Mūsų oda — tikras barometras. Kol oras drėgnas, ji jaučiasi puikiai, o vos tik atšąla — parausta ir ima pleiskanoti. Dažniausiai nukenčia ne visada atviras šalčiui veidas, o saugiai „supakuotos” pėdos ir plaštakos. Žiemą joms reikia ypatingos priežiūros.
Šiltnamio sąlygos nepadeda
Rankų ir kojų oda turi daugybę ypatumų. Storas išorinis jos sluoksnis ir riebalinių liaukų stoka sukelia polinkį sausėti, pleiskanoti ir trūkinėti. O kadangi prakaito liaukų joje daug, labai šiltose pirštinėse arba avalynėje akimirksniu susidaro „bala”. Ar gerai žiemą rankas laikyti itin komfortiškoje šilumoje? Nešiltose pirštinėse rankos greitai šąla, nes per šalčius organizmas visas savo jėgas skiria vidaus organams šildyti, o kumštinėse — šunta. Tuomet, ieškodami kokio nors daikto rankinėje arba norėdami surinkti mobiliojo telefono numerį, rankas apnuoginame, ir drėgna oda šaltyje sutrūkinėja. Kadangi rankų odos paviršiaus kraujo apytaka sutrinka, sušąla gilesni jos sluoksniai ir dėl staigių drėgmės ir temperatūros svyravimų patiria šoką.
Žiemą pėdos nuolat prakaituoja, nes toli gražu ne visi biure turime galimybę persiauti lengvais bateliais. O jeigu avime dirbtinės odos batus ir dar mūvime sintetines kojinės, kurios neleidžia odai kvėpuoti, pėdų oda sušlampa ir suminkštėja, tad suprastėja jos apsauga. Tai gali išprovokuoti netgi grybelines ligas, o mažiausiai, kas gali atsitikti — tai oda praranda drėgmę ir pradeda pleiskanoti. Nepaisant to, kad pėdos turi labai storą odos sluoksnį, ji pradeda trūkinėti. Ir sutrūkinėja ne tik negyvų ląstelių sluoksnis, bet ir po juo esanti gyva oda — žaizdelės tampa skausmingos ir ilgai negyja.
Susikibkim už rankų, draugai
Prižiūrėti rankas žiemą nesudėtinga. Svarbiausia — tai reikia daryti sistemingai. Iš pradžių įsigykite kokybiškas kumštines pirštines. Geriausia vilnones su natūraliu šilkiniu pamušalu. Šilkas puikiai sugeria drėgmę ir ji išgaruoja, todėl rankos nebūna drėgnos, ir pirštinių vidus lieka sausas. Atkreipkite dėmesį į kumštines pirštines iš avių vilnos. Galbūt jos yra ne tokios spalvingos, kaip madingos sintetinės, tačiau tikrai daug naudingesnės.
Paprasto šarminio muilo reikėtų išvis atsisakyti. Naudokite tik vaikišką. Po rytinio prausimosi būtinai pasitepkite rankas kremu. Idealu, jeigu jame yra:
* drėkinamųjų sudėtinių dalių, kurios padeda atstatyti viršutinį odos sluoksnį ir jos hidrolipidinę plėvelę, taip pat drėgmę palaikančių medžiagų: glikolio rūgšties, kolageno, vazelino ar glicerino ir t.t.;
* maitinamųjų komponentų: aminorūgščių, nesočiųjų riebiųjų rūgščių ir kt.;
Kaip sušildyti šaltus pirštelius?
* Kad rankos ir kojos nešaltų, būtina pagerinti kraujo mikrocirkuliaciją. Sustiprinkite kraujagysles darydami kojų ir rankų kontrastines voneles. Pakaitomis 5-7 minutėms pamirkykite rankų ir pėdų riešus tai į šaltą, tai į karštą vandenį. Tai darykite 30-40 minučių, o vėliau galūnes įtrinkite ir įvyniokite į rankšluostį. * Vartokite turtingą vitaminų A, C, E, D ir turintį nepakeičiamų riebiųjų rūgščių maistą (menkės kepenėlių, riebios žuvies), nes šie produktai gerina kraujotaką. Be to, rekomenduojama kasdien vartoti ženšenio arba rožinės radiolos preparatų po 15-20 lašų. Jie tonizuoja kraujagysles.
* Neapsunkinkite kraujo apytakos procesų avėdami ankštą avalynę ir mūvėdami ankštas pirštines.
* Drėgnos kojos greitai praranda šilumą, todėl norėdami išvengti kojų prakaitavimo, naudokite antiperspirantus.
* Jeigu vis dėlto pirštus sušalote, juos sušildyti galite šiltame vandenyje (ne daugiau kaip 30oC).
* Jeigu rankos ir kojos nuolat šąla, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju, nes tai ženklas, jog turite endokrininių arba stuburo ligų problemų, kurias sukelia raumenų ir kraujagyslių spazmai… Jeigu sergate osteochondroze ir yra pakitimų kaklo srityje — šąla rankų riešai, o jeigu turite strėnų problemų — šąla pėdos.
Kosmetika plius…
Teisinga mityba. Venkite griežtų dietų: kuo mažiau jūs suvalgote, tuo mažiau energijos gaunate apšilimui, beje, rankomis ir pėdomis organizmas „pasirūpins”pačioje pabaigoje. Užkandžiaukite, pavyzdžiui, riešutų arba džiovintų vaisių mišiniu, kad medžiagų apykaita būtų palaikoma nuolat.
Vitaminai. Vitaminas A apsaugo nuo odos sausėjimo, PP — nuo jos pleiskanojimo, B grupės vitaminai — nuo skilinėjimo, E — gerina kraujo cirkuliavimą.
Daugiau skysčių. Pusantro du litrai skysčių per dieną (bet ne šlapimą varančios žaliosios arbatos arba kavos) pamaitins odą iš vidaus ir padės išvengti dehidratacijos.
Vandens procedūros. Oda sugeria vandenį kaip kempinė, kai mes prausiamės po dušu arba vonioje. Svarbiausia, kad vanduo būtų ne per daug karštas ir procedūra netruktų ilgiau nei 20 minučių.
