Inkstų ligos labai dažnai užklumpa netikėtai, nes praktiškai neturi jokių simptomų.
Būna, kad žmogui atrodo, jog jis tik pervargo, neišsimiegojo, galvoja, kad nueis pas gydytojus, gaus nedarbingumo lapelį, pailsės, pagers vitaminų ir toliau gyvens kaip gyvenęs. O patekęs pas gydytojus sužino, kad inkstai nebeveikia, ir vienintelė galimybė gyventi – dializės procedūros ir inksto persodinimo operacija.
Kaip saugoti inkstus?
Profesorius Balys Dainys, vienas iš inkstų persodinimo operacijų pradininkų, sako, kad labai svarbu išgerti ne mažiau nei 2-3 litrus skysčių per parą. Iš karto norime įspėti, kad „neužskaitomas” ne tik alus, bet ir kava. Gerti reikia negazuotą vandenį, įvairių žolelių arbatas (lietuviams patariamos ramunėlių, medetkų ir kitų Lietuvoje plačiai vartojamų vaistažolių arbatos), daržovių ir vaisių sultis. Ypač inkstams patinka spanguolių sultys.
Docentas Marius Miglinas pabrėžia valgomosios druskos žalą. Jos leidžiama suvartoti ne daugiau nei vieną arbatinį šaukštelį per dieną (6 gramus), įskaitant „paslėptą” druską, esančią gatavuose produktuose: padažuose, pusfabrikačiuose, šaldytame maiste, traškučiuose, picose, lydytuose sūriuose, kai kuriose duonos rūšyse ir kitur.
Mokslininkai atliko tyrimus su gyvūnais, ir šie tyrimai parodė, kad net esant sutrikusiai inkstų veiklai, sumažinus druskos kiekį jų maisto racione, inkstų darbas pagerėja. Druska kelia kraujospūdį, trukdo pasišalinti skysčiams, o tai apsunkina inkstų darbą.
Ką dar svarbu žinoti norint turėti sveikus inkstus? Pasirodo, kas dieną reiktų skirti bent pusvalandį mankštai. Daugelis sportuojančiųjų sako, kad pasitreniravę jie jaučiasi žvalesni, darbingesni. Tačiau turbūt retas žino, kad mankšta taip pat padeda mažinti kraujospūdį – vieną pagrindinių „peilių” inkstams. Reguliari mankšta stiprina širdį, kuri lengviau išstumia kraują į kraujagysles, dėl to mažėja kraujagyslių sienelių pasipriešinimas ir kraujo spaudimas.
Ilgai buvo manoma, kad žmonėms, kurių savi inkstai nebedirba, ir jiems atliekamos dializės procedūros, fizinis krūvis kenksmingas. Tačiau dabar jau žinoma, kad net ir tokiems sunkiems ligoniams tinkami pratimai padeda išlaikyti geresnę savijautą, pagerinti sveikatos būklę.
O ar galima „prarūkyti” inkstus? Taip, rūkymas labai žalingas ne tik plaučiams, bet ir inkstams. Nustatyta, kad rūkantieji turi 38 proc. didesnę inkstų vėžio išsivystymo riziką nei niekada nerūkę žmonės. Metus rūkyti, ši rizika sumažėja. Taip pat žinoma, kad rūkymas skatina jau pažeistų inkstų funkcijos blogėjimą. Tokie inkstai greičiau visiškai nustoja veikti. Rūkymas didina ir kraujo spaudimą, o aukštas kraujospūdis, kaip jau minėta, labai kenkia inkstams ir kitiems organams.
