Šių metų pirmąjį pusmetį 309 lietuviai sirgo profesinėmis ligomis. Tai 33 proc. mažiau nei 2009 metais. Daugiausia sergama kaulų ir raumenų ligomis.
„Viena iš priežasčių galėtų būti didėjantis nedarbas Lietuvoje”, – kalbėjo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų valstybės registro vedėja Danė Krisiulevičienė.
Pasak D. Krisiulevičienės, profesinių ligų struktūra iš esmės nesikeitė. Daugiausia užregistruota profesinių kaulų ir raumenų (47 proc.), ausies ir nervų sistemos (po 23 proc.) ligų, kurias sukėlė vibracija ir triukšmas bei pasikartojantys ir įvairiapusiški darbo judesiai bei vienoda darbo poza.
Pagal sergamumą profesinėmis ligomis ir toliau pirmauja įrenginių, mašinų operatorių bei surinkėjų profesijų atstovai, kuriems tenka 63 proc. užregistruotų susirgimų. Antroje vietoje – kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, jiems šį pusmetį tenka 23 proc. profesinių ligų.
„Profesinės ligos Lietuvoje dažniausiai nustatomos vyresnio amžiaus žmonėms. Per šį laikotarpį daugiausiai profesinių ligų atvejų sirgo 50 metų ir vyresnio amžiaus asmenys, tai sudarė 84 proc. užregistruotų profesinių ligų. Profesinėmis ligomis dažniau serga vyrai – pirmąjį šių metų pusmetį jiems teko 80 proc. visų profesinių ligų atvejų. 48 proc. visų profesinių ligų užregistruota nedirbantiems asmenims”, – statistiką komentavo Danė Krisiulevičienė.
Pasak D. Krisiulevičienės, vos įtarus profesinę ligą, sergantysis turi kreiptis dėl profesinės ligos nustatymo. Didesnis nustatytų profesinių ligų skaičius leistų išvengti kenksmingų darbo sąlygų poveikio kitiems darbuotojams.
