Prasidedant paplūdimių sezonui, nemažai žmonių skuba dailinti savo kūną. Dažniausiai to siekiama liejant prakaitą treniruoklių salėse ir radikaliai griežtinant mitybos režimą. Ar toks skubėjimas nekelia pavojaus sveikatai?
Sunki pradžia
Kokių rezultatų galima pasiekti greitai ir atsisakius įprastų patiekalų, pademonstravo specialaus projekto, kurio vienas iš sumanytojų ir įgyvendintojų – nusipelnęs Lietuvos treneris Saulius Misevičius, dalyviai.
„Programos dalyviai nesiekė numesti kuo daugiau svorio. Pagrindinis tikslas – atkurti ir padailinti kūno architektūrą, nenaudojant jokių dirbtinių skatinimo priemonių”, – sumanymo tikslą apibūdino S.Misevičius.
Iš 27 projekto dalyvių bene akivaizdžiausių rezultatų pavyko pasiekti 32-ejų šiaulietei Ingridai Griciuvienei. Per 2,5 mėnesio jos svoris sumažėjo beveik 21 kilogramu, juosmuo – 24 centimetrais.
Tarp vyrų specialistai išskyrė 31 metų šiaulietį Darių Žalį, kuris per tą patį laikotarpį atsikratė beveik 17 kilogramų. 98 kilogramus svėręs apkūnus vyras vasarą pasitinka džiaugdamasis gerokai atletiškesniu kūnu.
„Sunkiausios turbūt buvo pirmos dienos, kai vis nesimatė jokios pažangos. Kai pagaliau nuvažiavo 8 kilogramai, ėmiau jaustis visai kitaip, pradėjau keisti drabužius, labai pagerėjo nuotaika”, – pasiektais rezultatais „Kauno dienai” džiaugėsi vyras.
Anksčiau beveik nesportavęs D.Žalis projekto metu treniruoklių salėje per dieną praleisdavo apie dvi valandas. Pasak jo, krūvis nebuvo labai didelis ir netrukdė profesinei veiklai. Galbūt vienintelis nepatogumas – vakarais jausdavosi alkanas.
„Gerai, kad palaikė šeima – vakarienę valgydavo man nematant”, – šeimos solidarumu didžiavosi šiaulietis.
Riebalai negąsdina
Komentuodamas I.Griciuvienės ir D.Žalio pasiekimus S.Misevičius sakė, kad svarbiausias tikslas – ne numesti svorio, bet atkurti kūno formas, pagerinti sveikatos būklę, pajusti fizinį ir emocinį tobulėjimą.
Žinomo atleto teigimu, vien numetus svorio sveikata nepagerėja.
„Metant svorį, sumažėja ne tik riebalinio audinio, bet ir raumenų, vidaus organų svoris. Lieknėjantys žmonės dažnai naudoja priemones, kurios skatina vandens pašalinimą iš organizmo. Kartu pašalinamas ir kalis, kuris labai reikalingas širdies raumens darbui. Dėl skysčių sumažėjimo pablogėja sąnarių tepimo funkcija, pradeda skaudėti alkūnes, kelius, stuburą. Metantieji svorį netenka daug halogeninio baltymo, kuris reikalingas kaulų struktūrai, nagams, sąnariams, kremzliniam audiniui. To baltymo yra tik riebiuose produktuose (šaltienoje, kiaulių ausyse, stemplėse), kurie visiškai nesuderinami su mažai kaloringa mityba”, – dėstė atletas.
Projekte dalyvavusių žmonių treneriai nevertė badauti, tačiau reikalavo laikytis gana griežto mitybos režimo.
„Anksčiau valgydavau per pietus. Po darbo vakare valgydavau ypač daug. Pradėjęs siekti rezultato, per dieną ėmiau valgyti po penkis kartus. Pagrindinis maistas – virta žuvis, daržovės, varškė, riešutai ir kiaušinio baltymai. Kelis šeštadienius buvo galima padaryti išimtį – valgyti mišrainių, riebios mėsos. Dabar, kai projektas pasibaigė, mano dieta nebebus tokia griežta, tačiau mityba turės būti tvarkinga, subalansuota”, – D.Žalis prisipažino nenorįs prarasti įgytos formos.
Daug baltymų – nebaisu?
S.Misevičius pabrėžė, kad blogiausia yra chaotiška mityba, kai maišomi angliavandenių, riebalų ir baltymų turintys produktai.
„Tuomet virškinimo sistema savotiškai pasimeta ir eina lengviausiu keliu: visa tai atideda į kūno riebalus. Todėl labai svarbu, kad mityba būtų subalansuota ir kad pasižymėtų gausiais baltymų kiekiais”, – pastebėjo 56-erių atletas.
Kritikams, tvirtinantiems, kad dideli baltymų kiekiai kenkia inkstams, jis atsakė pateikdamas asmeninį pavyzdį.
„Didžiajame sporte buvau daugiau nei 40 metų ir nesiskundžiu nei inkstais, nei kepenimis, nei sąnariais, nors suvartodavau daugeliui žmonių sunkiai suvokiamus baltymų kiekius”, – anot S.Misevičiaus, svarbiausia – nevartoti stimuliatorių.
Treneris kritikuoja ir tuos teiginius, kad kilnojant svorius ilgainiui pavojingai padidėja atleto širdis.
„Širdis yra raumuo. Kuo daugiau treniruojamės, tuo jos tūris yra didesnis. Natūralu, kad atletų širdys yra tarsi padidėjusios. Ar gali būti, kad stipraus žmogaus širdis bus tokio pat dydžio kaip vaikino, kuris didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio? Didelį raumenyną aptarnaujanti širdis turi būti galinga”, – svarstė ne vieną reikšmingą pergalę tarptautinėse arenose iškovojęs atletas.
