Kauno medicinos universiteto (KMU) Psichologijos ir reabilitacijos instituto klinika Palangoje savo 40-metį pasitinka praplėtusi materialinę bazę, padidinusi teikiamų paslaugų spektrą. Tačiau medikai apgailestauja, jog pacientams visa informacija apie reabilitacijos bazes nesuteikiama.
Nuo 1969 metų klinikoje dirbantis gydytojas kardiologas habil. dr. Geriuldas Žiliukas mena, kad į kliniką (anksčiau – Kardiovaskulinės reabilitacijos skyrius) buvo atsiunčiami ligoniai, persirgę miokardo infarktu, po širdies operacijų, tarp jų – angioplastikos, stentų implantavimo, kardiostimuliatorių įdėjimo ir kt.
Reabilitacija šiems pacientams būtina, nes po ūmių širdies ligų, kardiochirurginės intervencijos reikia atsigauti. Kiek tai užtruks – priklauso nuo susirgimo pobūdžio, gretutinių ligų ir paciento funkcinės būklės.
Klinika nuo įkūrimo pradžios buvo ir mokslinė pacientų tyrimo bazė. Gavus biomedicininės etikos komiteto leidimą, pacientų funkcinės būklės įvairūs aspektai stebimi ilgą laikotarpį ir išvykus iš klinikos.
Anksčiau pacientai tam tikrais periodais buvo kviečiami pakartotiniams tyrimams, o šiuo metu ryšys palaikomas telefonu. Rezultatai ir įvairi informacija apie ligą kaupiama duomenų bazėje.
Stipri bazė
„Reabilitacijos kokybė šiuo metu yra pagerėjusi, nes dirba nemažas būrys kardiologų ir reabilitologų. O dauguma slaugytojų įgijusios aukštąjį bakalauro ar magistro išsilavinimą Klaipėdos universitete”, – pasakojo G. Žiliukas.
Atvykusiems pacientams objektyviai įvertinama funkcinė būklė ir tik po to skiriamos reabilitacinės procedūros. Tam tikslui atliekamas elektrokardiografinis, echokardiografinis, veloergometrinis, polisomnografinis miego tyrimas, širdies veiklos tyrimas visą parą, įvairūs biocheminiai kraujo tyrimai, tarp jų – lipidų profilio tyrimas, ir kt.
Pacientas gydomas kompleksiškai: medikamentais, kineziterapija, masažais, fizinis krūvis dozuojamas atsižvelgiant į funkcinę būklę.
Neseniai, atsižvelgiant į išaugusį poreikį psichologinei pagalbai, pacientams pradėjo gelbėti psichiatrai, psichologai. Anot G. Žiliuko, šios pagalbos reikalingumas pabrėžiamas ir Europos Sąjungos dokumentuose. Juk ne vieną ligonį po operacijos kankina nerimas, apima depresija.
Ligoniai nežino galimybių
„Druskininkus puola vabalai, todėl pasirinkau reabilitaciją prie jūros”, – „Vakarų ekspresui” mindamas veloergometro pedalus sakė šakiškis Mindaugas Litvinas, atvykęs tiesiai iš Kauno klinikų po širdies operacijos. Veloergometru jam buvo tiriamos širdies funkcinės galimybės judant.
Tačiau Klaipėdos krašto reabilitacijos asociacijos pirmininkas G. Žiliukas apgailestauja, jog apie galimybę reabilituotis šioje klinikoje žino retas ligonis. Nors čia laukiami visi – tiek gydęsi Jūrininkų ligoninėje, tiek Kauno ar Vilniaus Santariškių klinikose, tiek kitose medicinos įstaigose.
„Ligoninėse nesuteikiama išsami informacija apie kardiologinės reabilitacijos bazes Lietuvoje. Todėl pacientams nesiūloma rinktis – nurodoma ta bazė, kuri ligoninei finansiškai naudingiausia, – neslėpė pokalbininkas. – O kurios įstaigos turtingesnės, pačios sutvarko ligonio dokumentus ir jį parsiveža reabilitacijai”.
Dėl tokios padėties kenčia ne tik pacientas, bet ir kvalifikuotos, nors ir ne tokios turtingos reabilitacijos įstaigos.
Todėl, mano G. Žiliukas, sumažėjęs pacientų srautas ir 60-ies lovų KMU Psichofiziologijos ir reabilitacijos klinikoje: šiuo metu čia gydoma tik apie 50 ligonių.
