Iki šiol gydymo įstaigos brangius tyrimus – genetinį, kraujo krešėjimo, magnetinį rezonansą, kompiuterinę tomografiją – darydavo pagal pacientų poreikius. Prasidėjus sukmečiui, sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo už šiuos brangius tyrimus bus apmokama ne tiek, kiek ligoninės jų padarė, bet tiek, koks bus to mėnesio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas.
Esą sunkiai prognozuojant pajamų surinkimą kol kas brangius tyrimus gydymo įstaigos turėtų teikti limituotai.
„Sveikatos apsaugoje yra populiarus toks kalumbūras, kad jei ligoninėje yra lova, tai bus ir ligonis paguldytas, todėl ir šiuo atveju, praktika rodo, kad ne visais atvejais buvo reikalingi tokie tyrimai“, – aiškina Valstybinės ligonių kasos atstovas Kazys Žilėnas.
Statistika rodo, kad tikslių, tačiau brangių tyrimų gydymo įstaigos atlieka vis daugiau. 2001-aisias jiems apmokėti prireikė 41 mln. Lt, o pernai – jau penkiskart didesnės sumos, o tai neva reiškia, kad gydymo įstaigos gali ir piktnaudžiauti, teikdamos kuo daugiau brangiai mokamų paslaugų, todėl kaip ir kai kuriose kitose šalyse įvedus savireguliacijos mechanizmą tikimasi suvaldyti padėtį.
Tačiau patys medikai tvirtina, kad brangių, kaip ir visų kitų, tyrimų atliekama vis daugiau, nes tobulėja gydymo metodai.
„Kada reikia atlikti brangią procedūrą, apsprendžia ir teisės aktai, kurie įgalioja tai daryti, ir tai atliekama. Mes tampame civilizuotesni, gydome ir tiriame sudėtingesnius susirgimus“, – sako Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės direktorius Juozas Raistenskis.
Gydymo įstaigų teigimu, ir iki šiol tyrimų finansavimas vos atitiko savikainą.
