Metų metus mokslininkai manė, kad vienas iš nedaugelio šylančio klimato privalumų bus tas, kad sumažės mirčių dėl smarkių šalčių. Dabar paaiškėjo, jog su padidėjusia kaitra susijusių mirčių skaičius, bent Europoje, augs tiek, kad tokį sumažėjimą persvers ir smarkiai padidins bendrą skaičių, skelbia naujienų agentūra AP.
Naujausiais duomenimis, kaitros lemtų mirčių skaičius su šalčiais susijusių mirčių sumažėjimą nusvers 2040 metais, o iki 2070 metų dėl ekstremalių temperatūrų mirs 15 tūkst. daugiau europiečių kasmet.
Dabar šis skaičius, manoma, siekia 230 tūkst. – kaitra sukelia įvairių lėtinių ligų paūmėjimą.
Antradienį paskelbtoje naujoje studijoje atsižvelgiama tik į mirtis dėl šalčio ir karčių, bet ne nuo padažnėjusių potvynių, sausrų ir audrų. Joje pasinaudota kompiuteriniais modeliais, kuriais analizuoti klimato ir mirtingumo duomenys dviejuose šimtuose atskirų Europos sričių.
Tyrimo vadovė Joana Ballester iš Katalonijos klimato mokslų instituto Barselonoje nurodė, kad tokios pačios mirtingumo prognozės negali būti taikomos kitiems žemynams.
Pavyzdžiui, JAV fiksuojama mažiau mirčių dėl šalčių, be to, šioje šalyje vasaromis daug populiaresnis oro kondicionavimas, kuris laikomas svarbiu faktoriumi.
J. Ballester skaičiavimais, kai kurios Europos sritys dėl kylančių temperatūrų nukentės labiau nei kitos. Tarp pateikiamų pavyzdžių – Italija. Tuo metu dalyje Skandinavijos ir Didžiojoje Britanijoje bendras su ekstremaliomis temperatūromis susijusių mirčių skaičius, prognozuojama, mažės.
Ankstesnių tyrimų duomenimis, itin smarkios karščio bangos, panašios į 2003 metais Vakarų Europoje pražudžiusią dešimtis tūkstančių žmonių, per artimiausius 40 metų taps iki dešimties kartų dažnesnės ir bus fiksuojamos bent kartą per dešimtmetį.
Kai kurios valstybės po 2003 metų ėmėsi papildomų priemonių, pavyzdžiui, susikūrė ankstyvo perspėjimo sistemas, skatino namuose įsirengti vadinamuosius šaltuosius kambarius ir miestuose pagausino žaliųjų zonų, kurios padeda reguliuoti temperatūras.
