Nustačius antkainius vieniems rinkos dalyviams – vaistinėms ir vaistų tiekimo įmonėms, o kitiems – tik prievolę deklaruoti vaistų kainas, jos galutiniam vartotojui nesumažės.
Vaistininkai sukilo prieš ketinimą riboti receptinių nekompensuojamųjų vaistų antkainius. Kodėl? Apie tai – pokalbis su Nepriklausomų farmacijos įmonių asociacijos direktore Elena Kvedariene.
– Vaistai nėra prekė, tai kodėl jus papiktino jų antkainių reguliavimas?
– Vaistai yra prekė, kaip ir kitos. Prekyboje galioja tie patys rinkos dėsniai ir konkurencija. Tai patvirtina Sveikatos apsaugos ministerijai atsiųstas Europos Komisijos raštas, kuriame teigiama, kad nekompensuojamųjų receptinių vaistų kainų reguliavimas Lietuvoje prieštarautų Farmacijos forumo išvadoms ir rekomendacijoms. Šalys narės turi užtikrinti principą, kad kainos gali būti reguliuojamos tik tiems vaistams, kuriuos kompensuoja valstybė. Nekompensuojamiesiems vaistams turi būti leidžiama visiška konkurencija.
Farmacijos įstatymo 12 skirsnio 591 papildyme numatoma nustatyti maksimalius prekybinius antkainius nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams didmeninėje ir mažmeninėje grandyse, o vaistų gamintojams numatoma tik pareiga deklaruoti kainą. Deja, atlikta analizė rodo, kad kaip tik toje grandyje kainos kyla daugiausiai. Nustačius antkainius vieniems rinkos dalyviams – vaistinėms ir vaistų tiekimo įmonėms, o kitiems – tik prievolę deklaruoti vaistų kainas, jos galutiniam vartotojui nesumažės. Gamintojų atstovybės padidins jas ta dalimi, kiek bus priverstos sumažinti kainas vaistinės ar vaistų tiekimo įmonės.
Sveikatos apsaugos ministerija klaidina Seimą, Vyriausybę ir visuomenę. Ministerijos vadovų pasisakymai, nesuteikiant visos informacijos apie kainų kilimo priežastis, iškreipia bendrą vaizdą. Taip nepelnytai visa ugnis nukreipiama į vaistines. Vaistininkams tenka išklausyti gyventojų priekaištus dėl vaistų kainų ir aiškinti, kad tikrai ne vaistinės kelia kainas.
– Tai kas, jūsų nuomone, kaltas, kad Lietuvoje vaistų kainos aukštesnės nei kitose šalyse ir tampa gyventojams neįkandamos?
– Vaistų kainos Lietuvoje auga, kaip ir kitur. Brangsta ir kompensuojamieji, ir nekompensuojamieji vaistai. Gamintojo dalis vaisto kainos struktūroje mūsų šalyje sudaro apie 80 proc., kai Europos Sąjungos šalių vidurkis yra apie 60 proc. Lietuvoje vaistų kainos nekompensuojamiesiems vaistams išaugo dar ir dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kuris pas mus yra 21 proc. Kitos ES valstybės PVM mokesčio vaistams nekėlė, Lenkijoje jis yra 5 proc., Estijoje visiems vaistams – 9 proc., Latvijoje visiems vaistams – 10 proc.
Kompensuojamiesiems vaistams antkainiai buvo patvirtinti 2002 m. ir iki šiol nesikeitė. Vaistinės negali parduoti vaistų brangiau, negu Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos maksimalios kainos, tik gali parduoti vaistus pigiau dengiant gyventojų priemokas. Numatytas antkainis vaistinei vidutiniškai siekia apie 11 proc. Vaistinės gyventojams padengia dalį ar visą priemoką, taip antkainis dar sumažėja iki 5–7 proc. Taigi, jeigu vaisto kaina kyla, tai tikrai ne vaistinės jas kelia.
– Tačiau dabar mes kalbame apie nekompensuojamuosius ir tik pagal receptus parduodamus vaistus.
– Atlikta analizė rodo, kad nors jų kainos seniai nereguliuojamos, vaistinės antkainiai taip pat nekilo. Anaiptol, dėl didelės vaistinių konkurencijos netgi mažėjo. Vadinasi, kaltinti vaistinių dėl didėjančių vaistų kainų tikrai nėra pagrindo.
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas teikia atskirus pavyzdžius, bet nenurodo grandies, kurioje kainos auga. Pavyzdžiui, ministras teigė, kad iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo išbraukus radedormą, jo tablečių kaina smarkiai pakilo. Bet ministras nenurodė, kurioje grandyje tai atsitiko. Iš tiesų tada, kai vaistas tapo nekompensuojamas, jo kainą gamintojas pakėlė nuo 2,17 iki 6,56 lito.
Dabar gyventojams yra svarbi ir antivirusinio vaisto prieš gripą kaina. Ukrainos premjerė teigė, kad tamiflu šalis įsigijo už 20 litų, o Lietuvai jį gaminanti „Roche” farmacijos kompanija parduoda už 70 litų, Lenkijai – už 60 litų.
– Kaip vertinate faktą, kad mūsų šalies vaistinėse medikamentai brangesni nei kaimyninėse šalyse?
– Gamintojai pateikia Estijos pavyzdį. Iš 540 nekompensuojamųjų receptinių vaistų jie atliko analizę 65 pavadinimų vaistų, apie 12 proc. Neaišku, kokie vaistai buvo parinkti. Tokia analizė tikrų rezultatų neparodo. Negana to, Estijoje yra kitokia kainodaros sistema.
Gamintojų kainos Lietuvoje daugeliui populiariausių nekompensuojamųjų receptinių vaistų per pastaruosius metus kilo. Šių vaistų dalis bendroje vaistų rinkoje sudaro 14 proc. Per metus nuo 2008-ųjų spalio iki šiol pabrango 31 proc. populiariausiųjų, daugiausiai vartojamų nekompensuojamųjų receptinių vaistų. Atpigo tik 3,5 proc. šios rūšies vaistų. Tai, kad dėl aukštų kainų kaltos ne vaistinės, įrodo atlikta analizė. Lietuvoje nekompensuojamųjų receptinių vaistų antkainiai, lyginant su ES valstybėmis, yra vieni mažiausių ir siekia apie 17 proc. ES valstybių vaistinių vidutinis antkainis siekia apie 28–30 proc. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, Lietuvoje vidutinis mažmeninių prekybos įmonių antkainis siekia irgi apie 30 proc. Taigi Lietuvos vaistinių antkainis irgi turėtų būti ne mažesnis.
– Kaip jūs siūlote mažinti vaistų kainas?
– Turėtų būti išanalizuotos visos galimybės griežčiau kontroliuoti vaistų gamintojų kainas, užkirsti jiems kelią Lietuvoje vaistus pardavinėti brangiau nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.
