Hepatito C viruso (HCV) infekcija ir jos sukeltas kepenų uždegimas – viena aktualiausių sveikatos apsaugos problemų Lietuvoje. Ši virusinė liga palyginti nauja. C virusas pasaulyje buvo atrastas 1989 m., o Lietuvoje pirmieji hepatito C viruso atvejai nustatyti tiktai 1993-1994 m. Iki tol nebuvo aišku, kodėl kai kuriems ligoniams perpylus kraujo po kurio laiko prasideda lėtinis kepenų uždegimas.
Šiandien, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, HCV yra užsikrėtę 1-3 proc. pasaulio gyventojų. Net 80 proc. žmonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, suserga lėtiniu hepatitu C. Po 20 metų nuo užsikrėtimo, 20 proc. sergančiųjų išsivysto kepenų cirozė, 1 – 4 proc. ligonių kasmet diagnozuojamas pirminis kepenų vėžys. Lėtinis hepatitas C yra dažniausia kepenų transplantacijos priežastis JAV ir Europoje.
Pagrindinis hepatito C užsikrėtimo kelias – intraveniniai narkotikai bei kraujo perpylimai. Labai retai virusas perduodamas lytiniu keliu. Taip pat virusiniu hepatitu C galima užsikrėsti naudojantis kito asmens dantų šepetuku, skutimosi peiliuku, manikiūro reikmenimis, plauku kirpimo mašinėle, žirklėmis, darantis tatuiruotes, bei iki šiol nenustatytais būdais.
Hepatito C gydymo metodika gana sudėtinga – turi būti atlikti ne tik virusologiniai tyrimai, bet ir kepenų biopsija, virusologinius tyrimus reikia kartoti ir pagal gautus rezultatus keisti ligos gydymą. Ligoniai, kurie pradeda gydytis tik nustačius lėtinį hepatitą C, turi daugiau galimybių visiškai pasveikti ir išvengti sunkaus kepenų pažeidimo.
Lietuvoje per metus gydoma apie 600 lėtiniu hepatitu C sergančių ligonių. Gydymas trunka iki vienerių metų.
Šiuolaikinio gydymo antivirusiniais vaistais rezultatai priklauso nuo viruso genotipo. Iš 2 ir 3 genotipo virusu užsikrėtusių asmenų jį visiškai sunaikinti pasiseka 75-90 proc. Užsikrėtusiųjų 1 genotipo virusu padėtis gerokai blogesnė – visiškai pasveiksta apie 45 proc. gydomų ligonių. Lietuvoje vyrauja 1 genotipo virusas.
