Nusistatymą „serga mano kūnas” keisti į požiūrį „serga mano psichika” nėra lengva. Toks pokytis greitai įvykti negali. Deja, vaikščiojimas nuo specialisto pas specialistą yra šios nuostatos keitimosi proceso dalis.
„Kodėl mūsų gydytojai nieko nežino ar nenori žinoti apie psichologines ligas? Mano vyrą ne vienerius metus „gydė” visokie specialistai, ištyrinėjo nuo galvos iki kojų… Kiek išleidom pinigų, kiek visokių vaistų jis išgėrė… Ir nuo ko? Nuo ligos, kurios gal nė nebuvo!
Pagaliau atsirado sąžiningas gydytojas, kuris tiesiai pasakė, kad reikalingos psichoterapeuto konsultacijos. Suradom tokią pagalbą ir jau beveik pusmetį vyrui nesikartoja priepuoliai. Suprantama, kad gydymas ilgas, nes liga įsisenėjusi. Jeigu iš karto būtų tiksliai diagnozuota, būtų viskas lengviau. Ir nėra iš ko pareikalauti atsakomybės.”
Vienas iš atsakymų į Jūsų klausimą būtų, kad šiuolaikinė medicina žino daugybę ligų, yra daug medikų specialybių. Jų atstovai gilinasi į specifinių susirgimų diagnostiką bei gydymą, o visko išmanyti jie negali.
Kitas atsakymas galėtų būti toks, kad kai kurių psichikos sutrikimų (arba psichologinių ligų, Jūsų žodžiais) simptomai sutampa su kūno ligų simptomais, pavyzdžiui, galvos svaigimas, silpnumas, galūnių tirpimas, skrandžio sutrikimai, skausmai įvairiose kūno vietose ir panašiai.
Todėl pirmiausia tyrinėjamas kūnas, o jame neradus priežasties, nukreipiama pas psichikos specialistą.
Kol tai įvyksta, dažnai nueinamas ilgas kelias nuo durų iki durų.
Man atrodo, kad Jūs ne tiek tikitės atsakymo, kiek norite išreikšti savo pasipiktinimą, kad taip ilgai Jums ir Jūsų vyrui teko varstyti medicinos įstaigų duris.
Suprantu Jūsų pasipiktinimą ir nepasitenkinimą. Ilgai ieškojote pagalbos, važinėjote, vaikščiojote, tikėjotės, jog vyro būsena pagerės, išsivaduosite iš įtampos, kurią, neabejoju, ir Jums, ir jam kėlė jo priepuoliai. Ir tiek kartų vėl iš naujo nusivildavote, pasijusdavote lyg apgauti.
Svarstote: „Kad prieš… metų mums kas nors būtų pasakęs, kokia tai liga!..” Bet ar tada būtumėte patikėję?
Klausiu ne vien dėl to, kad norėčiau apginti kolegas medikus, bet ir dėl to, kad noriu parodyti kitą skaudžios patirties pusę.
Psichoterapijos skyriuje dirbu keturioliktus metus, žinau, kad nusistatymą „serga mano kūnas” keisti į požiūrį „serga mano psichika” arba „mane vargina neišspręstos psichologinės problemos” nėra lengva.
Toks pokytis greitai įvykti negali. Deja, vaikščiojimas nuo specialisto pas specialistą yra šios nuostatos keitimosi proceso dalis.
Rytiečių patarlė sako „Kai mokinys pasiruošęs, ateina mokytojas”.
Jūsų atveju tuo mokytoju tapo specialistas, kuris pasakė, kur reikia kreiptis, o Jūsų vyras jau buvo pasiruošęs išgirsti jo pasakytą informaciją.
Baigdama dar norėčiau sustoti ties mintimi apie gydymo trukmę. Ilgo gydymo reikia ne todėl, kad Jūsų vyro liga įsisenėjusi taip pat, kaip negydytas uždegimas. Psichologinis gydymas ilgas todėl, kad sutrikimo priežastys labai dažnai yra tik šiek tiek „jaunesnės” už patį žmogų. Asmenybės neįmanoma išardyti ir naujai sudėlioti, išmetant netinkamas dalis. Įmanoma tik palengva kai ką keisti, o tam reikia laiko.
