Kanados mokslininkai nustatė, kad dvikalbiai žmonės, kurie kasdien vartoja dvi kalbas, gali maždaug keturiems metams nutolinti senatvinės silpnaprotystės (demencijos) pradžią.
Tyrėjai teigia, kad papildomos pastangos, kurias įdedame kasdien vartodami daugiau nei vieną kalbą, gerokai padidina kraujo apytaką smegenyse ir užtikrina nervinių ląstelių gyvybingumą. Tai du pagrindiniai dalykai, padedantys kovoti su senatvine silpnaprotyste, praneša „Reuters”.
Yorko universiteto Toronte profesorė Ellen Bialystok pripažįsta, kad mokslininkai patys stebisi tokiais tyrimų rezultatais, tačiau logikos yra. „Kai žmogus vartoja dvi kalbas, dirba tos jo smegenų dalys, kurios turi būti nuolat treniruojamos. Taip smegenys tampa stipresnės”, – sako E. Bialystok.
Pagrindinis demencijos padarinys – Alzheimerio liga, pamažu naikinanti žmogaus atmintį. Iki šiol nėra jokio šios ligos gydymo.
E. Bialystok komanda dirbo su 184 pagyvenusiais pacientais, turinčiais demencijos požymių. Pacienatai 2002–2005 m. lankėsi Toronto atminties klinikoje. 91 iš jų kalbėjo viena kalba, o 93 buvo dvikalbiai.
Mokslininkai nustatė, kad vienakalbių pacientų grupėje demencijos požymiai pirmą kartą pasireiškė pacientui vidutiniškai sulaukus 71,4 metų amžiaus, o dvikalbių pacientų grupėje – 75,5 metų.
Šie ligos amžiaus, kaip pasireiškia liga, skirtumai išliko nepaisant kultūrinių, išsilavinimo, užimtumo ir lyties skirtumų, migracijos.
E. Bialystok pabrėžia, kad dvikalbystė padeda nutolinti galimą senatvinės silpnaprotystės pradžią, tačiau neužkerta kelio šiai ligai.
Psichologas Fergusas Craikas teigia, kad tyrimai parodė, jog dvikalbiai žmonės vėliau suserga demencija, tačiau tai tik pirminiai duomenys, ir komanda žada toliau tyrinėti teigiamus dvikalbystės padarinius.
Kanados Alzheimerio asociacijos atstovai šia naujiena labai džiaugiasi ir sako, kad tai patvirtino jų tyrimus, kurių duomenimis aktyvi smegenų veikla gali atitolinti Alzheimerio ligą.
