Lietuviai traukia į šiltuosius kraštus ieškodami kaitrios saulės, šiltos jūros, neįprastos gamtos. Tačiau kelionės – tai ne tik malonumai, bet ir rizika susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis. Kaip atostogauti sveikai ir saugiai, kad neparsivežtumėte ligos ar jų sukėlėjų, pataria Vilniaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Nadežda Abolichina.
Vis daugiau lietuvių lankosi įvairiose pasaulio šalyse, todėl didėja galimybė iš endeminių šalių įvežti maliariją. Kasmet pasitaiko įvežtinės maliarijos atvejų. Per pastaruosius 10 metų įvežtine maliarija Lietuvoje sirgo 47 asmenys, iš kurių trys mirė. Daugiausia žmonių užsikrėtė Afrikoje – 37, Azijoje – penki, Amerikoje – keturi asmenys. Dažniausiai maliarija buvo įvežama iš Afrikos žemyno: sirgo 30 jūreivių, devyni turistai, penki asmenys išvykę darbo tikslais, vienas lakūnas, keturi studentai, vienas kareivis. 2008 m. buvo registruoti trys įvežtinės maliarijos atvejai.
Maliarijai būdingi karščiavimo priepuoliai, kurie gali kartotis kas 48-72 valandas. Priepuolis prasideda šalčio krėtimu. Temperatūra pakyla iki 40-41 °C, atsiranda stiprūs galvos, raumenų skausmai, kartais pykinimas, vėmimas. Ligonį kankina troškulys, oda – sausa, karšta, veidas parausta, kartais atsiranda traukuliai, kliedesiai, sąmonės pritemimas. Karščiavimas tęsiasi 3-4 valandas, po to temperatūra krinta, ligonis gausiai prakaituoja, jaučia silpnumą.
Užsikrėtus maliarija simptomai ima ryškėti tik po vienos ar net kelių savaičių, todėl po kelionės praėjus net ir daug laiko, reikia informuoti gydytoją, kad lankėtės padidėjusio sergamumo maliarija zonoje. Maliarijos simptomai susirgimo pradžioje gali būti panašūs į gripą ar kitas ūmias viršutinių kvėpavimo takų ligas.
Kiekvienas žmogus, vykstantis į šalis, kuriose paplitusi maliarija, privalo vartoti tam tikrus vaistus. Reguliarus vaistų vartojimas – viena svarbiausių maliarijos profilaktikos priemonių, apsaugančių žmogų nuo šios pavojingos ligos.
,,Rizika sveikatai, ypač užkrečiamųjų ligų rizika, kelionių metu priklauso nuo kelionės ypatumų, lankomos šalies, kokiu transportu keliaujama, gyvenimo sąlygų, kelionės trukmės, – aiškina N.Abolichina. – Keliautojams kreiptis į kelionių medicinos specialistą rekomenduojama iki kelionės likus keturioms – šešioms savaitėms, kadangi imunitetui susiformuoti po skiepijimo būtinas tam tikras laikotarpis.”
Dažniausiai keliautojai skiepijami nuo geltonojo drugio, hepatito A, hepatito B, vidurių šiltinės, poliomielito, meningokokinės infekcijos, difterijos, stabligės, gripo. Jiems gali būti rekomenduojama pasiskiepyti ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų.
Apie visus skiepus turėtų būti pažymėta Tarptautiniame skiepijimo ir profilaktikos priemonių pažymėjime.
Pasak N.Abolichinos, nuvykus į tolimus šiltuosius kraštus labai svarbu maistui vartoti saugų geriamąjį vandenį: negalima gerti vandens iš čiaupo, reikia gerti tik ne mažiau kaip minutę virintą vandenį, įvairius vaisvandenius, sultis ir kitus gėrimus vartoti pirktus tik pramoninėje pakuotėje (buteliuose, maišeliuose, pakuose ar kt.).
Taip pat rekomenduojama kruopščiai plauti visus vaisius, daržoves, kurie vartojami žali, maistui rinktis tik termiškai apdorotus produktus. Rankas būtina plauti su muilu, o kai tokios galimybės nėra, patartina jas valyti drėgnomis spiritinėmis servetėlėmis.
Norint apsisaugoti nuo infekcinių ligų, kurias perduoda vabzdžiai, galima įsigyti specialių vabzdžius atbaidančias priemonių (repelentų) aerozolių ir tepalų pavidalu. Nusileidus saulei reikia dėvėti drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėti ilgomis kelnėmis, avėti uždarą avalynę. Visuomenės sveikatos specialistai pataria vengti maudytis, braidyti stovinčio vandens telkiniuose, nes juose gausiai veisiasi smulkūs ciklopai, kirmėlinių ligų platintojai.
Specialistai primygtinai reikalauja, kad jaunesni kaip trejų metų vaikai nekeliautų po kraštus, kuriuose žemas higienos lygis.
Grįžus iš tolimų kelionių ir staiga sukarščiavus, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta ligos diagnozė ir pradėtas gydymas.
