Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad didelį poveikį jų sveikatos būklei turi cheminės medžiagos, maisto (60 proc.) ir geriamojo vandens (41 proc.) kokybė.
Eurobarometro apklausos duomenimis, dar penktadalis apklaustų Lietuvos gyventojų teigė galvojantys, jog cheminės medžiagos sveikatos būklei turi nedidelį poveikį. Tuo, kad maisto kokybė tik šiek tiek atsiliepia sveikatai, manė trečdalis apklaustų lietuvių.
Galvojančių, kad cheminės medžiagos bei maisto kokybė asmens sveikatai neatsiliepia visiškai, buvo atitinkamai 9 ir 8 procentai. Šie skaičiai mažai skiriasi nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio.
Apklausa taip pat atskleidė, jog Lietuvoje mažiau gyventojų nei vidutiniškai ES mano, kad jų sveikatos būklei itin reikšminga geriamojo vandens kokybė. Penktadalis apklaustųjų Lietuvoje nurodė, kad geriamojo vandens kokybė sveikatos būklei įtakos neturi.
Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, taip pat gyvena mažiau žmonių, manančių, jog mobiliųjų telefonų antenos stipriai veikia jų sveikatos būklę. Taip teigė 23 proc. apklaustųjų Lietuvoje, ES didelį mobiliųjų telefonų antenų poveikį sveikatai manė esant trečdalis piliečių.
Šalyje taip pat yra mažiau manančiųjų, kad mobilieji telefonai turi didelę įtaką sveikatos būklei. Tokią nuomonę apklausoje išreiškė 19 proc. lietuvių. Tuo metu ES šalių vidurkis siekia 26 procentus.
Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų nurodė galvojantys, kad valdžios institucijos nesiekia efektyviai apsaugoti gyventojų nuo neigiamo elektromagnetinių bangų poveikio.
Mažiau gyventojų, netikinčių savo valdžios pastangomis apsaugoti žmones nuo kenksmingo poveikio, buvo tik kaimyninėje Latvijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Kita vertus, toje pat apklausoje, susirūpinusiais dėl elektromagnetinių bandų poveikio sveikatai save laikė 39 proc. apklaustų lietuvių. 58 proc. teigė nesantys tuo susirūpinę.
Lietuvoje daugiausiai (65 proc.) apklaustųjų, lyginant su kitomis ES valstybėmis, nurodė turintys informacijos apie elektromagnetines bangas. Tuo metu vidutiniškai ES tokios informacijos turėjo penktadalis apklaustųjų.
Apklausoje, kuri atlikta kovo – balandžio mėnesiais, dalyvavo per 1000 Lietuvos gyventojų.
