Vasario 27d. Ketvirtadienis

Už "ne savo" ligonių gydymą moka iš savo kišenės

Peržiūrų skaičius: 27056

Panaikintų skyrių pacientus perėmusioms ligoninės tenka labdarių misija - tokia išvada peršasi pasikalbėjus su šių įstaigų vadovais.

Dauguma specialistų vieningai lrt.lt tvirtino, kad didžiausią galvos skausmą kelia ne specialistų ir vietos, kur paguldyti sergančiuosius trūkumas, bet ydinga atsiskaitymo už suteikiamas paslaugas sistema, pagrįsta "lubų" principu.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2010 m. balandžio 1 d. Teritorinės ligonių kasos (TLK) nebeperka akušerijos paslaugų Šakių ligoninėje ir Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje.

Taip pat nuo 2010 m. balandžio 1 d. TLK nebeperka chirurgijos paslaugų šiose Asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ): Prienų ligoninėje (uždarytas chirurginis-ginekologinis skyrius), Kaišiadorių ligoninėje (uždarytas nervų, chirurgijos skyriuje buvęs chirurgijos poskyris), Gargždų ligoninėje, Šilalės rajono ligoninėje, Naujosios Akmenės ligoninėje, Pakruojo ligoninėje, Ignalinos rajono ligoninėje, Molėtų ligoninėje Zarasų rajono savivaldybės Zarasų ligoninėje, Širvintų ligoninėje.

Ligonius guldo koridoriuose

 

Šiaulių ligoninės medicinos direktorės pavaduotojas chirurgijai Antanas Pauliukas pastebi, jog apskrityse panaikinus dalį ligoninių skyrių, pagalbos į ligoninės, kurioje dirba, specialistus kreipiasi iki 30 proc. daugiau negaluojančiųjų nei anksčiau.

Anot pašnekovo, jeigu stacionare vietų ligoniams dar vis pakanka, tai su ambulatoriniu gydymu kur kas prasčiau. Ženkliai išaugusiems ligonių srautams per mažas priimamasis, labai trūksta ir pačių pagelbėti galinčių specialistų.

Per mėnesį dabar vidutiniškai priimamajame apsilanko apie 4 tūkst. žmonių. Iš jų apie 1500 žmonių - rajonų gyventojai, likusieji - Šiaulių miesto gyventojai.

"Pati pagrindinė ir didžiausia problema - per mažas priėmimo skyrius. Jame dirba vienas terapeutas, vienas chirurgas, esant reikalui kviečiame neurologą. O žmonių srautas..." - kalbėjo A. Pauliukas.

Ilgametė Kauno 2-osios klinikinės ligoninės darbuotoja, Diagnostikos skyriaus vedėja, šiuo metu administratorės terapijai ir chirurgijai pareigas einanti Gražina Žiedelienė sako, jog po reformos pagalbos kreipiasi iki 20 proc. sergančiųjų daugiau. Dabar žmonės atvyksta ne tik Kauno, kaip anksčiau, bet ir iš Ariogalos, Jurbarko, Klaipėdos zonų.

"Pacientų pas mus visada buvo daug. Dabar mes jų turime labai daug, nebesutalpiname į palatas, guldome koridoriuose.

Nė vienam neatsakome būtinosios pagalbos, bet mūsų daktarai nesuspėja aptarnauti ligonių. Mes nesuspėjame padaryti to, ką gydytojas privalo padaryti. Pavyzdžiui, pirmadienį vien tik į mūsų skyrių buvo paguldyti 28 ligoniai. Ir taip kasdien, daugiau nei po 20 naujų žmonių, kuriuos reikia paguldyti.

Antplūdis didžiulis. Ligoninėje yra 4 skyriai, kurie nuolat yra užpildyti ir perpildyti", - informavo gydytoja.

Nors pacientų padaugėjo, finansavimas liko veik toks pats

Lrt.lt kalbintų ligonių vadovai pažymi, kad didžiausia problema vis dėlto yra ne tiek tai, kad su per mažomis specialistų pajėgomis tenka pasirūpinti išaugusių ligonių srautu, kiek nepakankamo apmokėjimo už suteiktas paslaugas klausimas.

"Už Pakruojo ir Akmenės ligonius ligonių kasos šiek tiek pamokėjo, bet daugiau tai yra nustatytos sutartinės kvotos ir jeigu tu daugiau ligonių gydai, pinigų niekas neduoda, o tai reiškia, kad gydome kitų ligonių sąskaita", - pastebėjo pašnekovas.

Iki 10 proc. dabar daugiau pagalbos prašančių sulaukiančios Švenčionių rajono ligoninės vyr. gydytoja Irena Politienė sako, kad kol kas su padidėjusiu klientų srautu gydymo įstaigoje dirbantys specialistai tvarkytis spėjantys, tačiau rūpesčių kelia lėšų trūkumas.

"Ligoninėse skyriai buvo uždaryti dar balandžio mėnesį (į Švenčionių rajono ligoninę pradėjo kreiptis šiose gydymo įstaigose gydęsi asmenys - lrt.lt), o mūsų sutartis su Ligonių kasom sudaryta metams laiko nuo praeitų metų sausio iki šių metų gruodžio mėnesio. Nors į mus kreipiasi daugiau žmonių - ligoninių, kurias uždarė pacientai - ligonių kasos mums daugiau pinigų nepridėjo", - teigė specialistė.

Visagino ligoninės direktorius Kastytis Matulevičius pažymėjo, kad už "svetimus ligonius" Ligonių kasos per mėnesį sumoka apie 100 tūkst. litų, tačiau visos reikalingos sumos už suteiktas paslaugas, deja, bet nepadengia.

"Kartais lieka neapmokėta ir 50 tūkst., ir 100 tūkst. litų per mėnesį", - sakė Visagino ligoninės vadovas.

K. Matulevičiaus paskaičiavimais, jau nuo balandžio mėnesio į jo vadovaujamą įstaigą kreipiasi iki 20 proc. daugiau ligonių nei anksčiau.

Atlieka "labdarių misiją"

Šakių rajono ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja Aldona Mažeikienė taip pat pastebi, jog "nepaisant to, kad pacientų srautas didėja, finansavimas išlieka tas pats".

"Kiek beaptarnautume žmonių, gauname tą pačią sumą. Kvotos yra nustatytos pagal tą ligonių srautą, kuris buvo anksčiau. Tam srautui padidėjus mes į nustatytas normas nebesutelpame. Šiemet jau kokius 300 pacientų į stacionarą paguldėme iš savo lėšų", - teigė pašnekovė.

A. Mažeikienė patikino, kad ir ateityje pagalbos besikreipiančių lauk neišvarys.

"Aš vis tiek tikiuosi, kad finansavimas su laiku gerės", - vylėsi Šakių rajono ligoninės vyr. gydytojo pavaduotoja.

Šakietei antrino ir vyriausias Klaipėdos ligoninės vyr. gydytojas Vinsas Janušonis.

"Mes teikiame labai daug paslaugų, praktiškai visas, išskyrus organų transplantaciją ir širdies chirurgiją. Į mus kreipiasi daugiausia žmonės iš Vakarų regiono: iš Telšių, Tauragės apskričių, Klaipėdos apskrities, iš Šiaulių, Mažeikių. Su personalu susitvarkome, mūsų ligoninėje eilės yra bene mažiausios tarp didžiųjų Lietuvos ligoninių, bet yra kita problema - visų šių paslaugų apmokėjimas.

Gauname už kiekvieną pacientą, bet yra lubos, įstaigai numatyta suma ir kiek beaptarnautum, ši suma niekaip neauga, nes numatoma ne pagal pacientų skaičių, ne pagal tai, kiek įstaiga jų priėmė, tarkime, praeitais metais, o pagal turimus pinigus", - dėstė pašnekovas.

Kaip informavo V. Janušonis, stacionarinė pagalba Klaipėdos ligoninėje per metus suteikiama apie 45 tūkst. ligonių, ambulatorinė - ketvirčiui milijono.

SAM: restruktūrizavimu nebuvo siekiama tiesioginės ekonominės naudos

Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Natalja Keturkienė, uždarant akušerijos ir chirurgijos skyrius nebuvo siekiama tiesioginės ekonominės naudos, o visų pirma galvota apie pacientui suteiktų paslaugų kokybę, koncentruojant sudėtingų paslaugų teikimą regioniniuose ir respublikiniuose centruose.

"Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas lyginant jį su 2009 m. buvo sumažintas beveik 400 mln. Lt, o sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas, darytina prielaida, kad paslaugų restruktūrizavimas, sveikatos priežiūros tinklo optimizavimas, racionalesnis vidinių išteklių panaudojimas leido net su gerokai mažesnėmis pajamomis išlaikyti buvusį paslaugų lygį ir kokybę t.y. net ir taupant teikti pacientams visas reikiamas paslaugas.

Didžiosios ligoninės iš esmės planingai ruošėsi pacientų srautų padidėjimui iš rajonų.

Dar 2008 metais buvo atlikta esamos situacijos analizė, vertinant pacientų srautus priėmimo skyriuose, paslaugų prieinamumą ir priimtinumą. Pasinaudojant Europos struktūrinių fondų lėšomis daugelyje ligoninių buvo renovuojamos operacinės, priėmimo skyriai, atskirti planinių ir skubios pagalbos pacientų srautai, komplektuotos neurochirurgijos, ortopedijos - traumatologijos, radiologijos, akušerijos-ginekologijos, psichiatrijos tarnybos.

Atvejų, kad atvykę pacientai būtų nehospitalizuoti dėl vietų stokos ar kitų priežasčių, nebuvo. Žiniasklaidoje paviešinti pavieniai nusiskundimai, po oficialių tyrimų nepasitvirtino", - teigė Sveikatos apsaugos ministerija.

"Reformą reikėtų vertinti teigiamai"

Sveikatos apsaugos ministerija pažymi, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) minimos "lubos" - tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto galimybės apmokėti suteiktų paslaugų išlaidas, kurios per sutartines sumas paskirstomos tarp visų paslaugų teikėjų.

ASPĮ suteikus daugiau prioritetinių paslaugų (ambulatorinių specializuotų, stebėjimo, priėmimo-skubiosios pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, trumpalaikio gydymo), nei nurodyta TLK ir ASPĮ sutartyje yra numatyta galimybė, panaudoti sutartyje numatytas rezervo lėšas ir nepanaudotas lėšas. Šių paslaugų išlaidos šalies mastu yra apmokamos ir ASPĮ skatinamos teikti kuo daugiau ekonomiškai efektyvių paslaugų formų.

Mokant už stacionarines paslaugas griežtai siekiama neviršyti sutartyje nustatytos sumos šios paslaugų grupės išlaidoms apmokėti.

SAM pabrėžia, jog bendras prasidėjusios reformos tendencijas reikėtų vertinti teigiamai.

"Šalies mastu teikiama daugiau ekonomiškai efektyvių paslaugų formų - dienos stacionaro sąlygomis. Šių paslaugų pokytis, lyginant 2009 m. ir 2010 m. II ketvirčius ypač ryškus ir sudaro 21,8 proc. Keitėsi ir paslaugų struktūra - 2010 m. II ketv. daugiau stacionarinių paslaugų suteikta trumpalaikio gydymo paslaugų teikimo forma.

Labai apibendrintai galima pasakyti, kad reforma pacientui pasiūlė alternatyvą, vietoj įprastinio, tačiau neretai neefektyvaus gydymosi šalia namų esančioje sveikatos priežiūros įstaigoje, saugią ir kokybišką paslaugą, tam tinkamus specialistus ir įrangą turinčiuose didžiuosiuose, bet toliau nuo gyvenamosios vietos esančiuose, gydymo centruose.

Beje, tokia praktika yra diegiama ir taikoma beveik visose Europos Sąjungos šalyse. Galima sutikti, kad permainos nusistovėjusioje tvarkoje taip pat nebuvimas galimybės gauti absoliučiai visas sveikatos priežiūros paslaugas šalia namų sumažina pacientų psichologinį saugumo jausmą, daro juos pažeidžiamesnius bei imlesnius galimam manipuliavimui.

Kaip vienas iš neigiamų reformos aspektų paminėtinas nepagrįstai didelis nekonstruktyvios kritikos srautas reformos rengėjams ir įgyvendintojams", - teigiama SAM atsakyme lrt.lt.

LRT

Ar vaikštome teisingai?

Ar vaikštome teisingai?

Pirmieji vaiko žingsniai – toks svarbus ir įsimintinas įvykis visiems tėvams. O kiek daug džiaugsmo žmogui teikia atsiradusi galimybė vaikščioti su dirbtinių kojų protezų pagalba! Tai tik keli atvejai, kai pastatyta ant žemės koja reiškia...


Vartojant daugiau vitamino E, sumažėja demencijos tikimybė

Ištyrę maždaug 5400 olandų, kurių amžius buvo 55 metai ar daugiau, mokslininkai nustatė, kad tam trečdaliui tiriamųjų, kurie vitamino E vartojo daugiausiai, tikimybė per dešimtmetį susirgti demencija, įskaitant Alzheimerio ligą, buvo ketvirtadaliu...


Kaune pradedamos auginti širdies ląstelės

Kaune pradedamos auginti širdies ląstelės

Vietoj vaistų širdžiai stiprinti gydytojas gali pasiūlyti laboratorijoje Kaune užaugintų širdies ląstelių. Galbūt po keliasdešimties ar šimto metų bus galima užauginti ir naują širdį. Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto...


Sukurtos "ląstelės kiborgai"

Mokslininkams kiek anksčiau yra pavykę žmogaus ląsteles paversti gyvais mini kiborgais ir puslaidininkinėmis medžiagomis. Naujas žingsnis - ląstelėse įterpti silicio lustai. Taip jie pavirs viduląsteliniais jutikliais, galinčiais stebėti itin...


"Aconitum" į vaistų iš biologiškai aktyvių medžiagų kūrimą investuos 3 mln. litų

Maisto papildus ir homeopatinius vaistus gaminanti bendrovė "Aconitum" kuria vaistus iš biologiškai aktyvių medžiagų, kurių poveikis turėtų prilygti sintetiniams preparatams. Į projektą investuojama 3 mln. litų iš kurių 1,76 mln. litų...


Beždžiones nuo kiaulių gripo tikisi apsaugoti vynu

Vienas zoologijos sodas Sibire beždžiones nuo kiaulių gripo tikisi apsaugoti kasdienine raudonojo vyno porcija. Dėl savo panašumų su žmonėmis beždžionės taip pat gali susirgti kiaulių gripu, laikraščiui "Komsomolskaja Pravda" sakė...


Gydomosios, pagalbinės priemonės patyrusiems kojos traumą

Gydomosios, pagalbinės priemonės patyrusiems kojos traumą

Patyrus didesnę ar mažesnę kojos traumą, taip pat po operacinio gydymo dažniausiai pacientų laukia ilgokas gydymo, reabilitacijos procesas. Siekiant efektyvesnio bei greitesnio gijimo, komforto ir daugiau pozityvumo gyvenimo kokybei,...


Prieš vėžį – "povandeniniais laivais"

Prieš vėžį – "povandeniniais laivais"

Pasitelkus naujausius nanotechnologijų ir miniatiūrinės robototechnikos pasiekimus, mokslininkams pavyko sukurti nuotoliniu būdu valdomus robotus, kurie judės žmogaus kraujotakos sistema gabendami į ligos židinį reikiamus vaistus ir naikindami...


Ciberžolė naikina vėžio ląsteles

Aštriojo prieskonio ilgosios ciberžolės šaknies ekstraktras gali naikinti vėžio ląsteles, teigia britų mokslininkai. Jau seniai manoma, kad veiklioji ciberžolės medžiaga kurkuminas turi gydomųjų savybių, ir ji bandoma kaip vaistas nuo artrito ir...


Kardiologai skambina pavojaus varpais

Kardiologai skambina pavojaus varpais

Tos pačios amžiaus grupės ligonių, sirgusių pakartotinu miokardo infarktu, vidutinis vyrų mirštamumo rodiklis buvo 47,1 proc., moterų – 37,7 proc. Nepaisant gerėjančios diagnostikos ir gydymo, Kauno medicinos universiteto Širdies, krūtinės...


Dermatovenerologijos centre duris atvėrė operacinės

Dermatovenerologijos centre duris atvėrė operacinės

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centre jau veikia odos chirurgijos operacinės. Tai kol kas vienintelis toks valstybinės ligoninės padalinys mūsų šalyje. "Nuo šiol ne tik privačių dermatovenerologinių...


Smegenų skenavimas "gali būti naudojamas žmonių mintims šnipinėti"

Smegenų skenavimas turi būti reglamentuojamas, siekiant išvengti asmens privatumo ir pilietinių laisvių pažeidimų, perspėja teisės ekspertas. Mokslininkai būgštauja, kad britų policija gali panaudoti smegenų skenavimą, kuris jau buvo panaudotas...


Ar žmogui senstant, smegenys mažėja?

Daugelis mokslininkų mano, kad žmogui senstant smegenys mažėja. Naujas tyrimas prieštarauja šiai nuomonei - jo duomenimis, sveikų vyresnio amžiaus žmonių smegenys nesitraukia, jos akivaizdžiai mažėja tik tiems, kurių pažinimo funkcijos nyksta,...


Ką turi daryti vyrai, kad patiktų moterims?

Ką turėtų daryti vyrai, kad tai patiktų moterims? Britų psichologai atliko tyrimą internetu ir nustatė 43 svarbiausius dalykus. Mokslininkai apklausė apie 4 tūkst. moterų, kurioms buvo pateikta apie 200 anketos klausimų. Iš jų respondentės...


Onkologinių susirgimų tyrimai ir gydymo metodų paieška: pokalbis su profesoriumi Ričardu Rotomskiu (Video)

Pastaruoju metu vis dažniau žiniasklaidoje pasirodo pranešimų apie naujus onkologinių susirgimų gydymo būdus, novatoriškus metodus, kurie suteikia daug vilties įveikti šią klastingą ligą. Deja, tačiau paprastai tai būna pirmųjų tyrimų rezultatai,...


Pasenusius vaistus – į šiukšlių dėžę arba kanalizacijos vamzdį?

Lietuvoje per metus būdavo surenkama ir išvežama utilizuoti apie 40 t pasenusių, nuodais virstančių vaistų. Tačiau nuo pavasario jie dūla vaistinių ir farmacijos įmonių sandėliuose. "Galima grąžinti į vaistinę nesunaudotus vaistus, pasibaigus...


Pavyduliauja, vadinasi, myli?

Pavyduliauja, vadinasi, myli?

Pavydas… Gerai pažįstamas jausmas, kuriam visada atsiranda peno.. Pavydime kitiems, ko geidžiame - pinigų, laimės, meilės... Sakoma, kad kerštingas nešiojasi gyvatę užantyje, o pavydus turi smauglį ant kaklo, kuris tik pamatęs kažką vertą...


Kariai transportavo donoro širdį

Kariai transportavo donoro širdį

Antradienį Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnio Mi-8 įgula transportavo donoro širdį iš Panevėžio į V ilnių, pranešė Krašto apsaugos ministerija. Kaip teigiama išplatintame pranešime spaudai, antrajame paieškos ir gelbėjimo...


Nefrologijos progresas inkstų saugoti neišmokė

Nefrologijos progresas inkstų saugoti neišmokė

Per 15 metų nefrologija Lietuvoje padarė didelį kokybinį šuolį, prisilygino Vakarų šalims, tačiau žmonės iki šiol neišmoko saugoti bei tausoti savo inkstus ir apie jų ligą sužino per vėlai, kai šis organas jau sunykęs ir reikalinga dializė....


Ateityje bus diagnozuojamas ne vėžys, o galimybė juo susirgti

Kaip kuo anksčiau diagnozuoti krūties vėžį? Koks būtų efektyviausias jos gydymas? Šie ir kiti klausimai aptarti tarptautinėje konferencijoje - seminare "Ankstyvo krūties vėžio patologija, diagnozė ir gydymas". Pasaulyje sergamumas...


Šventinį savaitgalį į ligonines plūdo traumas patyrę ir neblaivūs žmonės

Šventinį savaitgalį Lietuvos medikai sako turėję daug vargo su neblaiviais žmonėmis, tačiau švelnūs orai lėmė, kad smarkiai sušalusių pacientų nebuvo.Šventinėmis dienomis į ligonines atvežta nemažai traumas patyrusių žmonių. Dauguma iš jų...


Rinkoje uždrausta realizuoti maisto papildą "Hair Formula"

Rinkoje uždrausta realizuoti maisto papildą "Hair Formula"

Šis sprendimas priimtas patikrinimo metu nustatyta, kad gamintojo pateiktuose šio maisto papildo kokybę ir saugą patvirtinančiuose dokumentuose nurodyta vitamino B12 - 4 kartus, nikotino rūgšties – 1,2 karto, biotino – 9,5 karto...


Uždarbis sunkmečiu – ir iš donorystės

Uždarbis sunkmečiu – ir iš donorystės

Sunkmetis žmones verčia uždarbiauti net ir pardavinėjant savo kraują. Nacionalinį kraujo centrą užplūdo donorai. Nuo kovo Nacionalinis kraujo centras (NKC) Vilniuje laikinai nebepriima mokamų donorų ir ima kraują tik iš tų, kurie kraujo duoda...


5 klaidos gydytojo priimamajame

5 klaidos gydytojo priimamajame

Gydytojai išskyrė penkias klaidas, kurias paprastai daro pasikonsultuoti atėję pacientai. 1. Neklausinėja. Vienintelis blogas klausimas yra tas, kuris taip ir lieka neužduotas. Nereikia gėdytis, jog neišmanote medicinos ir klausinėkite tol, kol...


Studija: vakcina nuo gripo neefektyvi

Įrodymų, kad vakcina nuo gripo yra efektyvi nėra, rodo tarptautinės nepelno siekiančios organizacijos "The Cochrane Collaboration" tyrimas. Kaip praneša Švedijos naujienų portalas "The Local", vakcina vyresniems nei 65 metų...


Indų išminčius: Vakaruose nesijaučiate laimingi, ar ne?

Lietuvoje viešintis Satja Narajana das Čauhan Indijoje kartu su dviem broliais – gydytoju ir pedagogu vadovauja "Jivos" institutui. Siūlome išskirtinį interviu su Indijos filosofu, Vedų žinovu, senųjų šventraščių vertėju ir...


Parkinsono ligai gydyti – naujas metodas

Pirmą kartą Lietuvoje Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) Neurochirurgijos klinikoje pritaikytas naujoviškas gydymo metodas, kuris kokybiškai pakeičia pacientų, sergančių Parkinsono liga, gydymo strategija. Iki šiol Parkinsono ligos...


Neurolingvistinis programavimas (NLP) – kas tai?

NLP – tai sistema, leidžianti suprasti ir pakeisti mąstymo būdą, aktyvuoti vidinius resursus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kiekvieno žmogaus mąstymas atspindi jo paties gyvenimo kokybę. "Tegul tau bus duota pagal tavo tikejimą",...


A. Čaplikas: Jei reikės, vaistus padalinsime žmonėms

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas ramina žmones, kad vaistų nuo pandeminio gripo tikrai užteks. O jei farmacinės įmonės nesugebės užtikrinti tinkamo tiekimo, vaistai bus išdalinti iš rezervo. Taip jis teigė žurnalistui Virginijui...


Susitarta dėl antivirusinių vaistų atvežimo

Ateinantį antradienį Lietuvos vaistinėse vėl turėtų būti prekiaujama vaistiniu preparatu "Tamiflu", kurio trūkumas pastaruoju metu buvo juntamas. Tuo metu kito antivirusinio vaistinio preparato "Relenza" šiuo metu ir...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9