Lietuvoje vykdoma administratorių, o ne sveikatos specialistų reforma – taip apie Lietuvos sveikatos reformą atsiliepia šiuo metu Jungtinėje Karalystėje dirbantis kardiologas konsultantas Audrius Šimaitis.
„Lietuvos medicininis žemėlapis padalijamas pagal administracinius principus. Kokią naudą tai atneš pacientui ir gydytojui?”, – penktadienį žurnalistams spaudos konferencijoje dvejones išreiškė A.Šimaitis.
Anot jo, šalyje vykdoma ne deklaruojama 3R reforma, skirstant ligonines į respublikines, regionines ir rajonines, o 5R3R2V (5R reiškia 5 Lietuvos regionus, kuriuose yra trijų lygių – respublikinės, regioninės ir rajoninės – ligoninės, 2V reiškia dvi valstybinio finansavimo universitetines ligonines Vilniuje ir Kaune).
Tokia sistema, A.Šimaičio teigimu, įtvirtins disproporcinį finansavimą, kuomet universitetinės ligoninės ir toliau gaus nelogiškai daugiau pinigų. Tokiu atveju neaišku, ar Panevėžio, Šiaulių ir Vakarų Lietuvos gyventojams bus suteikiama tokia pati pagalba kaip Vilniaus ir Kauno.
Anot jo, specialistai jau dabar nenori iš Vilniaus ir Kauno važiuoti į regionus, o po reformos nenorės dar labiau.
„Tų 3 regionų, kuriuose gyvena 60 proc. žmonių, gyventojai neturės vienodo prieinamumo prie paslaugų kaip likusių regionų gyventojai”, – teigė A.Šimaitis.
Tai, pasak jo, pažeidžia 2006 metais Lietuvos pasirašytą Liuksenburgo konvenciją, kurioje nediskutuotinomis vertybėmis pripažįstamas universalumas, prieinamumas prie aukštos kokybės paslaugų, lygybė ir solidarumas.
„Pažeidžiamas ir solidarumo principas – gydytojai, dirbantys skirtinguose rajonuose, turės skirtingas darbo sąlygas. Be to, Lietuvoje yra apie 170 ligoninių. Mažindami vyr. gydytojų skaičių, mes sutelksime jėgą kelių žmonių rankose, taip sumažės galimybė reikštis kitiems”, – tikino A.Šimaitis.
Dėl šių priežasčių jis sukūrė naują sveikatos apsaugos reformos modelį „Vertybėmis pagrįsta reforma”, kuriame remiamasi Lietuvos, Australijos, Jungtinės Karalystės ir JAV sveikatos sistemos patirtimi.
Pagrindinis sukurtos koncepcijos principas – lygios galimybės visiems Lietuvos gyventojams gauti medicinines paslaugas.
„Padalinimas būtų ne administracinis, o pagal podiplominį gydytojų rengimą. Kadangi gydytoju tampama rezidentūros metu, siūlau įkurti Vakarų Lietuvos podiplominio rengimo zoną”, – sakė A.Šimaitis.
Jis siūlo įsteigti podiplominių studijų skyrių prie Klaipėdos universiteto – taip rezidentai būtų ruošiami ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir Klaipėdoje.
Be to, A.Šimaičio nuomone, Lietuvoje reforma nuleista „iš viršaus”.
„Dabar ministerija braižo schemas kaip kokias ligonines jungti. Aš siūlau įvesti tokį sprendimų priėmimo principą, kuomet ministerija priima bendro pobūdžio sprendimą, pavyzdžiui, mažinti ligoninių skaičių, o įgyvendinimu rūpinasi regionas, žinantis to regiono ypatybes”, – sakė A.Šimaitis.
Jo manymu, kiekviename regione turėtų būti įkurtos asociacijos, kurias sudarytų ligoninės, ruošiančios gydytojus. Jos galėtų būti atsakingos ir už rezidentūros kokybės stebėseną.
Pasak A.Šimaičio, šiuo metu Lietuvoje diskutuojama, kiek valandų, 30 ar 38, turėtų dirbti gydytojas.
„Visoje Europoje dirbama 38 valandas, tačiau į jas įeina ne tik klinikinis darbas, bet ir akademinis, administracinis”, – sakė A.Šimaitis.
A.Šimaitis tikino savo parengtą koncepciją pristatęs beveik visose institucijose, tačiau rezultatų tai nedavė.
„Supratau, kad belstis į valstybines institucijas yra beviltiška”, – sakė A.Šimaitis.
