Mokslininkai išsiaiškino, kad asmenys, gėdinantys žalingo įpročio atsisakyti bandančius rūkalius, šį procesą dar labiau apsunkina.
Kaip praneša Kanados dienraštis „National Post”, Kalifornijos (JAV) universiteto tyrėjų grupė rekomenduoja valstybėms peržiūrėti savo prieš rūkymą nukreiptą politiką, mat gėdinami rūkaliai ne tik pradeda nuo gydytojų slėpti savo potraukį tabakui, tačiau dėl savų nesėkmių tampa beviltiškai nusivylę.
„Žmonės dėl rūkymo verčiami jaustis tikrai labai blogai ir su jais elgiamasi blogai, jie jaučiasi gana bejėgiai ir nusivilia bandymais mesti rūkyti”, – cituojama tyrimui vadovavusi Kirsten Bell, medicinos antropologė iš Kalifornijos universiteto.
„Save jie vertina tikrai negatyviai, tačiau mesti rūkyti jiems atrodo išties neįmanomas dalykas. Jie nejaučia paramos”, – priduria mokslininkė.
Žurnale „Social Science and Medicine” publikuotas tyrimas išsyk sukėlė diskusijas: rūkymo šalininkai teigia, kad valdžia savo kampanijose – net jei jos ir sėkmingos – negali stigmatizmuoti rūkančių piliečių.
Tačiau taip pat pastebima, kad tyrimo rezultatai yra perdėm palankūs tabako industrijai.
Tačiau, kaip rašo „National Post”, šį tyrimą finansavo Kanados Sveikatos tyrimų institutas. Skelbiama, kad šis institutas siekia, jog rūkymas ir rūkaliai būtų „normalizuoti”, t.y., siekiama leisti prisidegti cigaretę norimoje vietoje, mažiau riboti tabako pardavimus, drausti ant cigarečių pakelių klijuoti įspėjamuosius ženklus ir pan.
Nors paprastai šios kampanijos laikomos visuomenės pergalėmis prieš rūkymą, tačiau – norom ar nenorom – jos stigmatizuoja rūkalius. Pavyzdžiui, rašo Kanados dienraštis, chirurgai atsisako nuo vėžio gydyti daug rūkančius pacientus. Pasak 2005 metų paklausos, kiek daugiau nei kas ketvirtas Kanados medikas rūkaliui suteiktų ne tokią nuodugnią pagalbą.
Pasak Kalifornijoje apklaustųjų rūkalių, dažnai autobuso vairuotojai, pamatę autobuso stotelėje rūkantį keleivį, jo neįsileidžia į viešąjį transportą. „Tu tikrai esi laikomas blogu žmogumi”, – cituojamas vienas tyrimo dalyvių.
