Lapkričio 21d. Ketvirtadienis

Reformos anatomija: kova dėl pinigų, bet ne su ligomis

Peržiūrų skaičius: 25004

Neduok Dieve, bet jeigu reikėtų operuoti galvą, kurią gydymo įstaigą rinktumėtės: kuo arčiau namų, įvykio vietos ar toliau esantį respublikinį centrą, kuriame dirba patyrę specialistai?

Ligonis gali rinktis

Nebūtinai neurochirurgijos, bet kokio gydymo prireikus, kur jo ieškoti? Turime teisę rinktis gydymo įstaigą, trokštame kuo kvalifikuotesnės medicinos pagalbos ir dėl jos galime nukeliauti šimtus kilometrų.

Su ligonių norais tarsi sutampa ir dešimtmečius deklaruojamos sveikatos reformos tikslas – siekti aukščiausios gydymo kokybės. Tam reikia kvalifikuotų specialistų ir jų darbo priemonių. Tačiau nuolat girdime, kad aparatūrai įsigyti ir adekvačiai atsilyginti už medikų darbą trūksta pinigų. Geru gydytoju tampama įgijus patirties. Kad ir kaip būtų paradoksalu, gydytojai mokosi ne tik iš savo mokytojų ir vadovėlių, bet ir iš ligonių.

"Mokslas įrodė, kad chirurgui atliekant pirmąsias operacijas komplikacijų būna daugiausia. Aukštasis pilotažas pasiekiamas atlikus du tris šimtus operacijų", – patvirtina Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas.

Taigi, ar norėtumėte būti operuojami ligoninėje, kur per savaitę, o gal net ir per mėnesį atliekama vos viena ar dvi sudėtingos operacijos?

Kai lėšų nebėra

Gražūs sveikatos sistemos reformos užmojai efektyviau naudoti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, jas taupyti ir racionaliai paskirstyti, kad visiems: ir gydytojams, ir ligoniams – būtų geriau, jau daug metų skamba kaip graži viltinga pasaka. Sunkmetis privertė sveikatos politikus pažadinti reformą iš letargo miego.

"Toliau eiti nebėra kur, nes nebėra pinigų", – yra sakęs atsistatydinęs sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas, sujudinęs reformą, kuri nuvertė jį patį.

Kas toliau? Ir vėl iš paskutiniųjų centų bus perkama milijonus litų kainuojanti diagnostikos aparatūra provincijos ligoninėms, kuriose nėra specialistų ne tik procedūroms atlikti, bet neretai ir tyrimų rezultatams įvertinti?

Racionalus žingsnis buvo žengtas prieš kelerius metus, kai, katastrofiškai mažėjant gimstamumui, kai kuriuose šalies rajonuose buvo uždaryti gimdymo skyriai. Medikų komandos budėdavo kasdien, o gimdydavo vidutiniškai viena moteris per savaitę.

Uždarius gimdymo centrus Skuode ir kituose mažuose rajonuose jokių problemų nekilo.

Po reformos provincijoje

"Mums sekasi puikiai, mūsų variantas – idealus, ir labai norėtųsi, kad reforma pagaliau visur pajudėtų", – tvirtai pareiškė Klaipėdos apskrities ligoninės Skuodo filialo vyr. gydytoja Ramutė Berenienė.

Ligoninė prarado savarankiškumą, bet padaliniu virtusios gydymo įstaigos vadovė neatsidžiaugia: tai, ką daro, gali daryti atsakingai, kokybiškai.

Buvusioje Skuodo rajono ligoninėje neliko ne tik gimdymo skyriaus. Dabar čia veikia vidaus ir vaikų ligų skyriai, dienos chirurgijos centras, teikiama skubi pagalba. Jos funkcijos dar nepakankamai išplėtotos ir gydytoja R.Berenienė svajoja apie respublikinį centrą, į kurį operatyviai būtų nugabenti patyrusieji itin sunkias traumas.

"Proto reikia turėti, o ne pirkti brangią laboratorinę įrangą, kompiuterinės tomografijos aparatus kiekvienai kaimo ligoninei", – vaizdžiai kalbėjo Žemaitijos atstovė, provincijos gydytoja, žinodama, kad už šiuos žodžius bus pavadinta balta varna.

Klaipėdos apskrities ligoninės Skuodo filiale itin sustiprinta ambulatorinė grandis ir ligoniai vietoje gauna maksimalią pagalbą. Juos konsultuoja specialistai, atvystantys iš Klaipėdos. Prireikus nuodugniau ištirti pacientai iš Skuodo siunčiami į Klaipėdą. Tai – pavyzdinis sveikatos sistemos modelis: stipri ambulatorinė grandis, kainuojanti pigiausiai ir užkertanti kelią ligoms progresuoti.

Gydytoja R.Berenienė pridūrė: reforma nevyksta, nes politikai nori būti geri gydymo įstaigų vadovams lobistams, besigriebiantiems visų paslaugų dėl pinigų, bet negali kokybiškai jų suteikti.

Visai kita diagnozė

Gimdymas yra ne liga, o elementarus fiziologinis reiškinys. Neurochirurgija – labai sudėtinga medicinos sritis. Galvos, stuburo smegenų ligų diagnostika reikalauja itin didelio pasirengimo, modernios ir todėl brangios apratūros.

Praėjusią savaitę į Kauną iš Vilkaviškio atvyko ligonis, dar palyginti jaunas vyras, perkreiptu veidu. Rajono gydytojai jam diagnozavo insultą, paskyrė gydymą, bet ligonio sveikata vis blogėjo. Kauno klinikų neurochirurgai, į kuriuos vyras kreipėsi, iškart atmetė insulto diagnozę.

Gydymas, dažniausiai operacinis, reikalauja itin aukšto specialistų pasirengimo, preciziško tikslumo, pasiekiamo tik turint įgūdžių.

"Jei neurochirurgas, atvėręs paciento kaukolę, suvoks, kad tokios patologijos operuoti jis nemoka, kaukolę užsiūs, o pinigus ligoninė gaus. Nesveikstantis ligonis atvažiuos į kitą, aukštesnio lygio ligoninę, ir ši pinigus už jo gydymą taip pat gaus. Ligonis nenukentės, tik valstybė", – profesorius A.Tamašauskas pateikė pavyzdį, kaip dabar finansuojamos gydymo įstaigos.

Lietuvoje ir JAV

Gydymo įstaigų koncentracija, jas aprūpinant šiuolaikine aparatūra, specialistais – efektyvaus ligonių gydymo ir lėšų taupymo receptas. Lietuvoje dėl emigracijos tik teoriškai tėra 3 mln. gyventojų, tačiau yra 8 ligoninės, kuriose teikiamos neurochirurgijos paslaugos. Joms atlikti reikalinga brangi aparatūra. Medicinos mokslas nestovi vietoje, jos laimėjimams pritaikyti reikia didelių investicijų.

Amerikoje yra apie 200 mln. gyventojų ir du stiprūs neurochirugijos centrai su ypač brangia protonų pluošto terapijos įranga. Į šiuos centrus skrenda ligoniai net iš Aliaskos ir kitų šalių. Šie centrai yra to verti, juose sukoncentruota aparatūra, gydanti retas neuroonkologines ligas. Tačiau nesvarstoma apie tokių centrų kūrimą kiekviename mieste, nes tai būtų pinigų švaistymas net tokioje turtingoje šalyje.

Lietuvoje deklaruojama, kad aukščiausio lygio paslaugos turi būti sutelktos dviejose respublikinėse ligoninėse. Tokios turėtų būti Vilniaus universiteto Santariškių ir Kauno medicinos universiteto klinikos. Tačiau Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė panoro stiprinti neurochirurgijos bazę ir prašo lėšų stereotaksinei aparatūrai pirkti.

"Atvejų, kuriems gydyti bus reikalinga ši aparatūra, tokiems kaip giluminiai navikai, kraujagyslinė pamato branduolių patologija, giluminės kraujosruvos, daugybiniai abscesai, hiperkinezės, epilepsija etc., skaičius per metus planuojamas apie 70", – rašoma ligoninės direktoriaus Leonardo Streikaus rašte sveikatos apsaugos viceministrei Norai Ribokienei. Ji nesivargindama nukopijuoja šį teiginį ir įklijuoja į raštą Seimo Sveikatos reikalų komitetui.

Tačiau neurochirurgai tvirtina, kad išvardytoms indikacijoms, juolab skubiai joms gydyti, stereotaksinės aparatūros nereikia, kai kuriais nurodytais atvejais jos net negalima naudoti. Būtent Kauno klinikose atliekama 70 stereotaksinių operacijų per metus ir būtų galima atlikti dar daugiau, jei Lietuvoje būtų daugiau ligonių.

"Klaipėdos neurochirurgai taip pat nori brangios aparatūros ir mokytis naujų operacijų, kurių neatlikdavo iki šiol. Man kolegų noras operuoti sudėtingas ligas suprantamas, tik ar nekentės ligoniai, kai tai darys nepatyrę gydytojai. Ar nebus išleisti pinigai veltui, juolab sunkmečiu, nes ligonių Lietuvoje nėra tiek daug, kad reikėtų kelių aukščiausio lygio aparatūra aprūpintų centrų. Man tikrai netrūksta operacijų, aš tikrai neišoperuosiu daugiau ligonių, nei galiu fiziškai, bet man gaila, kad dubliuojamos paslaugos ir švaistomos lėšos, o dar labiau gaila pacientų, kurie, manau, taps neracionalios sveikatos politikos įkaitais", – paaiškino profesorius A.Tamašauskas, dėl tokios kovos tampantis nepageidaujamas Sveikatos apsaugos ministerijoje.

Tačiau ir Vyriausybės, ir Seimo nariai, jiems ar jų artimiesiems prireikus neurochirurgų pagalbos, skuba būtent į Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos kliniką.

Ligonis – valdininkų įkaitas

Besirūpinantieji savo sveikata žino, kur dirba geriausi specialistai. Besirūpinantieji, kad kišenė būtų pilna, pasitelkia įvairius metodus. Neretai juos laimina valdininkai ir sveikatos politikai.

Sveikatos apsaugos viceministrės N.Ribokienės pasirašytame jau minėtame rašte Seimo Sveikatos reikalų komitetui skaičiai apie gydymo įstaigų suteiktas paslaugas neatitinka tikrovės, tačiau viceministrė jais manipuliuoja siekdama padėti Vilniaus greitosios pagalbos universitetinei ligoninei. Pasiteisina tik tiek, kad skaičius nurodo būtent ši ligoninė. O pagal ją Neurochirurgijos skyrius aptarnauja 1,23 mln. šalies gyventojų, Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinika – 890 tūkst., Klaipėdos neurochirugai – 520 tūkst.

"Sudėtingiausių trečiojo lygio neurochirugijos paslaugų, kurioms suteikti būtina sudėtinga ir brangi aparatūra, taip pat ir stereotaksinė, Vilniuje 2007 m. buvo suteikta 73,15 proc. pacientų, Kaune – tik 69,63 proc.", – taip pat cituojama Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės pateikta dvejų metų senumo statistika sveikatos viceministrės rašte, pasirašytame šių metų sausio 19 d.

Tiesa yra tik tai, kad dar visai neseniai Alytaus krašto žmonės, patyrę galvos traumas, buvo vežami ne į Kauną, o į Vilnių, nors kelias ilgesnis 40 km. Laikas nuo traumos iki medicinos pagalbos suteikimo vadinamas auksine valanda, nes jis yra lemtingas sveikatai ir net gyvybei. Tik ilgai kovojus dėl ligonių interesų pavyko įrodyti, kad į vieną iš dviejų lygiavertės pagalbos centrų skubios pagalbos reikalingą ligonį būtina vežti į arčiau esantį centrą. Kiek ligonių nukentėjo dėl lobistinių interesų?

Tačiau kiti skaičiai, anot profesoriaus A.Tamašausko, įžūliai melagingi.

"Kauno klinikų Statistikos skyriaus duomenimis, 2009 m. Neurochirugijos klinikoje gydyti 4879 pacientai, trečiojo, aukščiausiojo, lygio paslaugų suteikta beveik 52 proc., trečiojo ir antrojo – 73 proc. pacientų. Galbūt kolegos iš sostinės mūsų duomenis skaičiavo Lietuvos mastu, o savo – tik Vilniaus?" – svarstė profesorius A.Tamašauskas ir pridūrė, kad Valstybės kontrolė atlieka specializuotų neurochirurgijos paslaugų teikimo tyrimo išvadas, kurios ir patvirtins, kas teisus.

Kauniečiams nėra ko slėpti: jų paslaugų statistika tokia, kokią apmoka ligonių kasos. Negana to, pas Kauno neurochirurgus atvyksta labai daug ligonių iš kitų šalių ir jiems teikiamos mokamos paslaugos.

Kam nereikia pinigų?

Dar vienas nesveikos konkurencijos, kurią remia Sveikatos apsaugos ministerija, objektas atsirado visai neseniai. Europos Sąjungos direktyvos rekomenduoja iki 2011 m. įsteigti nacionalinius retų ligų gydymo centrus šalyse. Liga vadinama reta tada, kai ji diagnozuojama 5 gyventojams iš 10 tūkstančių. Lietuvoje kai kurios retos galvos smegenų ligos nustatomos 5–6 gyventojams per metus ir jas numatoma gydyti dviejose, universitetų, ligoninėse.

"Anglijoje vienas retų ligų centras aptarnauja tris milijonus gyventojų. Danijoje, kur gyvena šiek tiek daugiau nei šeši milijonai gyventojų, yra penki neurochirurgijos centrai, o reta patologija sukoncentruota tik viename jų. Taip yra ir kitose šalyse", – skaičius vardija Kauno medicinos universiteto Neurochirugijos klinikos vadovas.

Retų patologijų gydymas įkainotas brangiausiai. Kam nereikia pinigų? Dėl jų šias patologijas nori gydyti visi neurochirugijos centrai Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerija, tai žinodama, nusprendžia: neurochirurgijos centruose, iškyrus universitetų ligonines, negalima operuoti centrinės nervų sistemos formavimosi ydų ir atlikti smegenų giliųjų struktūrų operacijų.

"Tačiau kas yra centrinės nervų sistemos formavimosi yda? Galvomis suaugę dvyniai. Bet jų pasitaiko vienas atvejis per du šimtus metų. O kas yra giliosios struktūros? Požievio branduoliai taip būna pavadinti šnekamąja kalba, bet argi galima taip rašyti ministro įsakyme, apibrėžiančiame darbo funkcijas? Pagaliau kas yra gilu? Vienam tai gali būti vienas centimetras, kitam – dešimt!"– stebisi neurochirugijos profesorius A.Tamašauskas.

Visa, kas nedraudžiama, tas yra galima. Retoms patologijoms gydyti reikia investicijų: vienam centrui – maždaug 10 mln. litų. Lietuvoje, primename, neurochirugijos paslaugas teikia 8 ligoninės. Kiekvienos jų vadovui svarbu gauti pinigų.


Apie Kauno kliniką

Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikoje sukaupta didžiausia neurochirurgijos mokslo ir praktikos patirtis Lietuvoje. Klinika vienintelė Lietuvoje yra sertifikuota Europos mastu ir tai reiškia, kad ji atitinka visus europinius standartus. Sertifikatas taip pat patvirtina, kad Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos rezidentai rengiami pagal tokius pačius standartus, kurie yra visose Europos Sąjungos šalyse.


Mokslo potencialas

Klinikoje dirba 28 aukščiausios kvalifikacijos neurochirurgijos specialistai, iš jų 18 medicinos mokslų daktarų – profesorių, docentų. Klinikos specialistai per pastaruosius metus moksliniuose Lietuvos ir užsienio leidiniuose išspausdino 376 publikacijas. Jos yra pagrindinis darbo įvertinimo rodiklis.


Kas yra stereotaksinės procedūros

Stereotaksinė operacija yra tokia, kai operuojama per mažą skylutę galvos kaukolėje, į taikinį įvedus elektrodą arba kaniulę. Ligos židinys ir operacinis objektas iš anksto matematiškai apskaičiuojamas naudojant kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso aparatūrą. Lietuvoje tokios operacijos atliekamos tik Kaune.

Ką liudija statistika

Valstybinės ligonių kasos duomenimis praėjusiais metais Kauno medicinos universiteto klinikose suteikta 2268 neurochirurgijos paslaugos, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje - 1230, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje - 828, Panevėžio apskrities ligoninėje - 582, Klaipėdos apskrities ligoninėje - 403, Šiaulių apskrities ligoninėje - 335, Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje - 38, Klaipėdos vaikų ligoninėje - 9. Kauno klinikų neurochirurgai pernai uždirbo 11,6 mln. litų, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės - 5,6 mln. litų. Žemesnio, antrojo A lygio neurochirurgijos paslaugų taip pat daugiausia suteikė Kauno klinikų neurochirurgai - 128, Šiaulių apskrities ligoninės - 104, Panevėžio apskrities ligoninės - 61, Klaipėdos universitetinės ligoninės - 38, Vilniaus greitosios pagalbos ir Vilniaus universiteto vaikų ligoninės - po 9. Trečiojo  A, B ir C laipsnio paslaugų taip pat daugiausia suteikė Kauno klinikos, atitinkamai 761, 671 ir 528. Antrąją vietą pagal trečiojo A laipsnio paslaugų skaičių užėmė Klaipėdos universitetinė ligoninė, suteikusi 236 paslaugas, B ir C laipsnio - Vilniaus greitosios pagalbos ligoninė, suteikusi atitinkamai 235 ir 398 paslaugas. Mažiausiai, nuo 4 iki 6 paslaugų suteikė Klaipėdos apskrities ir Vilniaus universiteto vaikų ligoninė. Kaune paslaugos vaikams teikiamos toje pačioje Neurochirurgijos klinikoje.

"Sumažėjus neurochirurginių ligonių srautui reikia kažką daryti. Jeigu normaliame pasaulyje dėl ligonių konkuruojama civilizuotai, tai Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas Arimantas Tamašauskas per Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir Sveikatos apsaugos ministeriją siekė suformuoti sau ligonių srautą priverstiniu būdu, neleidžiant operuoti kitur. Tikrai sunki, reta ir sudėtinga patologija turi būti operuojama Lietuvoje vienoje ar dviejose vietose, kas vyksta dabar ir vyks ateityje, tačiau Arimantas Tamašauskas iš kitų miestų siekia atimti visą neurochirurgijos IIIB ir IIIC patologiją. Jai priskirtina daug vidutinio sudėtingumo operacijų, kurias daug metų sėkmingai atlieka Vilniaus greitosios pagalbos ir Klaipėdos universitetinių ligoninių, Panevėžio ir Šiaulių neurochirurgai. Jų operacijų rezultatai ne blogesni nei Kauno. Vilniuje ir Klaipėdoje neurochirurgija IIIB ir IIIC operacijos sudaro daugiau nei trečdalį atliekamų visų neurochirurginių operacijų", - aiškino Lietuvos neurochirurgų draugijos pirmininkas, Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas konsultantas Antanas Gvazdaitis.

Tačiau ar paslaugų išskaidymas nėra lėšų išskaidymas? Ar gali sukaupti patirtį neurochirurgai, operuojantys 9 ar net ir 38 ligonius per metus? Profesorius A.Tamašauskas kalba būtent apie tai, apie racionalią sveikatos reformą.

 

Diena.lt

Vėžio galima išvengti?

Vėžys - dažna liga. Europoje nuo jo miršta vidutiniškai vienas iš trijų asmenų, dažniausiai – nuo plaučių, krūties, priešinės liaukos, storosios žarnos, skrandžio navikų. Nepaisant pažangos mokslinių tyrimų ir gydymo srityje, vėžys lieka opi...


Melanoma - saulės spindulių kerštas

Statistika skelbia, kad per pastarąjį dešimtmetį susirgimų melanoma padaugėjo dvigubai. Apie šią pavojingą ligą pasakoja Klaipėdos apskrities ligoninės Odos ir venerinių ligų skyriaus vedėjas Vytautas Toliušis. Didesnė rizika susirgti šia...


Studija: depresija mirtina kaip rūkymas

Norevegų ir britų mokslininkų atliktame tyrime daroma išvada, kad depresija sveikatai yra toks pats rizikos faktorius kaip rūkymas. Norvegijos Bergeno universiteto bei Londono King's koledžo Psichiatrijos instituto (IoP) studijoje pasinaudota...


Nuo balandžio vaistai turėtų pigti

Seimas patvirtino naują kainodaros ir prekybos vaistais tvarką, kuri nuo balandžio bus taikoma vaistų gamintojams, importuotojams ir prekybininkams. Už atitinkamus Farmacijos įstatymo pakeitimus balsavo 80 Seimo narių, prieš – vienas, o...


Tyrimas: oralinis seksas gali sukelti burnos vėžį

Tyrimas: oralinis seksas gali sukelti burnos vėžį

Virusas perduodamas oralinio sekso metu gali sukelti kai kurias burnos vėžio formas, tvirtina JAV mokslininkai. HPV infekcija, pasirodo, sukelia didesnę riziką susirgti burnos vėžiu nei tabako ar alkoholio vartojimas, rodo Johnso Hopkinso...


Ateities chirurgija - be operacijų ir vaistų

Anglijos mokslininkai atlieka eksperimentus su į kraują išvirkščiamomis kamieninėmis ląstelėmis, kurias galima valdyti magnetais. Nukreiptos tiksliai ten, kur jų reikia, ir suaktyvintos, šios ląstelės tampa naujomis kremzlėmis ar kaulais, kurių...


Rusijos neįgalieji patiria didesnę atskirtį ir prievartą nei SSSR laikais

BBC gavo šokiruojančių prievartos prieš neįgaliuosius įrodymų. Manoma, kad didelė dalis iš 13 milijonų negalią turinčių Rusijos gyventojų kenčia nuo smurto ir neigiamo požiūrio. Daugybė neįgaliųjų negali išeiti iš kalėjimais virtusių savo namų,...


Ar esate motyvuotas sėkmei? (Testas)

Čia pateikta asmenybės motyvacijos siekti sėkmės ir vengti nesėkmių diagnostikos metodika pagal Т. Elersą. Jos esmę sudaro 41 teiginys, į kurį reikia atsakyti "taip" arba "ne". 1. Kai reikia pasirinkti iš dviejų variantų,...


Atrado pykčio geną

Kodėl vieni žmonės dėl mažiausio menkniekio ar provokacijos įniršta, tuo metu kiti išlieka ramūs? Vokietijos mokslininkai tvirtina, jog tai nulemia tam tikri genai. Bonos universiteto mokslininkai apklausė per 800 žmonių. Jų buvo paprašyta...


Didžioji depresija prailgino amerikiečių gyvenimą

Sunkūs laikai prailgina vidutinę žmonių gyvenimo trukmę, teigia 1930 - 1933 pasaulinės ekonominės krizės laikais JAV sukauptus demografinius duomenis nagrinėję mokslininkai. 1929 m. spalio 24 dieną, kuri buvo praminta "juoduoju...


Šiuolaikinis gyvenimo būdas - didesnė riešo traumų tikimybė

Šiuolaikinis gyvenimo būdas - didesnė riešo traumų tikimybė

Daugelio mūsų gyvenimo ritmas yra gana įtemptas: didelis darbo krūvis, laisvo laiko ir poilsio stoka, daug užsibrėžtų tikslų ir per mažai laiko jiems pasiekti, didelė išmaniųjų technologijų įtaka ir pan. Kompiuteriai bei išmanieji telefonai yra...


Šalčio dilgėlinė - sunkiai įveikiama bėda

Šalčio dilgėlinė - sunkiai įveikiama bėda

Žiemos metu pabuvus lauke skruostai neretai parausta. Tačiau jeigu raudonis ilgai nepraeina, oda atrodo tarsi sudilginta, niežti, pabrinksta ar net atsiranda pūkšlių - tai ne nušalimas, o alergija šalčiui. Alerginė reakcija, kylanti...


Gyventojai su nekantrumu laukia žadamo vaistų atpigimo

Gyventojai su nekantrumu laukia žadamo vaistų atpigimo

Jau pavasarį į vaistines atėję gyventojai turėtų išvysti naujas, kaip tikina Sveikatos apsaugos ministerija, mažesnes kainas, o perkantieji kompensuojamuosius vaistus monitorių ekranuose galės pasitikrinti, kokią dalį sumos jiems kompensuoja...


Kaip išsirinkti tinkamiausią čiurnos įtvarą?

Kaip išsirinkti tinkamiausią čiurnos įtvarą?

Čiurnos įtvaras, dar vadinamas ortezu, yra dėvima ant kulkšnies, kad skatintų gijimą. Jis apsaugo kulkšnis ir kojas nuo rimtesnių sužalojimų, stabilizuoja sąnarį, kad jis greičiau sugytų. Taip pat užtikrina suspaudimą bei šilumą. Čiurnos įtvarai...


KOMPIUTERINĖ TOMOGRAFIJA – TIK GYDYTOJUI REKOMENDAVUS

Šiuolaikinės medicinos jau neįmanoma įsivaizduoti be, sakysim, ultragarso, kompiuterinės tomografijos, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimų. Kasmet Lietuvoje atliekama vis daugiau šių brangių medicinos tyrimų bei procedūrų, kasmet daugėja...


Insulino analogai ir vėžio rizika: įrodymų trūksta

Atlikęs išsamų visos turimos informacijos apie galimą ryšį tarp insulino analogų (insulino glargino) vartojimo ir rizikos susirgti vėžiu vertinimą, Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistų komitetas (CHMP) padarė išvadą, kad pagal turimus...


Lenkijoje kiaulių gripas nusinešė 38 gyvybes

Lenkijos Lubusko vaivadijos Gožuvo mieste penktadienį mirė 41 metų moteris, kuriai buvo nustatytas virusas A(H1N1). Tai 38-oji vadinamojo kiaulių gripo auka šalyje, pranešė Lenkijos naujienų agentūra PAP. Ketvirtadienį Lodzėje ta pati liga pakirto...


Žmonės mėgsta kalbėtis telefonu lovoje ir nuogi

Žmonės mėgsta kalbėtis telefonu lovoje ir nuogi

Kompanijos "BT Conferencing" atlikto tyrimo duomenimis, žmonės labiausiai mėgsta kalbėtis telefonu gulėdami lovoje, būdami nuogi vonios kambaryje ir tualete, rašoma thelondonpaper.com. Pasak kompanijos vykdomojo direktoriaus Aarono...


Išsiaiškino, kad yra "gimęs žudyti"

Neuromokslininkas, pastaruosius 20 metų tyrinėjantis žudikų smegenis, nustebo pamatęs savo smegenų tyrimo rezultatus. Kaip skelbia portalas NPR, neuromokslininkas Jimas Fallonas, sužinojęs, kad jo giminės iš tėvo pusės dažnai kalėjo už...


10 slaptažodžių, kurių reikėtų vengti

Išanalizavus milijonus internetinių sąskaitų, skelbiamas slaptažodžių, kurių reikėtų vengti, dešimtukas. Duomenų apsaugos įmonė "Impreva" teigia išanalizavusi 32 mln. slaptažodžių, kurie neseniai buvo paviešinti programišiams...


Vėžiui - modernus smūgis

Vakarų Lietuvoje onkologiniai ligoniai nuo šiol bus gydomi efektyvesniu ir saugesniu būdu. Nuo praėjusios savaitės Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) pirmiesiems pacientams atlikta spindulinė terapija linijiniu greitintuvu. Pirmąja...


Nustatytas kritinis žmogaus telomerų ilgis

Nustatytas kritinis žmogaus telomerų ilgis

"Daktare, kiek man dar liko?.." - jei šį klausimą sugebėtų užduoti atskira ląstelė, atsakyti galėtų mokslininkas Duncan M. Baird su kolegomis iš Cardiffo universiteto (Cardiff University). Tai tapo įmanoma po jų sėkmingo telomerų (tai...


Ministras: žinios apie naujus kiaulių gripo atvejus neturi sėti panikos

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas teigia, kad žinios apie naujus vadinamojo kiaulių gripo atvejus šalyje neturi sėti panikos. "Tai yra liga - gripas. Jo reikia saugotis, kaip ir kiekvienos ligos. Pasaulio sveikatos organizacija...


Tuberkuliozė: nemirtinga mikobakterija puola pavargusius žmones

Tuberkuliozė nėra išnykusi ar užmiršta liga. Ja serga ištisos šeimos, platina nesigydantieji. Pastariesiems gali būti taikoma priverstinė hospitalizacija, bet Kauno savivaldybės taryba per visą kadenciją nesugebėjo sudaryti specialios komisijos,...


Vakcina nuo odos vėžio gali būti sukurta po 5 metų

Vakcina nuo odos vėžio gali būti sukurta po 5 metų

Kvinslendo (Australija) universitete sukurta odos vėžio vakcina kitais metais bus pradėta bandyti su žmonėmis. Anksčiau atlikti bandymai su laboratoriniais gyvūnais buvo sėkmingi, praneša dienraštis "Daily Telegraph".Vakcinos kūrimo...


Svorį mažinantis vaistas kelia pavojų

Europos vaistų agentūra (EVA) paskelbė rekomendaciją, kad Europos Sąjungos valstybėse būtų uždrausta pardavinėti vaistą organizmo svoriui mažinti "Reductil". Gydytojams rekomenduojama neskirti, o vaistininkams - neparduoti vaistų, kurių...


Genetiniai testai parodo jūsų ateities ligas

Genetiniai testai parodo jūsų ateities ligas

Paprasčiausias genetinis testas gali pasakyti, ar galite susirgti vėžiu, širdies ligomis arba Alzheimerio liga. Tačiau ar jūs tikrai norite visa tai žinoti? Virginia Ironside nusprendė surizikuoti ir išsiaiškinti, kas jos laukia ateityje, rašo...


Būkite vaikui advokatu

Būkite vaikui advokatu

Laimingas žmogus yra tas, kuris gyvena taikoje su savimi. Jeigu jūs norite, kad jūsų vaikas užaugtų laimingu žmogumi, pasirinkite dar vieną profesiją - visada būkite jo advokatu. Jeigu vaikas padarė ką nors bloga, pirma pabandykite suprasti kodėl....


10 auksinių Alberto Einšteino citatų

10 auksinių Alberto Einšteino citatų

Albertas Einšteinas (Albert Einstein), gimęs 1879 m. kovo 14 d., miręs 1955 m. balandžio 18 d., žinia, buvo vokiečių fizikas, suformulavęs reliatyvumo teoriją, nemažai nuveikęs kvantinės mechanikos, statistinės mechanikos ir kosmologijos srityse,...


Stereoskopinis vaizdas pavojingas sveikatai

3D technologija vis plačiau naudojama įvairiuose gyvenimo sferose. Tačiau ji pasirodė ne tik naudinga, bet ir žalinga kai kuriems žmonėms. Daugelis buitinės elektronikos gamintojų jau susimąsto apie stereoskopinio vaizdo saugumą. Buvo nustatyta,...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9