuotų maisto medžiagų.
Duonelė praturtinta monosacharidų, pieno rūgšties ir nemažai vitamino K. Šį ypatingą bičių produktą žmogaus organizmas įsisavina lengviau nei žiedadulkes. Bičių duonelė yra gerokai skanesnė nei žiedadulkės, todėl įmetus jos į vandenį nereikia skaninti. Ilgai džiovinta bičių duonelė ilgai tirpsta. Norint atkurti gerąsias bakterijas taip pat reikia vartoti bičių duonelę. Ji padeda stiprinti organizmo atsparumą, ypač vertinga, jei didelis kraujo nusėdimas, skundžiamasi virškinimo sistemos sutrikimais. Šis produktas rekomenduojamas sergantiesiems mažakraujyste, hepatitu, cukriniu diabetu, virškinamojo trakto, ypač – žarnyno, kepenų ligomis, nusilpus.
Vertingiausiu bičių produktu bitininkai laiko pienelį, kurį išskiria niekada iš avilio neišskrendančios jaunos bitės iš savo kūnelio.
„Pas mus atvažiuoja japonai pirkti bičių pienelio. Jį labai vertina, suvalgo net pusę tūkstančio tonų per metus. Sakoma, kad pienelį vartojančio žmogaus organizmas tampa vėžio nebeįkandamas. Tai esu girdėjęs tarptautiniame bitininkų renginyje”, – prisiminė bitininkas.
Natūralaus bičių pienelio Vokietijoje galima nusipirkti tik sekso reikmenų parduotuvėse, kur jis laikomas sušaldytas. Tablečių pavidalu bičių pieneliu prekiaujama ir vaistinėse. Kai kam nepatariama vartoti šio tonizuojamojo produkto prieš miegą. Per metus pakanka suvalgyti 15 g bičių pienelio. Tiesa, dozė šio produkto kainuoja tiek, kiek vakarienė be alkoholinių gėrimų prabangiame restorane.
Bičių pikis – tai nuo medžių pumpurų, jaunų šakelių, lapų surinkta sakinga geltonos ar žalsvos spalvos maloniai kvepianti biologiškai aktyvi medžiaga. Anot A.Amšiejaus, pikyje yra daug augalinių dervų ir balzamo, vaško, eterinių aliejų, mikroelementų, žiedadulkių. Šis produktas dažniausiai vartojamas spiritinio ar aliejinio tirpalo pavidalu.

Receptai

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms gydyti vartojamas spiritinis pikio tirpalas: į pieno ar arbatos stiklinę įlašinti 40-60 šio tirpalo lašų. Patariama stiklinę išgerti per tris kartus 30 minučių prieš valgį.
Varginami padidėjusios skydliaukės žmonės turėtų kelis kartus per dieną čiulpti bičių pikio trupinėlius, kol skydliaukė sumažės.
Pikio spiritiniais tirpalais gydomos grybelinės odos ligos, o tepalais gydoma egzema, nudegimai ir nušalimai.
Bičių pikis padeda gydyti pūlingas žaizdas, mažina skausmą, niežėjimą. Be to, degtinėje ištirpintu bičių pikiu (150 g smulkinto pikio ir 0,5 l degtinės mišinį kelis kartus per dieną smarkiai suplakti, po trijų dienų tirpalą nupilti ir sumaišyti perpus su vandeniu, pasaldinti medumi) gydomos tulžies pūslės ir latakų, kepenų ligos. Tirpalą laikyti tamsioje vietoje, gerti po 20 lašų tris kartus per dieną.
Bičių duonelės ligų profilaktikai vartojama po 10-15 g per dieną, o gydantis dozę reiktų dvigubinti.
Nuo aterosklerozės ir nemigos patariama du mėnesius (po mėnesio pertraukos kursą galima kartoti) vartoti tokį mišinį: sumalti kavamale muskato riešutų ar valerijono šaknų tiek, kad miltelių pakaktų 30-iai arbatinių šaukštelių. Juos sumaišyti su tokiu pačiu kiekiu medaus (dabar lengva paruošti šį mišinį, nes medus yra skystas) ir tą mišinį palaikyti parą. Po to vartoti kiekvieną vakarą po šaukštelį su šiltu vandeniu ar pienu.
Jei smarkiai plaka širdis, turėtų padėti toks mišinys: du šaukšteliai medaus, po pusę stiklinės obuolių sulčių ir vandens. Gerti kiekvieną rytą.

Savybės

Ką tik išsuktas medus yra riebios grietinės konsistencijos. Skystas medus išsilaiko apie dvi savaites, o vėliau pradeda kietėti. Pašildžius iki 40 laispsnių, skystas išlieka tris keturis mėnesius, tačiau sluoksniuojasi ir nebeatlieka svarbios funkcijos – nebeišnešioja po organizmą mineralinių medžiagų. Toks medus tinka tik kaip saldiklis.
Sukietėjęs ir natūraliai susikristalizavęs medus stiklinio indo paviršių išmargina baltais dryžiais – tai gliukozės kristalai. Tokį medų galima drąsiai pirkti. Kaip ir tą, kurio paviršius pabalęs, nes tai natūralaus medaus rodiklis.
Žiemą nepirkime skysto medaus – jis arba perkaitintas ir netekęs veikliųjų medžiagų, arba užsienietiškas, paveiktas ultragarsu.

Healthy Feed

TAIP PAT SKAITYKITE