Įsidėmėkite: ištikus širdies infarktui, svarbi kiekviena minutė. Pajutus šios ligos požymius būtina neatidėliotina širdies gydytojų pagalba.
Nevalia sėsti prie vairo
„Pajutus spaudimą širdies plote ir išmušus prakaitui, skausmui plintant į kairę ranką, žandikaulį ir kilus mirties baimės jausmui, reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jokiu būdu nevalia patiems vairuoti automobilį”, – požymius ir veiksmus, ligai užklupus, vardija Lietuvos širdies asociacijos prezidentas kardiologijos mokslų daktaras Pranas Šerpytis.
Šios asociacijos duomenimis, du trečdaliai Lietuvos gyventojų, ištikus miokardo infarktui, į medikus kreipiasi pavėluotai. Medikai efektyviausiai gali padėti tiems, kurie nedelsia ir į specialistus kreipiasi pajutę pirmuosius infarkto simptomus.
„Užsikimšus vainikinei arterijai, jau po penkiolikos minučių neišgydomai pažeidžiamos širdies raumens ląstelės, kurias maitina ši kraujagyslė. Vėliau toje srityje susidaro randas, trukdantis širdies raumeniui susitraukti. Prasideda širdies nepakankamumas ir todėl žmogus dažnai dūsta, tinsta kojos”, – priežastis ir padarinius nurodo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos 1-ojo kardiologijos skyriaus vadovė mokslų daktarė Olivija Gustienė.
Žmonės, kuriems laiku suteikiama derama medicinos pagalba, ir persirgę infarktu gali labai sėkmingai gyventi. Anot gydytojo P.Šerpyčio, jei turėjo verslą – toliau gali jį plėtoti, jei turėjo pomėgių, pavyzdžiui, vairavo jachtą, gali grįžti į jūrą ir toliau lektyniauti su vėju.
Žūva širdies ląstelės
Kas vyksta širdyje, kad taip reikia skubėti?
„Miokardo infarktas yra širdies ląstelių žūtis dėl nepakankamos kraujotakos. Ją lemia deguonies stoka širdies raumenyje. Dažniausiai taip nutinka, kai širdį maitinančią vainikinę arteriją užkemša trombas arba, kitaip tariant, krešulys. Jis formuojasi toje vietoje, kur įplyšta aterosklerozinė plokštelė, esanti vainikinės arterijos sienelėje”, – miokardo infarkto priežastis aiškina gydytoja kardiologė O.Gustienė.
Ji priduria, kad lemiamos įtakos gali turėti ir širdies kraujagyslių spazmai bei uždegimas. Kai krešulys ne visai užkemša kraujagyslę, o tik susiaurina jos spindį, ši būklė vadinama priešinfarktine. Tai tarsi signalas, kad gali ištikti infarktas. Raumuo žūva, kai kraujagyslės spindis užkemšamas visiškai. Širdies ląstelės nebeatsikuria.
„Atvykus į gydymo įstaigą po paros kardiologams jau tenka kovoti su komplikacijomis: širdies nepakankamumu, ritmo sutrikimais ir kitomis”, – priduria gydytojas P.Šerpytis.
Staigios mirties priežastis
Baisiausia, kad nuo miokardo infarkto žmogus gali mirti, kai širdis plyšta arba žūva didžioji jos raumens dalis.
„Miokardo infarktas yra penktadalio ar net pusės visų staigių mirčių, ištinkančių ne ligoninėje, priežastis. Mūsų šalies ligoninėse nuo ūminio infarkto miršta 10–17 proc., mūsų Universiteto ligoninėje – apie 7 proc., Europos Sąjungos valstybėse – 6–10 proc. ligonių”, – gąsdinančią statistiką pateikia gydytoja O.Gustienė.
Kuo greičiau suteikiama pirmoji pagalba, pradedamas gydymas, tuo mažiau širdies raumens žūna.
Gydytojai aiškina, kad miokardo infarktas pradedamas gydyti vaistais, kurie tirpina trombą kraujagyslėje. Ligonį būtina kuo skubiau vežti į tą ligoninę, kurioje išplečiama pažeista vainikinė arterija. Į ją implantuojami specialūs skėtikliai, vadinamieji stentai.
„Reikia daryti viską, kad užsikimšusi vainikinė arterija būtų atverta kaip įmanoma greičiau, ne vėliau kaip per pusę paros nuo skausmo krūtinėje pradžios. Kuo anksčiau, tuo geriau. Ligoninės, kuriose atliekamos vainikinių arterijų zondavimo ir plėtimo procedūros, yra penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose”, – pataria mokslų daktarė O.Gustienė.
Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje ir per didelis kraujospūdis, rūkymas, antsvoris, cukrinis diabetas, nejudra, paveldėtas polinkis širdies ligoms, stresas kelia didelį pavojų širdžiai. Šie simptomai perspėja: juos ignoruojant gali ištikti miokardo infarktas. Dar daugiau – staigi mirtis.
Miokardo infarktu dažniau serga vyresni žmonės, tačiau pastaruoju metu ši liga užklumpa vis jaunesnius – net ir trisdešimtmečius, dažniau vyrus nei moteris.
Simptomai
Stiprus skausmas krūtinėje, dažniausiai už krūtinkaulio, plintantis į kairiąją ranką, rečiau į kaklą, apatinį žandikaulį.
Skausmas yra spaudžiantis, gniaužiantis, plėšiantis ar deginantis, dažnai prasideda naktį arba paryčiui, trunka daugiau kaip 20 min.
Skausmą lydi baimė, nerimas, dusulys, silpnumas, širdies plakimas, prakaitavimas, kartais netenkama sąmonės.
Netipinė miokardo infarkto forma – kai skauda už apatinio krūtinkaulio trečdalio ar viršutinėje pilvo dalyje, duobutėje, pykina, vemiama, ar astminė – pasireiškianti dusuliu, ūminiu širdies nepakankamumu.
Statistika
Lietuvos širdies asociacijos duomenimis, kiekvieną dieną miokardo infarktas Lietuvoje ištinka apie 30 žmonių, iš jų 8 ar 9 miršta. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikoje kasmet gydoma apie 800 sergančiųjų ūmiu miokardo infarktu.
