Kūną sopa – gydytojai ligos neranda

Greitas gyvenimo tempas, nuolatinis stresas, darbe ar šeimoje patiriama įtampa, konfliktai dažnai žmogui sukelia nenusakomą diskomfortą: skauda, prasiveržia įvairių kitokių negalavimų.

Ligonis kreipiasi į gydytojus, nes yra įsitikinęs, jog susirgo sunkia, galbūt net nepagydoma liga. Tačiau dažniausiai medikai somatinės kilmės susirgimų nediagnozuoja. Tuomet pacientas siunčiamas pas neurologus, psichoterapeutus ar psichiatrus.

Gadina gyvenimą

Vis dažniau į medikus kreipiasi žmonės, kuriems pasireiškia įvairių organizmo negalavimų, kenkiančių jų gyvenimo kokybei. Dažna šių negalavimų priežastis – psichikos sutrikimai. Ligonis gali jausti vidaus organų veiklos sutrikimus, jam gali trūkti oro, svaigti galva. Toks žmogus gali patirti diskomfortą krūtinėje, sutankėja širdies plakimas, pasireiškia virškinimo sutrikimų, įvairių skausmų, bendras silpnumas.

Pablogėjusią sveikatą dažnai būna net sunku apibūdinti. Gali atsirasti nerimas, įtampa, sunkios ligos ar netgi mirties baimė. Padidėja jautrumas vidiniams ir išoriniams dirgikliams. Suprastėjus sveikatai žmogus dažniausiai kreipiasi į bendrosios praktikos gydytojus, tačiau šie neranda jokios vidaus organų ligos.

Atrodytų, sužinojai iš gydytojų, kad nesergi jokia rimta liga, ir nusiramini, negalavimai išnyksta. Tačiau ne visada taip nutinka: ir toliau kankina skausmai bei kitokie nemalonūs simptomai, o padeda tik raminamieji vaistai.

Nuolat varsto duris

Psichoterapeutams, psichologams ir psichiatrams neretai tenka susidurti su žmonėmis, kurie yra įsitikinę, kad serga viena ar keliomis nepagydomomis ligomis. Tokie pacientai nuolat varsto gydymo įstaigų duris.

Jausdamas ir išties kentėdamas nuo įsivaizduojamos ligos žmogus vaikšto pas gydytojus ir su baime laukia diagnozės. Tačiau medikai paprastai jokių patologijų neranda. Pacientą tai nuramina, bet tik trumpam. Netrukus įkyrios mintys apie mirtiną ligą sugrįžta, o žmogus toliau ieško gydytojo, kuris galėtų jam padėti.

Panevėžio apskrities ligoninės gydytojas psichiatras Gintaras Rudzevičius sako, jog stipriai pradėjusi plakti širdis, padažnėjęs kvėpavimas ar oro trūkumas, tirpstančios galūnės, nerimas ne visada susiję su fiziniais negalavimais. Į specialistus vis dažniau kreipiasi asmenys, kuriems bendrosios praktikos gydytojai nenustato jokių somatinės ligos požymių. Išgirdę, jog panašaus pobūdžio negalavimų galėjo atsirasti dėl streso, per didelio nuovargio, nervinio išsekimo, jie kreipiasi į psichiatrus, psichoterapeutus.

Suabejoja medikais

Seniai girdėtą tiesą, jog dauguma ligų pasireiškia dėl nervų, patvirtino ir G.Rudzevičius. Patyrę stresą, dažnai konfliktuodami, pakliuvę į situaciją, iš kurios nežino kaip išsikapstyti, žmonės pradeda kentėti, nerimauti dėl įvairių juos kamuojančių baimių. Žmones smaugia nežinia, sukelianti organizmo išsekimą.

Gydytojas PB aiškino, kad nerimas, baimė žmogui dažnai kyla tuomet, kai šis jaučia, jog nekontroliuoja padėties. Pavyzdžiui, jei žmogui visą savaitę skauda galvą ar netikėtai ima streikuoti skrandis, krenta svoris, jis dažnai nė nesusimąsto, jog tai gali būti greito gyvenimo tempo ar neseniai patirto streso pasekmės.

Kol tokiems pacientams bendrosios praktikos gydytojai neatlieka daugybės tyrimų ir neįtikina, kad šie yra visiškai sveiki, žmonės, manantys, jog rimtai serga, patiria ir kitų nerimo sukeltų negalavimų – ima svaigti galva, trūksta oro, atsiranda panikos priepuolių. Žmogus jaučia didžiulę baimę, kad numirs, nualps, praras savitvardą ar išprotės. Visas dėmesys dažniausiai būna sutelktas į vis stiprėjančius nemalonius ir gąsdinančius kūno pojūčius. Kai kurie net pamano, jog tai širdies smūgio pradžia.

Jei panašių pojūčių kyla ir išgirdus teigiamą medikų išvadą, žmonės pradeda jais netikėti, manydami, jog šie greičiausiai būtent tuo metu nerado ligos. Prasideda tarsi užburtas ratas – gydytojai ramina, o negalavimai neišnyksta, nuolat kartojasi.

Nerimauja jaunesni

Psichiatras G.Rudzevičius PB tikino, jog panašiais simptomais skundžiasi ir jaunesnio amžiaus žmonės. Tačiau, anot mediko, šie lengvi psichikos sutrikimai gali peraugti ir į rimtesnę ligą. Tai priklauso nuo to, kaip pats žmogus vertina jį kamuojančius negalavimus ir stengiasi gyventi. Savijautą lemia stresas, išgyvenimai, įvairūs nesklandumai. Tiesa, išvardyti simptomai gali išnykti ir negydomi. Kai žmogus turi darbą, nesusiduria su sunkumais, apie jį kamuojančius negalavimus negalvoja, žiūri į ateitį optimistiškai, kamavę skausmai gali išnykti.

Gydytojas tikino, jog skausmai, sukeliantys diskomfortą, gali pasireikšti priklausomai nuo žmogaus temperamento, išsilavinimo, gyvenimo kokybės ir kitų reiškinių bei asmeninių savybių.

Tarkim, paaugliams greitai augant širdis dažnai nespėja augti kartu, todėl atsiranda širdies vožtuvų nepakankamumas. Jis pasireiškia smarkiu širdies plakimu didelio fizinio krūvio metu, stinga oro, greitai pavargstama.

"Vaikai ima nerimauti, jog ateityje gali kilti kokių nors komplikacijų, pasikartoti simptomai, todėl išsivysto baimė, pasireiškia panikos priepuolių", – paaiškino G.Rudzevičius.

Nerimas dėl krizės

Gydytojas prisipažino, jog pastaruoju metu dažnai kreipiasi žmonės, kamuojami baimės dėl gresiančio atleidimo iš darbo. Neretai išgirdę, jog jų pažįstami jau neteko darbo, pacientai įsitikina, jog po kelių dienų ir jie sulauks tokio pat darbdavio verdikto. Medikas patikino, kad žmones, jaučiančius nerimą, kankina nemiga, organizmo išsekimas. Tokiu atveju jiems reikia padrąsinimo, kad viskas klostysis gerai.

"Neretai žmonės ima blogai jaustis, kai beveik tuo pat metu patiria daug neigiamų emocijų. Namuose kylantys šeiminiai barniai ir nesklandumai, įsitikinimas, jog gali susirgti nepagydoma liga, patirtas stresas neretai pasireiškia kokiu nors negalavimu", – PB kalbėjo G.Rudzevičius.

Gydytojas teigė, jog tokiems žmonėms reikėtų psichoterapeuto pagalbos, gali prireikti ir vaistų, nors kartais pakanka pokalbio išeičiai iš susidariusios padėties rasti.

"Žmonės kreipiasi į medikus dėl panašių simptomų, tačiau bendrosios praktikos gydytojams nenustačius jokių somatinių ligų, jie gydomi vaistais, kuriuos skiria psichiatras. Neretai gydyti vien medikamentais nepakanka. Fiziniai simptomai dažnai rodo psichologinių problemų buvimą, todėl būtina psichoterapija. Jos metu žmogus atskleidžia fizinio negalavimo priežastis. Kita vertus, psichoterapijos metu žmonės mokosi naujai reaguoti į ligas, kūno pojūčius ir išorinę informaciją apie savo sveikatą", – PB sakė medikas.

Psichiatras teigė, kad nuolat susirūpinęs sveikata žmogus, nerasdamas blogos savijautos priežasčių ir jausdamasis nesuprastas artimųjų, puola į neviltį. Be to, nuolatiniai tyrimai, kurių pacientas reikalauja, kad įsitikintų, jog neserga, gali turėti ir šalutinį poveikį sveikatai. Dažnai atliekami tyrimai ar net chirurginės operacijos yra iš viso nereikalingi.