Brangius magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos bei kitus tyrimus gydymo įstaigos iki šiol atlikdavo pagal poreikį. Pastaruoju metu jis nuolat augo. Be to, dažna ligoninė įsigijo modernios, itin brangios aparatūros. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, tikslesniems tyrimams apmokėti 2001-aisiais skirta 41 mln., 2007-aisiais – 141,9 mln., o pernai – 202,1 mln. litų. Biudžeto skylėms didėjant, už brangiai kainuojančią ligų diagnostiką įstaigoms bus mokama ne pagal atliktų procedūrų skaičių, bet pagal to mėnesio finansines galimybes. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) bei VLK atstovai tikina, kad visi pacientai, kuriems šių procedūrų reikės, jas tikrai gaus. Tačiau gydymo įstaigos teiks mažiau nebūtinų paslaugų.
Tikrovė nedžiugina
Vis dėlto pacientų nuogąstavimai dėl paslaugų prieinamumo ne iš piršto laužti. Daug nerimo neseniai patyrė trylikamečio vilniečio artimieji laukdami jam būtino magnetinio rezonanso tyrimo. Į Vilniaus universitetinę vaikų ligoninę greitosios pagalbos automobiliu atvežtas berniukas sirgo angina. Tačiau jis tapo mieguistas, jį pykino, atsirado žvairumas, galop paauglys ėmė alpti. Ligoninėje atlikus kompiuterinę tomogramą moksleiviui nustatytas smegenų auglys. „Diagnozei patikslinti sūnui paskyrė magnetinio rezonanso tyrimą, kurį turėjo atlikti Santariškių klinikų medikai. Iš pradžių žadėję tai daryti kitądien, jie pranešė, kad vaiką tirs tik po savaitės. Dėl savaitę vilkinto tyrimo pas Kauno neurochirurgus sūnų atvežėme kritinės būklės. Pasak medikų, vežant iš Vilniaus į Kauną, sūnui jau grėsė koma. Laimė, suspėjome laiku ir Kauno medicinos universiteto klinikose atlikus operaciją paaiškėjo, kad auglys nepiktybinis”, – pasakojo berniuko mama L.J. Ji piktinosi, kad net tokiu skubiu atveju tyrimų reikėjo laukti visą savaitę, ir baiminosi, kad apribojus tyrimų finansavimą teks laukti dar ilgiau.
Reikia taupyti
Tačiau SAM sekretorius Haroldas Baubinas tikino, kad pokyčiai pacientams neatsilieps. „Po traumų ar būdami sunkios būklės žmonės gaus visas būtinas procedūras, bet vos įsiskaudėjus galvai – tikrai ne”, – teigė jis. Pasak H.Baubino, šių naujovių negalima vadinti paslaugų ribojimu. „Bus daugiau mokamų tyrimų. Tai skatins racionaliau naudoti lėšas, juk kartais diagnozei patikslinti kai kurie tyrimai nebūtini”, – sakė H.Baubinas.
VLK atstovas spaudai Kazys Žilėnas kritikavo kiekvienos gydymo įstaigos siekį įsigyti kuo brangesnės aparatūros. „O jei yra aparatūra, reikia rasti ir ligonį. Tačiau dabar privalome reaguoti į pasikeitusią situaciją ir nebeskirti tyrimų vien pagal paciento pageidavimą”, – sakė jis. K.Žilėnas patikino, kad tyrimų finansavimo sumažinimas neturės įtakos įstaigų veiklai: „Jei skaičiuotume pagal balų sistemą, už vieną balą iki šiol buvo skiriama iki 1,3, o pagal naująjį ministro įsakymą – 1 litas.”
Bus kaip buvę
Klaipėdos universitetinės ligoninės direktoriaus Vinso Janušonio nuomone, reikėtų aiškiai pasakyti, kad valstybė negali apmokėti paslaugų kaip anksčiau. „Jokių tyrimų neatliekame be reikalo, todėl ir dabar darysime procedūrų tiek, kiek jų reikės, nereikalaudami priemokų”, – žadėjo V.Janušonis.
Kitų dviejų didžiausių Lietuvos gydymo įstaigų atstovai pokyčius komentavo šykščiai. „Dar nežinome, kaip bus skirstomos kvotos pagal naująją tvarką”, – sakė Kauno medicinos universiteto klinikų atstovė spaudai Eglė Žemaitienė. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų valdymo direktorės Jūratės Karvelienės, šioje ligoninėje tyrimai bus atliekami pagal pacientų poreikius, kaip ir anksčiau. „Jokio teisės akto dėl pokyčių neturime”, – sakė ji. Santariškių klinikų Radiologijos centro vadovas Edvardas Tamošiūnas skubėjo nuraminti sakydamas, kad visiems, kam reikia, procedūros bus atliekamos.
VLK atstovas spaudai K.Žilėnas priminė, kad pasikeitus finansavimui įstaigos neturi reikalauti iš pacientų priemokų už brangius tyrimus: „Susidūręs su savavaliavimu gydymo įstaigoje pacientas turi kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir jam bus grąžinti neteisėtai išprašyti pinigai.”
