Kai kuriems žmonėms stiklinė vandens visuomet atrodo puspilnė, o kitiems ji – pustuštė, nors vandens ten yra lygiai tiek pat. Klausimas, kodėl daliai pasaulio gyventojų visuomet viskas atrodo labai gerai, gali būti atsakytas, rašo įtakingas britų savaitraštis „The Economist”.
Mokslininkai jau seniai išsiaiškino, kad optimistai pasaulį mato kitaip: jie atsirenka teigiamus ir ignoruoja neigiamus dalykus. Toks požiūris turi daug įtakos šių žmonių sveikatai ir gerai savijautai. Pastaraisiais metais paaiškėjo ir tai, kad dalis žmonių, turinčių tam tikrą genų derinį, yra labiau linkę į depresiją ir net savižudybę, kai susiduria su sunkumais.
Proteinas, vadinamas serotoninu, persiunčia nervinius signalus tarp genų ir taip daro įtaką žmogaus elgesiui. Vis dėlto detali jo veikimo schema mokslininkams dar nėra aiški. Taigi labai tikėtina, kad genai, kurie jungiasi serotonino pagalba, atlieka svarbų vaidmenį formuojantis žmogaus asmenybei.
Didžiosios Britanijos Esekso universiteto mokslininkė Elaine Fox su kolegomis atliko tyrimą, kuriuo bandė išsiaiškinti, ar genai turi įtakos žmogaus požiūriui į pozityvius ir negatyvius dalykus. Jie paėmė daugiau nei 100 žmonių DNR pavyzdžius ir vėliau tyrė jų reakciją į tam tikrus stimuliatorius. Testo metu jo dalyviams buvo rodomi pozityvūs, negatyvūs ir neutralūs paveikslėliai bei buvo fiksuojama jų reakcija.
Išanalizavus tyrimo rezultatus, paaiškėjo, kad pozityviau į paveikslėlius žiūrėjo tie dalyviai, kurių genus jungia daugiau serotonino, kitaip tariant, optimistai tikrai kitaip žvelgia į pasaulį ir jį suvokia. Taigi „rožinis pasaulis” iš tiesų yra nulemtas mūsų genuose esančių medžiagų.
Optimistai patiria daug mažiau streso, tačiau verta paminėti ir kitą šio tyrimo atkleistą pusę. Kadangi optimizmas ir pesimizmas yra perduodamas genais, pirmųjų bandymas pasaulį pakeisti savo šypsena tampa nieko vertas – to padaryti tiesiog neįmanoma.
