Gudručio vaistinė

Kai sutrinka galvos smegenų kraujotaka

Insultas – viena dažniausių vyresnio amžiaus žmonių invalidumo priežasčių. Tačiau jo, kaip ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų, galima išvengti.

Žinomi rizikos veiksniai

„Sunkiai galėtume tiksliai pasakyti, kuris žmogus susirgs insultu, o kuris ne, tačiau rizikos veiksniai, kurie didina tikimybę susirgti insultu, yra gerai žinomi. Tai antsvoris, kasdienė įtampa, nejudrus gyvenimo būdas, aukštas kraujospūdis, cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra beveik tokie patys”, – aiškino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas Dalius Jatužis.

Pagal kraujotakos sutrikimo pobūdį insultas yra skirstomas į hemoraginį, kai plyšus kraujagyslei ar jos išsiplėtimui – aneurizmai, kraujas išsilieja į smegenis, ir išeminį, kurio priežastis – užsikimšusi smegenų kraujagyslė. Išeminio insulto atveju į smegenis nepatenka reikiamas kiekis kraujo, smegenų ląstelės badauja ir žūsta. Taip nutinka maždaug aštuoniems iš dešimties insultą patiriantiems žmonėms.

Svarbiausios – pirmosios valandos

Hemoraginis insultas dažniau ištinka pakilus kraujospūdžiui – susijaudinus, patyrus psichologinį šoką ar po sunkaus fizinio darbo. Be to, jis vis dažniau diagnozuojamas jauniems pacientams, kurie vartoja narkotikus.

Beveik pusė išeminių insultų įvyksta miegant, pavyzdžiui, rytą norėdamas nusiskusti vyras pastebi, kad negali pakelti rankos. Artėjant insultui gali pradėti ūžti ausyse ir skaudėti galvą. Žmogus jaučia silpnumą, jį pykina, parausta veidas. „Ypač pavojinga, kai žmogus pajunta, jog staiga blogai mato viena akimi, kai jam nutirpsta arba nusilpsta vienos kūno pusės galūnės arba jis nesugeba ištarti žodžių, sutrinka koordinacija jam pinasi liežuvis. Šie ūmūs simptomai leidžia įtarti, kad sutriko galvos smegenų kraujotaka. Dėl šios ligos žmogui gresia rimtas pavojus”, – sakė neurologas.

Ištikus insultui, vaistų, kuriuos būtų galima skirti namie, nėra. Reikėtų kuo skubiau vežti jį į ligoninę. „Jei žmogus diabetikas, dar galima pamatuoti gliukozės kiekį jo kraujyje. Staiga sumažėjus gliukozės kiekiui, žmogui neretai pasireiškia panašūs į insulto simptomai. Jam gali pritemti sąmonė, aptirpti viena kūno pusė”, – tikino D.Jatužis.

Gydytojas pabrėžė, kad teikiant pagalbą itin svarbus laikas. Didžiosios ligoninės jau turi modernių vaistų, kurie ištirpdo krešulius, užkimšusius kraujagysles. Tačiau šį gydymo būdą galima taikyti tik per pirmąsias tris valandas, kai atsiranda simptomai. Todėl labai svarbu įsidėmėti, kada pasirodė pirmieji insulto simptomai.

„Vėliau nebepavyksta atkimšti kraujagyslės. O jei ir pavyksta, smegenų ląstelės pažeidimo zonoje jau būna žuvusios, todėl žmogus gali likti neįgalus”, – sakė D.Jatužis.

Tyrimai insulto rizikai įvertinti

Insulto rizika nustatoma įvertinus gretutines ligas, insulto rizikos veiksnius, neurologinę, širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, ištyrus galvos smegenų kraujagysles. Pastaruoju tikslu atliekami kaklo kraujagyslių tyrimai ultragarsu, o nustačius rimtų pažeidimų daroma angiografija.

Prieinamiausi ir saugiausi – ultragarso tyrimai. Ultragarsu ištyrus kaklo kraujagysles galima aptikti ankstyviausius aterosklerozinius pokyčius ir imtis profilaktikos priemonių.

Šie tyrimai pirmiausia rekomenduojami asmenims, kurių aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, jie serga diabetu arba anksčiau turėjo kraujotakos sutrikimų.

„Bet kokia pasikartojanti kraujagyslių liga daugiau suluošina nei pirmoji. Po insulto didėja tikimybė susirgti širdies infarktu, nes kraujagyslių ligos yra glaudžiai susijusios”, – sakė gydytojas D.Jatužis.


Dažniausi insulto simptomai:

*staigus regėjimo sutrikimas, apakimas viena arba abiem akimis;

*staiga nusilpusi arba nutirpusi viena kūno pusė;

*staigus eisenos, pusiausvyros, koordinacijos sutrikimas;

*staigus kalbos, orientacijos sutrikimas;

*staigus pirmą kartą gyvenime atsiradęs galvos skausmas.

Diena.lt

Healthy Feed

TAIP PAT SKAITYKITE