1. Cholesterolio lygis mūsų kraujyje – vienas iš požymių, kiek ilgai ir kaip sveikai gyvensime. Sumažinus cholesterolio kiekį iki normos, rizika susirgti širdies ligomis sumažėja nuo 5 iki 30 proc.
2. Cholesterolis, kaip galimas širdies – kraujagyslių ligų kaltininkas, buvo įtartas beveik prieš 100 metų, kai mokslininkai ištirdavo mirusių nuo širdies infarkto žmonių koronarines kraujagysles ir jose rasdavo į riebalus panašios medžiagos.
3. Dar prieš 40 metų cholesterolis buvo medžiaga, apie kurią žinojo tik chemikai ir mokslininkai. Tuo metu sveika dieta buvo laikoma pusryčiams – kiaušiniai, kiauliena ir sumuštiniai su sviestu, o vakarienei – kepta jautiena ir bulvės.
4. Gydytojai rekomenduoja kasdien suvartoti ne daugiau kaip 300 mg cholesterolio. O iš tikrųjų mes gauname maždaug dvigubai daugiau – apie 600 mg. Taip atsitinka dėl palyginti daug suvalgomo riebaus ir daug cholesterolio turinčio maisto: riebios mėsos, kiaušinių, sviesto, sūrio ir grietinės.
5. Cholesterolio kiekiui kraujyje daro įtaką paveldimumas ir maitinimosi įpročiai. Todėl galite pats aktyviai pasirūpinti savo sveikata arba rizikuoti mirti per anksti.
6. JAV pediatrų draugija rekomenduoja, kad vaikams nuo 2 metų jau būtų stebimas cholesterolio lygis, jei jie turi padidėjusią riziką sirgti širdies – kraujagyslių ligomis. Tai vaikai, kurių tėvai, daugiau nei vienas senelis, teta ar dėdė sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, patyrė infarktą dar nesulaukę 50 metų. Taip pat vaikai, kurių šeimos nariai serga hipertenzija ar cukriniu diabetu, turi aukštą cholesterolio kiekį.
7. Rekomenduojama cholesterolio kiekį tirti paaugliams, kurie turi antsvorio, yra mažai fiziškai aktyvūs, rūko ar vartoja kontraceptikus.
8. Cholesterolį profilaktiškai rekomenduojama išsitirti kasmet, jei jums daugiau nei 20 metų, jūsų šeimoje yra sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, turite antsvorio ar mėgstate riebų maistą.
9. Niekada nevėlu pradėti rūpintis cholesterolio kiekiu savo organizme. Kraujo tyrimas gali būti geriausias širdies bei kraujagyslių būklės rodiklis.
10. Žinoti paprastą cholesterolio kiekį jau nebepakanka. Reikia išsitirti jo sudėtines dalis: „gerajį” (didelio tankio) ir „blogąjį” (mažo tankio) cholesterolį – atlikti lipidogramą. Pavojų sveikatai sukelia „blogasis” cholesterolis, kuris į organizmą patenka su gyvulinės kilmės maistu.
