Turintiesiems daugybę apgamų juodi taškiukai ant odos yra tokie pat natūralūs, kaip ir strazdanotiems strazdanos. Tačiau pasirodo, kad kiekvienas apgamas yra pigmentinių ląstelių auglys, tačiau ne visada piktybinis. Šios ląstelės, susidariusios į apgamą, nebeišsisklaido.
Apgamas yra pradinė, bet sustojusi vėžio vystymosi stadija.
Ši žinia nustebino netgi mokslininkus. Pasirodo, apgamai yra keisti vėžinio pobūdžio dariniai. Tai maži nepiktybiniai augliai, kuriuos sudaro nepiktybinės ląstelės. Tačiau apgamai užsimezga taip pat, kaip ir piktybiniai augliai – iš mutuojančio geno, dėl kurio ląstelės gali labai greitai daugintis.
„Apgamai yra tikri augliai”, – sako Wolteris Moois, Vrije universiteto medicinos centro gydytojas. Jei apgamai nenustotų augti, iki dešimties metų amžiaus mes ne tik turėtume milžiniškus apgamus, bet ir susiformuotų piktybiniai dariniai.
Apgamai gali būti ne vieninteliai tokio pobūdžio augliai. Kai kurie mokslininkai įtaria, kad panašūs procesai vyksta kūno viduje – susidaro nedideli augliai, iš jų formuojasi vėžiniai dariniai, tačiau sustoja. Jie dažniausiai nepastebimi, nes yra labai maži, jų niekas specialiai neieško, be to, jie neturi pigmento ir nėra akivaizdžiai matomi kaip apgamai.
„Galėčiau lažintis iš paskutinio skatiko, kad mūsų kūnuose pilna šių nepiktybinių darinių”, – sako gydytojas Davidas Fisheris, melanomos programos direktorius Danos Farber vėžio institute Bostone. Taip ląstelė mutuoja ir pradeda dalytis, tačiau procesas staigiai sustoja ir ląstelės nebesidalija.
Mokslininkai sako, kad procesas, kai apgamai ir į apgamus panašūs dariniai pradeda vystytis, tačiau nustoja augti. Gydytojai mano, kad apgamai yra viena priemonių, kurios stabdo vėžinių ląstelių vystymąsi. „Galima spėti, kad šis apgamų susidarymo mechanizmas vis apsaugo mus nuo vėžio”, – sako W. Moois.
„Tiesą pasakius, apgamai stabdo vėžio vystymąsi ir iš apgamų labai retai, jei apskritai kada nors, gali išsivystyti piktybinis auglys, augliai vystosi iš kitų ląstelių”, – teigia D. Fisheris.
Nedaug kas galėjo nuspėti, kad yra ląstelių, iš kurių formuojasi vėžys, ir po to nustoja vystytis. Kai mokslininkai pirmą kartą išdėstė šias mintis, į juos buvo žiūrima skeptiškai. Tačiau po naujausių tyrimų, skeptikai atsiėmė savo žodžius. Tyrimai rodo, kad šis fenomenas paaiškina apgamų ir kitų panašių mažų darinių, kurie neseniai buvo atrasti žmogaus prostatos liaukose, susidarymą.
Gydytojų tikslas yra dirbtinai atkurti vėžio vystymosi stadiją, kurioje jo ląstelės nustotų daugintis. Tačiau šios perspektyvos dar labai miglotos. „Tai labai skandalinga tema, kurios išvados gali būti labai svarbios mediciniškai”, – sako gydytojas Pieras Paolo Pandolfis, molekulinės ir biologijos plėtros laboratorijos vadovas Memorialiniame Sloan-Ketteringo Vėžio centre Niujorke.
Procesas, kaip mutuoja vėžio ląstelių genai, buvo pradėtas 1982-aisiais, kai pirmasis vėžio genas, RAS, buvo aptiktas šlapimo pūslėje. Kaip ir daugelis vėliau aptiktų vėžio genų, RAS buvo normalus genas, kuris mutavo iki tokio lygio, kad nustojo normaliai funkcionuoti. RAS pavertė normalias sveikas ląsteles į vėžines ląsteles su išsibarsčiusiomis chromosomomis ir nevaldomu dauginimusi.
Buvo viena detalė, kurios beveik niekas nepastebėjo – RAS genas ne visas ląsteles pavertė vėžinėmis, ypač RAS neveikė konkrečių ląstelių. Šios ląstelės buvo vadinamos nemirtingomis. Ne taip kaip paprastos ląstelės, kurios dalijasi tam tikrą ribotą skaičių kartų ir po to nustoja dalytis. Vadinamosios nemirtingosios ląsteles dalijasi nenutrūkstamai.
Vieno leidinio autorius H. Earlas Ruley, dabar dirbantis Vanderbilto universitete, atkreipė dėmesį į tai, kad RAS genas ne tik nemutavo tose ląstelėse, kurios nėra nemirtingos, bet ir apskritai sustabdė šių ląstelių dalijimąsi. Šios ląstelės liko gyvos, tačiau niekada nebesidalijo. Savo laikraštyje 1988-aisiais Ruley netgi siūlė plėtoti terapines programas prieš vėžį. Tačiau ta idėja liko nepatvirtinta. O Kodėl vėžio ląstelė turėtų sustabdyti ląstelių augimą?
Buvo žinoma, kad vėžio genai taip pakeičia ląsteles, kad jų augimas tampa nebekontroliuojamas, o ne sustabdo ląstelių augimą. Tačiau atlikus papildomus tyrimus mokslininkai nustatė, kad vėžio genas, sukeliantis nestabdomą ląstelių augimą, „įjungia” kitus genus, kurie tą augimą stabdo. Mokslininkai sako, kad tai gali būti vienas būdų, kaip sustabdyti vėžio vystymąsi.
Moois ir Danielis Peeperis iš Nyderlandų Vėžio instituto Amsterdame parodė, kaip ši genų sąveika paaiškina apgamų susidarymą. Apgamų genuose yra vėžio genų, vadinamų BRAF, sukeliančių ląstelių dalijimąsi. BRAF taip pat „įjungia” kitą geną, p16, kuris visam laikui sustabdo tų ląstelių dauginimąsi.
