Gudručio vaistinė

Rusijos neįgalieji patiria didesnę atskirtį ir prievartą nei SSSR laikais

BBC gavo šokiruojančių prievartos prieš neįgaliuosius įrodymų. Manoma, kad didelė dalis iš 13 milijonų negalią turinčių Rusijos gyventojų kenčia nuo smurto ir neigiamo požiūrio.

Kalėjimas – namuose

Daugybė neįgaliųjų negali išeiti iš kalėjimais virtusių savo namų, nes nepritaikytuose miestuose trūksta būtiniausių patogumų, o dešimtys tūkstančių neįgalių vaikų negauna jokio išsilavinimo.

Vienas skaudžiausiai nukentėjusių neįgaliųjų – Vadimas Vojevodinas – surengė kampaniją neįgaliųjų gyvenimui Rusijoje palengvinti. Mums susitikus mažyčiame jo bute Maskvoje, Vadimas parodė šokiruojantį vaizdo įrašą.

Nespalvotame stebėjimo kameros įraše matyti, kaip laiptinėje šalia savo buto klūpi užpultas vyras.

Jis dar bando gintis, tačiau užpuolikas jį pargriauna ir pradeda smaugti.

Tai ne banalios dviejų sveikų vyrų peštynės.

Parkritęs ant žemės – ponas Vojevodinas, klūpintis dėl to, kad žemiau juosmens yra paralyžiuotas.

Atidaręs duris vietos gyventojui, jis buvo tiesiog išverstas iš invalido vežimėlio.

Nors po šio brutalaus užpuolimo praėjo jau dveji metai, ponas V.Vojevodinas vis dar bijo, o mažas dviejų kambarėlių jo butas kimšte prikimštas stebėjimo įrangos. Visuose kampuose gausybė CCTV kamerų ir mikrofonų, o daugybė monitorių, įrašymo įrenginių ir kompiuterių užima ištisą sieną.

Visa ši elektronika skirta ne tik apsisaugoti. Butas tapo ir kampanijos būstine, nes tam nepavyko gauti jokios kitos vietos.

Per pastaruosius 10 metų ponas V.Vojevodinas nė karto nebuvo lauke, nes buto durys per siauros neįgaliojo vežimėliui. Net jei jos būtų platesnės, nusileisti liftu vis tiek nepavyktų, mat vežimėlis į jį tiesiog netelpa.

O jei kada ir pavyktų išriedėti į miesto gatves, tektų susidurti su dar daugiau kliūčių – statūs šaligatvių kraštai, laiptų aikštelės, ant šaligatvio stovintys automobiliai ir viešasis transportas, beveik visiškai nepritaikytas neįgaliesiems.

Bet ne tai jam kelia didžiausią nerimą.

Slaptas karas

„Dabartinėje Rusijoje gyvenančių žmonių su negalia padėtis blogesnė nei Sovietų Sąjungos laikais. Prieš mus paskelbtas savotiškas karas”, – teigia Vadimas.

„Vienas pažįstamas neįgaliojo vežimėlyje sėdintis žmogus, aktyvus kovotojas už žmogaus teises, buvo paliktas numirti ligoninės palatoje.

Panašus įvykis buvo ir Saratove. Vieną iš mūsų kampanijos dalyvių ištiko širdies smūgis, tačiau paskambinus į ligoninę buvo pasakyta, kad pirmadieniais invalidai nepriimami. Ji mirė tą pačią dieną.

Per pastaruosius 10 metų mirė 40 mano kolegų.”

Tokius teiginius patikrinti ypač sunku, tačiau valdžios institucijos iš karto puolė viską neigti.

„Mūsų sveikatos apsaugos sistemoje vienodai vertinami visi, tiek sveikieji, tiek ir neįgalieji, – tikina Maskvos merijos socialinės apsaugos skyriaus darbuotojas Igoris Gordejevas. – Gydytojai yra davę Hipokrato priesaiką ir privalo jos laikytis.”

Naujosios Natalijos mokyklos mokiniams netrukdo jos kurtumas
Ponas Gordejevas taip pat pabrėžė, kad Maskvos valdžia skyrė 300 mln. dolerių pritaikyti miestą neįgaliesiems.

Pirmuosius požymius, kad visuomenės požiūris vis dėlto keičiasi, galima pastebėti Maskvos centre įsikūrusioje mokykloje.

Tai viena iš nedaugelio ugdymo įstaigų, dalyvaujančių neįgalių vaikų integravimo į miesto mokyklas projekte.

Tačiau dauguma vis dar mokosi atskirose mokyklose arba namuose. Kaip rodo pačios vyriausybės pateikiami skaičiai, 170 tūkst. negalią turinčių vaikų Rusijoje apskritai negauna jokio išsilavinimo.
Dvylikametė Natalija, kuri gimė kurčia ir turi kalbos negalią, lengvai pritapo naujojoje mokykloje.

Mergaitė džiaugiasi: „Man čia labai patinka, o mokytis sekasi daug geriau nei ankstesnėje (specializuotoje- red. past.) mokykloje. Gaunu vien gerus pažymius.”

Pasipriešinimas

Kai kurie jos klasės draugai prisipažino anksčiau niekada nematę neįgalaus žmogaus.

„Mano požiūris į juos pasikeitė. Dabar manau, kad neįgalieji taip pat yra normalūs žmonės, nesiskiriantys nuo mūsų”, – sakė vienas moksleivis.

Mokytoja prisimena, kad iš pradžių kai kurie tėvai priešinosi tam, kad jų vaikai mokytųsi su neįgaliaisiais.

Bet nesusipratimai jau praeityje ir žengtas dar vienas žingsnelis į priekį.

Tačiau įveikti dešimtmečius trukusią atskirtį bus labai sunku, o kol kas dauguma neįgaliųjų vis dar lieka vieniši ir pažeidžiami.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE