Tyrimai rodo, kad 40 % moterų ir 20 % vyrų nuo 16 iki 80 turi veninės kraujotakos sutrikimų. Didelę reikšmę lėtiniam venų nepakankamumui atsirasti turi paveldėjimas, lytis ir hormoniniai veiksniai (brendimas, nėštumas, menopauzė), geriamųjų kontraceptikų vartojimas, nutukimas, stovimas darbas, sunkus fizinis darbas, nepakankamas fizinis aktyvumas, aukštakulnių batelių avėjimas, ilgalaikis kaitinimasis saulėje ir pirtyse.
Lėtinis venų nepakankamumas – tai sulėtėjusi veninė kraujotaka ir sutrikusi mikrocirkuliacija. Šie pakitimai atsiranda dėl venų sienelių arba venų vožtuvų pažeidimo ir sutrikusios funkcijos. Fiziologinėmis sąlygomis kraujas iš kojų giliosiomis venomis teka į apatinę tuščiąją veną ir toliau grįžta į širdį. Kraujo tėkmę širdies link stimuliuoja ir palaiko susitraukinėjantys skersaruožiai kojų raumenys. Kraujui tekėti priešinga kryptimi trukdo venų vožtuvai. Jeigu vožtuvai pažeisti arba vena išsiplėtusi, vožtuvai iki galo nebeuždaro kraujagyslės spindžio, ir kraujas, atsipalaidavus kojų raumenims, grįžta atgal. Taip vystosi veninio kraujo sąstovis kojose, vystosi lėtinis venų nepakankamumas.
Esant pradinėms lėtinio venų nepakankamumo stadijoms, pacientai dažniausiai skundžiasi kojų sunkumu, nuovargiu, patinimu, mėšlungiu, išsiplėtusiomis venomis. Esant vėlesnėms ligos stadijoms, išplonėja blauzdų oda, atsiranda rudų dėmių ir gali atsiverti žaizdos – trofinės opos. Prisidėjus infekcijai, prasideda pažeistų audinių uždegimas, dėl kurio dar labiau blogėja kraujotaka ir didėja trombozių rizika. Kojų venų ligos paūmėja šiltuoju metų laikotarpiu.
Svarbu suprasti, kad, net esant pradiniams ligos simptomams, būtina kreiptis į specialistą, kad laiku būtų paskirtas racionalus gydymas ir išvengta ligos komplikacijų. Kokį gydymą taikyti konkrečiam pacientui, sprendžia kraujagyslių chirurgas, tinkamai ištyręs pacientą ir atlikęs venų ultragarsinį tyrimą.
Esant vėlesnėms ligos stadijoms, rekomenduojamas chirurginis gydymas arba skleroterapija.
Klasikinė venų operacija (flebektomija) atliekama taikant spinalinę nejautrą, šalinant poodinės venos kamieną specialaus zondo pagalba per kirkšnies arba pakinklio pjūvį. Varikoziniai mazgai šalinami atskirai, atliekant mažus pjūvelius blauzdoje. Po tokios operacijos jau kitą dieną pacientas vaikšto ir išrašomas į namus, o po savaitės gali vėl būti darbingas, jei darbas nesusijęs su sunkiu fiziniu krūviu.
Anksčiau venos buvo sklerozuojamos, naudojant įvairius grynus sklerozuojančius vaistus, tačiau prieš kelerius metus šis metodas buvo patobulintas, ir dabar taikoma putų skleroterapija. Šiam gydymo metodui nereikia anestezijos, atliekama per 15-30 minučių, iš karto po procedūros pacientas gali vaikščioti ir užsiimti įprastine veikla. Iš sklerozuojančio vaisto pagal specialią metodiką paruošiamos putos, kurios įšvirkščiamos į pažeistą veną. Taip sudirginama venos sienelė, sukeliamas jos uždegimas ir vena užanka. Tokiu būdu sustabdomas netaisyklingas kraujo tekėjimas.
Naujausi venų varikozės gydymo metodai yra operacija endoveniniu lazeriu ir gydymas intensyvia pulsine šviesa.
Atliekant operaciją endoveniniu lazeriu, nedaromi įprastiniai chirurginiai pjūviai, šviesolaidis įvedamas ultragarso kontrolėje praduriant odą, venos sienelė paveikiama lazerio šviesos energija, dėl to sukeliamas venos spindžio susitraukimas ir užakimas. Operacija neskausminga, nelieka randų, mažesnis pooperacinis skausmas ir mėlynės, greitesnis gijimas. Pooperacinis laikotarpis trunka vos kelias valandas, po jo pacientai gali grįžti prie įprastinės veiklos.
Intensyvia pulsine šviesa pašalinamos labai smulkios paviršinių venų šakelės ir kapiliarai odoje. Venos šakelė sugeria lazerio spindulio energiją, kuri virsta dideliu šilumos kiekiu, ir vena akimirksniu sulimpa ir dingsta.
Klasikiniai venų gydymo metodai:
Medikamentinis – 2-3 mėnesiams skiriami venotonikai, kurie sustiprina venų sienelių tonusą, mažina jų suglebimą, slopina trombų susidarymą, padeda apsisaugoti nuo venų varikozės komplikacijų.
Heparininiai tepalai prasiskverbia po oda, vėsina ir gaivina sudirgintą, pažeistą odą, gerina kraujotaką, mažina uždegimą, edemą, skausmą ir niežėjimą, slopina trombų susidarymą, padeda apsisaugoti nuo venų varikozės komplikacijų.
Kompresinė terapija indikuotina esant bet kurios stadijos venų nepakankamumui. Pagal suspaudimo laipsnį kojinės skirstomos į klases:
I klasės kompresinės kojinės skiriamos venų varikozės profilaktikai, ilgoms kelionėms, giliųjų venų trombozės profilaktikai, esant pradinėms venų varikozės stadijoms, nuovargiui ir tinimui sumažinti.
II klasės kompresinės kojinės skiriamos esant išreikštai venų varikozei, giliųjų venų trombozei gydyti, esant kojų tinimui ir limfedemai.
III ir IV klasės kompresinės kojinės skiriamos trofinių opų gydymui.
Kompresines kojines rekomenduojama dėvėti nuo ryto iki vakaro kasdien.
Šie gydymo būdai padeda pašalinti lėtinės venų ligos simptomus ir stabdo jos progresavimą, geriausi rezultatai pasiekiami, skiriant kompleksinį (medikamentai + heparininiai tepalai + kompresinės kojinės) gydymą.
Išskirtinis pasiūlymas! Parodoje „MOTERS PASAULIS 2013“ įsigykite profilaktines kompresines kojines su nuolaida!
Daugiau informacijos pateikiama: http://www.ortopedija.lt
