Savižudybės, onkologinės ir psichikos ligos, jau nekalbant apie osteoporozę ar rachitą, kyla dėl to, kad organizmui trūksta vitamino D. Šį sensacingą atradimą patvirtina ir Kauno medicinos universiteto klinikų medikai.
Privalomas komponentas
Vadinasi, daugybės ligų labai nesunkiai galima išvengti, tereikia mėgautis saule arba vartoti vitaminą D?
Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas profesorius Gintautas Kazanavičius tai patvirtina ir pataria vartoti vandeninį vitamino D tirpalą arba paprasčiausius be jokių priemaišų žuvų taukus. Profesorius priduria, kad šio vitamino stoka, būdinga daugeliui mūsų, visų pirma yra blogos nuotaikos, agresyvaus elgesio ir net daugybės nelaimių priežastis.
„Vyriausybė turi keisti maisto pramonės normatyvus ir pasiekti, kad į maisto produktus būtų dedamas vitaminas D. Jungtinėse Amerikos Valstijose tai daroma jau seniai. Vitaminas D organizme virsta hormonu, dalyvauja visų organų veikloje, todėl yra labai svarbus”, – pabrėžia profesorius G.Kazanavičius.
Saulė – vienas šaltinių
Vitaminą D žuvų taukų pavidalu žinome nuo vaikystės. Vyresnieji, vos apie jį prabilus, prisimena giliai į atmintį įsirėžusį bjaurų žuvų taukų skonį. Jo teko paragauti kiekvienam, nes tai buvo pagrindinė ir kone privaloma sunkios daugelio organų bei sistemų ligos – rachito profilaktikos priemonė.
Pagrindinis vitamino D, kurio gyvybiškai reikia ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, šaltinis yra saulė. Anksčiau buvo teigiama, kad organizmo poreikį patenkina kasdienė jos dozė – 15 minučių. Tiek tikrai kiekvienas būname lauke. Bėda ta, kad ne visos dienos saulėtos, o vasarą saulė pernelyg karšta. Vitamino D žmogaus organizme trūksta todėlk kad vis daugiau laiko leidžiame patalpose.
Vitamino D lygis kraujyje ypač sumažėja žiemos mėnesiais, nes tada ultravioletiniai spinduliai būna blokuojami arba yra netinkamo ilgio. Dėl to žmonėms padidėja gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų rizika. Taip atsitinka todėl, kad imuninė sistema dėl vitamino D stokos nepagamina pakankamai natūralių antibiotikų. Pasigirsta teiginių, kad vitaminą D vartoti saugiau, nei skiepytis nuo gripo.
Vitamino D stoką vasarą gali lemti ir apsaugos nuo saulės priemonės.
„Kai apsaugos rodiklis – SPF 15, toks kremas net 99 proc. blokuoja vitamino D gamybą. Be to, reikia, kad būtų atidengta ketvirtadalis odos paviršiaus ploto optimaliam kiekiui pasigaminti”, – aiškina Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos gydytoja Ieva Gailytė.
Žmogaus, nenaudojančio apsauginio saulės kremo, odą saulė per 10 minučių paveikia taip, kaip su SPF 15 per dvi su puse valandos. Tamsaus gymio žmonėms saulėje reikia būti penkis kartus ilgiau nei šviesaus gymio.
Dar viena vitamino D stokos priežastis gali būti odos ir inkstų gebėjimas metabolizuoti vitaminą D, taip pat gretutinės skrandžio ir plonojo žarnyno, inkstų, kepenų ligos, kasos uždegimai, netgi kai kurie vaistai.
Tyrimo duomenys patvirtino
Vitamino D yra ir maisto produktuose, daugiausia piene, riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje. Galbūt šių produktų valgome per mažai, nes Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos atliktas tyrimas įrodė: beveik visų tirtų žmonių organizme vitamino D trūksta.
Antra vertus, argi gali netrūkti, jei, anot gydytojos endokrinologės I.Gailytės, normai pasiekti per dieną reikėtų suvalgyti 40 kiaušinių. Nustatyta, kad su maistu gaunama tik apie 10 proc. organizmui reikalingo vitamino D kiekio.
Šiandien ekspertų rekomenduojamas optimalus vitamino D kiekis – 25 nanogramai mililitre kraujo, paros norma – 5 mikrogramai.
Patikrinus 199 šauktinių į Lietuvos kariuomenę sveikatą, normalus vitamino D kiekis nustatytas tik devyni iš jų. Po metų šis skaičius dar labiau sumažėjo, šia prasme sveiki liko tik du jaunuoliai. Dviejų trečdalių šauktinių kraujyje vitamino D tebuvo nuo 10 iki 20 nanogramų mililitre, vieno trečdalio – mažiau nei 10 nanogramų.
Palyginimui buvo ištirtas to paties, 21,5 metų amžiaus vidurkio, kontrolinės grupės studentų vitamino D kiekis. Iš 59 tiriamųjų šio vitamino norma nustatyta tik keturiems asmenims, 10–20 nanogramų mililitre rasta 29 asmenų kraujyje ir tai sudarė beveik pusę visų tirtų studentų, o 25 studentų kraujyje vitamino D buvo mažiau nei 10 nanogramų mililitre.
Šitaip pirmą kartą atliktas jaunų žmonių sveikatos tyrimas, nes iki šiol buvo akcentuojama vitamino D ir kalcio svarba pagyvenusiesiems.
Veikia net ir DNR
„Vitaminas D ir jo reikšmė žmogaus organizmui – daugelyje šalių plačiai nagrinėjama problema. Daugėja įrodymų, kad vitaminas D yra kur kas svarbesnis, nei buvo galima tikėtis”, – atkreipia dėmesį gydytoja I.Gailytė.
JAV nacionalinio sveikatos ir mitybos centro tyrimo duomenimis, vitamino D trūkumas ryškėja labai sparčiai, mažiau nei 20 nanogramų mililitre kraujo rasta 40 proc. ištirtųjų.
Trūkstant vitamino D vaikams vystosi rachitas, suaugusiesiems – osteoporozė. Padidėja lūžių rizika vyresnio amžiaus žmonėms, nusilpsta kojų raumenys. Vitamino D stoka daro neigiamą poveikį imuninei sistemai, o jai nusilpus gali išsivystyti išsėtinė sklerozė, cukrinis diabetas, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, tuberkuliozė, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, plaučių uždegimas, atopinis dermatitas.
„Vitaminas D veikia daugybę ląstelių dauginimosi, augimo, diferenciacijos faktorių, saugo DNR nuo pažeidimo ir mutacijos, todėl vis dažniau siejamas su įvairiomis onkologinėmis ligomis”, – pridūrė gydytoja I.Gailytė.
Jau rasta daugybė įrodymų, kad vitaminas D turi galingą antivėžinį poveikį ir yra svarbus imuninės sistemos reguliatorius. Manoma, kad pakankamas vitamino D lygis (50–90 ng/ml) kraujyje padėtų išvengti 77 proc. vėžio atvejų, o vienos studijos duomenimis, vitamino D trūkumas (mažiau nei 20 ng/ml) siejamas su 15 vėžio rūšių.
Per didelė dozė kenkia
Vitaminas D, vartojamas papildomai, kaupiasi organizme, jo perteklius nepašalinamas, todėl nesunku perdozuoti. Beje, saulės gaminamo vitamino D, skirtingai nei gaunamo vartojant papildus, negalima perdozuoti, nes perteklinis kiekis paverčiamas į neaktyvias formas. Vartojant papildus reikia pasidaryti kraujo testą.
„Per didelis vitamino D kiekis gali sutrikdyti kalcio apykaitą ir dėl to net gali sustoti širdis, gali išsivystyti inkstų nepakankamumas”, – įspėja profesorius G.Kazanavičius.
Per didelės vitamino D koncentracijos požymiai – silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme. Juos pajutus reikia ne tik nustoti vartojus vitaminą D, bet ir vengti saulės. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi. Vyresni žmonės, kurių cholesterolio kiekis kraujyje padidėjęs, vitaminą D turėtų vartoti atsargiai.
Tarptautinė patirtis
Amerikos žurnalas „Journal of Public Health” yra paskelbęs apžvalgą 60 tyrimų, kuriais buvo mėginta nustatyti ryšį tarp vitamino D ir įvairių vėžinių susirgimų. Tyrimų išvada buvo ta, kad žmonėms, vartojusiems pakankamai vitamino D, buvo daug mažesnė grėsmė susirgti krūtų, prostatos, storosios žarnos ir kiaušidžių vėžiu. Bloga nuotaika, depresija, suicidinis elgesys, susilpnėjusios pažinimo funkcijos ir sunkios demencijos – taip pat gali būti vitamino D stokos pasekmė.
Žmogui senstant, vitamino D kiekis organizme mažėja, tačiau jo pasisavinama nepriklausomai nuo amžiaus ar nuo to, kiek kalcio gauna su maistu. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rekomenduojama vitamino D paros norma yra 10 mikrogramų. Nėščiosioms ir žindančiosioms vitamino reikia dvigubai daugiau.
Taip pat daugiau vitamino reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, rachito profilaktikai. Vartojimą tikslinga padidinti iki 50 mikrogramų per dieną tiems, kurie yra nutukę, serga osteoporoze, mažai būna tiesioginiuose saulės spinduliuose arba kurie sunkiau įsisavina vitaminą D. Rizikos grupei priskiriami asmenys turėtų išsitirti vitamino D kiekį ir gydytis, jei jis yra nepakankamas.
