Liepos 8d. Trečiadienis

Pokalbis su Dainiumi Pūru: Ar mūsų psichikos sveikata pagerės?

Peržiūrų skaičius: 20140

Šiandien apie 50 milijonų (11 procentų) Europos Sąjungos gyventojų serga psichikos ligomis. Kas 9 minutės nusižudo vienas europietis. Per metus - 58 000 savižudybių. Lietuvoje situacija daug prastesnė - pagal savižudybių skaičių pirmaujame Europoje. Apie tai, kodėl taip yra ir ką reikia daryti, kad situacija pagerėtų, kalbamės su VU TSPMI ir Medicinos fakulteto docentu, Vaiko raidos centro klinikos vadovu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto nariu ekspertu Dainiumi Pūru.

Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių, patyčių statistiką. Nedžiugina ir mūsų piktnaudžiavimo alkoholiu duomenys. Kodėl Lietuvos gyventojų psichikos sveikatos rodikliai tokie prasti, palyginti su kitomis šalimis ir Europos vidurkiu?

Visuomenėje dažnai nepasitikima specialistų teiginiais, bet prastą Lietuvos visuomenės psichikos sveikatą akivaizdžiai liudija objektyvūs rodikliai. Savižudybių, įvairių prievartos apraiškų, girtavimo gausa - tai tik trys ledkalnio viršūnės. Reikia pripažinti, kad tai būdinga visam Centrinės ir Rytų Europos regionui - 30 naujų demokratijų su 400 mln. gyventojų. Tokia padėtis siejama su ypatinga socialine transformacija, kai paaiškėjo, kad didelė grupė žmonių nebuvo pasiruošusi laisvės ir atviros visuomenės iššūkiams. Buvusioje sistemoje norint išlikti ir prisitaikyti reikėjo tam tikro pasyvumo ir konformizmo. Prasidėjus permainoms daug žmonių, neturėdami įgūdžių prisitaikyti ir konstruktyviai save realizuoti sveikais būdais, regresavo į savinaiką ir destrukcinį elgesį: alkoholizmą, savižudybes ar smurtą. Atgavome laisvę, bet sunkiai sekasi išmokti atsakingai šia laisve naudotis. Vyriausybės visame regione pasimetė ieškodamos priešnuodžių didžiulei naujo pobūdžio visuomenės sveikatos krizei. Paprasta pasakyti, kad reikia investuoti į gerą psichikos sveikatą, bet konkretiems veiksmams reikia brandumo, pilietiškumo.

Kai buvo atkreiptas ypatingas dėmesys į žuvusiųjų avarijose skaičių, pavyko mobilizuotis ir valdžios struktūroms, ir visuomenei. Paradoksas tas, kad net tada, kai mirčių skaičius autoavarijose buvo didžiausias, savižudybių skaičius smarkiai jį lenkė. O pasaulyje dažniausiai būna atvirkščiai. Abejingas valdžios struktūrų požiūris į savižudybių epidemiją atspindi vis tą patį bejėgiškumą ir mokslo žinioms prieštaraujantį fatalistinį požiūrį.

Psichikos sveikatos rizikos veiksniai - nedarbas, prastas išsilavinimas, mažos pajamos, prastos gyvenimo sąlygos, prasta fizinė sveikata, nepalankūs gyvenimo įvykiai. Kai kurie jų - ir prastos psichikos sveikatos priežastis, ir padariniai. Šių rizikos veiksnių dėl krizės padaugėjo. Ar galima teigti, kad padaugės ir psichikos sveikatos problemų?

Tai jau pastebime. Žmonijos vystymesi yra daug paradoksų. Iš istorijos žinome, kad karo metu sumažėja neurozių, savižudybių. Žmonės mobilizuojasi, kad išgyventų fiziškai. Dabartinės ekonominės krizės pradžioje buvo vilties, kad krizė padės mobilizuotis ir geriau spręsti problemas. Galbūt ironiškai galime sakyti, kad ta krizė per maža, ji nepakankama mobilizuotis ypatingai transformacijai, nors yra gerų ženklų. Metų pabaigoje daugiau žmonių džiaugėsi galėdami padėti Maisto bankui, dalyvaudami kitose paramos ir labdaros akcijose. Tai ir yra įžanga į gerą psichikos sveikatą, nes laimingas ir sveikas jautiesi tada, kai džiaugiesi padėdamas kitiems.

Savižudybių skaičius, kurį laiką mažėjęs, dabar vėl išaugo. Taigi panašu, kad krizė tapo papildomos rizikos veiksniu. Bet kiekvienas veiksnys gali tapti ir rizikos, ir apsauginis. Pvz., laisvės ir nepriklausomybės atgavimas buvo ir išlieka unikalus pozityvus apsauginis veiksnys, tik mes kol kas nesugebėjome tuo pasinaudoti.

Šias elgesio formas psichologai dažnai vadina savidestrukciniu elgesiu. Gal tikrai mes linkę naikinti save? Iš kur toks vidinis noras daryti sau žalą?

Lietuviai nėra į savižudybes linkusi tauta. Tai liudija ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėjos prof. Danutės Gailienės tyrimai. Nors tarpukariu būta visuomenės raidos problemų, bet savižudybių paplitimas buvo vienas iš mažiausių Europoje. Mokslinės tiesos neatitinka teiginys, kad tai glūdi mūsų prigimtyje ar genuose. Tai turėtų būti laikina epidemija, tik ji užsitęsė. Savižudybių epidemiją reikėtų aiškinti ne biologiniais, genetiniais, o psichosocialiniais ir visuomenės sveikatos veiksniais. Sociologijos klasikas Émile'is Durkheimas yra pasakęs, kad kai sutrinka visuomenės funkcionavimas, kaina, kurią tenka mokėti, yra ir padidėjęs savižudybių skaičius. Anksčiau ar vėliau tai susitvarko, bet reikia pastangų. Daug valstybių įrodė, kad taikant modernius visuomenės sveikatos stiprinimo būdus galima gerokai sumažinti savižudybių skaičių.

Jūs teigiate, kad atsiranda nauji sveikatos politikos prioritetai. XX amžiaus pradžioje - infekcinės ligos, XX amžiaus viduryje ir antrojoje pusėje - kardiologija ir onkologija, XX amžiaus pabaigoje ir XXI pradžioje - psichikos ir elgesio sutrikimai. Ar ir Lietuvoje psichikos sveikata tampa prioritetine sritimi?

Galbūt šiuo atveju mums trukdo lietuviškas inertiškumas, kylantis iš atsargumo. Mūsų istorija buvo tokia tragiška, kad nugali aktyvių permainų baimė ir nuostata "pirma devynis kartus pamatuok". Apie 1995 metus susikaupė kritinė masė mokslinių duomenų ir Pasaulio sveikatos organizacija paskleidė jais paremtą naują žinią, kad psichikos ir elgesio sutrikimai tapo didžiausią naštą sukeliančia ligų grupe, susilygino ir net kai kuriais aspektais pralenkė tradicinius lyderius - širdies ir kraujagyslių, onkologines ligas. Nuo valstybės brandumo priklauso, kaip greitai į tą žinią reaguojama. Lietuva reaguoja perdėm lėtai. Pradžioje buvo gerų ženklų. Po Helsinkio ministrų konferencijos psichikos sveikatos strategijos Europoje klausimais, kai Europos Sąjunga ir PSO pajudėjo šia kryptimi, Lietuva netgi ėmėsi lyderio vaidmens Europoje. Per porą metų parengta ir Seimo patvirtinta Lietuvos psichikos sveikatos strategija - Seimas numatė, kad Lietuva keis ne tik investicijų kiekybę ir kokybę, bet ir kryptį. Iki šiol daug metų investavę į uždaras psichiatrijos įstaigas, psichikos sveikatos klausimus izoliavę nuo bendrų sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sistemų, dabar turėtume pasukti kitu keliu. Strategijoje teigiama, kad daugiau dėmesio bus skiriama vaikų ir suaugusiųjų psichikos sveikatos stiprinimui, o turintieji psichikos sveikatos problemų, sutrikimų ar ligų gaus pagalbą bendruomeninių paslaugų būdu pagal gyvenamąją vietą. 2010-aisiais sukanka jau treji metai, kai strategija patvirtinta, bet šis svarbus politinis dokumentas kol kas lieka panašus į negyvagimį. Įgyvendinti tokiai strategijai reikia didžiulės politinės valios. Deja, tikrovėje politikų sprendimus vis dar lemia interesų grupės. Didžiumą psichikos sveikatai skirtų lėšų sunaudoja didelės įstaigos - psichiatrijos ligoninės, įvairios globos įstaigos, psichoneurologiniai pensionatai. Kenčiame ne nuo lėšų trūkumo, o nuo to, kad daugiausia lėšų skiriame sistemai, kuri užprogramuoja naujas problemas. Vaikai, augantys problemiškose šeimose, gan lengvai patenka į globos įstaigas. Valstybei ateityje tai sukels naujų rūpesčių, nes mažai tikėtina, kad globos įstaigoje užaugusiam vaikui pavyks sėkmingai adaptuotis visuomenėje. Europa siūlo kitą būdą - mokyti šeimas, ypač rizikos grupių šeimas, tėvystės ir motinystės įgūdžių. Tam reikia organizuoti sistemą ir į ją investuoti.

2004 metų ataskaitoje "Psichikos sveikatos padėtis Europos Sąjungoje" nurodoma, kad psichikos sveikatos padėtis valstybėse narėse yra nevienoda, joje atsispindi šalių, jų situacijų, tradicijų ir kultūrų įvairovė. Kokie tradicijų bei kultūrų skirtumai ir kaip veikia piliečių psichikos sveikatą?

Nors skirtumų mažėja, vis dar išlieka takoskyra, nulemta XX amžiaus geopolitikos, karų ir padalijimų. Išlieka senoji ir naujoji Europa. Senosios Europos šalys sveikesnės ne tik remiantis psichinės sveikatos rodikliais, bet ir savikritiškumu. XX amžius Europoje buvo savianalizės amžius, o mūsų regionas šito išvengė: mes kaip individai ir visuomenė menkai gebame reflektuoti save. Gal Vakaruose ir buvo kiek perlenkta su Sigmundo Freudo mokyklos įtaka ir psichoanalizės dominavimu, bet tai sveikai įaugo į visuomenės kultūrą. Žmonės suvokė, kad dauguma mūsų poelgių yra neracionalūs. Senoji Europa persilaužė ir visos psichologinės paslaugos buvo kuriamos suvokiant jų reikalingumą. Mūsų valdininkai dar nesupranta, kodėl psichologinių problemų turinčiam vaikui ar paaugliui susitikti su psichologu ar psichiatru reikia bent 10 kartų. Švedų, anglų ar vokiečių valdininkai to jau neklaustų. Kita labai svarbi ir jautri takoskyra - dideli tolerancijos kitokių žmonių atžvilgiu skirtumai. Jei jaučiamės prastai, esame linkę apkaltinti arba valdžią, arba pažeidžiamas visuomenės grupes. Mūsų regione, taip pat ir Lietuvoje, dramatiškai didesni nepakantumo, netolerancijos rodikliai visoms pažeidžiamoms grupėms: psichikos ligoniams, sergantiesiems alkoholizmu ir narkomanija, seksualinėms, nacionalinėms mažumoms. Tai rodo prastą "sveikosios" visuomenės dvasinę sveikatą. Europai sunkiai suvokiamas Lietuvoje tebesitęsiantis diskursas dėl seksualinių mažumų kaip neva keliančių pavojų vaikams, bandymas priimti kai kuriuos prieštaringus įstatymus, terminų suplakimas ir šiuolaikinių mokslo žinių bei vertybių ignoravimas. Eurobarometro duomenys rodo, kad Olandijoje beveik 70 procentų respondentų teigė pažįstantys seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų, o Lietuvoje - tik 7 procentai. Interpretacija aiški - Lietuvoje dauguma žmonių jų nepažįsta, todėl ir bijo. Oponentai gal interpretuotų, kad Olandijoje tokių žmonių daug, o Lietuvoje mažai. Bet iš tiesų seksualinėms mažumoms priklausančių žmonių visur yra vienodai, tik kai kur jie priversti slapstytis, o kitur jų teisės ir laisvės nevaržomos, ir tokios visuomenės būna dvasiškai sveikesnės. Taip pat yra ir su psichikos ligoniais. Labiausiai psichikos ligonių bijo tie, kurie neturi tokių tarp savo artimųjų. Mitai, stigma, neteisingos nuostatos kenkia pačiai visuomenei. 68 procentai lietuvių įsitikinę, kad žmonės su psichikos sutrikimais yra pavojingi visuomenei. Senosiose Europos valstybėse taip mano apie 20-30 procentų. Kai tokia mūsų visuomenės nuomonė, politikai bijo pradėti įgyvendinti integracijos programas, siūlo pirma paruošti visuomenę. Bet patirtis rodo, kad visuomenę galima paruošti tik diegiant naujoves į praktiką.

Ar mes išsiskiriame tarp kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių?

Esame truputį žemiau nei per vidurį. Manau, kad daugiausia problemų yra Rusijoje, bet ten prastai su statistika. Ten blogiau ir su žmogaus teisėmis, dar didesnė vaikų ir suaugusiųjų institucionalizacija. Baltijos valstybėse kai kuriose srityse prasiveržė estai, o su latviais mūsų situacija panaši - atsiliekame nuo Centrinės Europos. Pavyzdžiui, yra toks rodiklis kaip žmogžudystės tarp jaunų žmonių nuo 10 iki 29 metų. Skaičiuojama, kiek taikos metu valstybėje šio amžiaus žmonių per metus nužudė vienas kitą. Didžiuliai skirtumai labai tiksliai parodo visuomenės dvasinės sveikatos būklę. Beveik visose senosios Europos šalyse šis rodiklis (skaičiuojant 100 000 žmonių per metus) yra mažesnis už vienetą. Centrinėje Europoje rodikliai tokie: Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje - 2-3, Baltijos valstybėse - 5-7, o Rusijoje - 18. Taigi Rusijoje per metus 7000 jaunų žmonių nužudo vienas kitą. O kiek dar aplink tokias tragedijas sugriautų, sužalotų gyvenimų. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Taryba nuolat siunčia raportus vyriausybei, kad tai rodo labai prastą visuomenės sveikatos būseną ir kad vyriausybė turi investuoti ne į kalėjimų plėtrą, o į modernią visuomenės sveikatos sampratą. Kuo mažiau prievartos nuostatų bus visuomenėje, tuo bus mažiau tokių atvejų. Kai kas nors baisaus nutinka, žmonės ragina bausti, įkalinti, mažinti baudžiamosios atsakomybės amžių iki 14 ar net 12 metų. O kai pasišneki su bendruomenės nariais, pažinojusiais nusikaltusį paauglį, jie teigia, kad iki to įvykio buvo geras vaikas, niekuo nesiskyręs nuo kitų bendraamžių.

Lietuvoje demokratijos situacija yra nepalyginamai geresnė, nors vis dar vyksta idėjų kova dėl žmogaus teisių sampratos. Eiliniams piliečiams atrodo, kad reikia įvesti tvarką ir viskas bus gerai. Įrodymai sako kita. Susitvarkyta ten, kur buvo taikomi modernūs visuomenės sveikatos metodai, pavyzdžiui, vaikų psichologinio atsparumo stiprinimas. Tai galima daryti specialiomis programomis mokykloje. Vaikai mokomi įvairių socialinių įgūdžių (pvz., bendravimo, konfliktų sprendimo, streso įveikos), kuriuos gali panaudoti susidūrę su problemomis, sunkumais. Labai efektyvu ugdyti vaikų besilaukiančių tėvų įgūdžius. Pozityvios tėvystės programos jau pradėtos diegti ir Lietuvoje.

Europos Sąjunga ypač pabrėžia visuomenės psichikos sveikatą. Ji net neturi mandato asmens sveikatos priežiūrai (klinikinei medicinai), taigi paliko valstybėms asmens sveikatos reikalus spręsti pačioms. Tuo tarpu PSO vienodai rūpinasi ir visuomenės, ir konkrečių ligonių sveikata, rekomenduoja valstybėms, kaip moderniai gydyti žmones, kai sutrinka jų fizinė ar dvasinė sveikata. Vis kyla klausimas - ar tai medicinos, ar socialinių mokslų sritis? Kas turi spręsti psichikos sveikatos problemas? Reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp biologinių, psichologinių ir socialinių aspektų, įvertinant ir rizikos veiksnius, ir gydymo priemones. Istorijoje būta daug tragiškų paklydimų, kai buvo pernelyg sureikšminami tai vieni, tai kiti aspektai. Pradžioje buvo tik psichoanalizė, paskui tik prozako era, kai be saiko pradėta vartoti naujus psichotropinius vaistus net lengviems psichikos sutrikimams gydyti. Būtų gerai pasimokyti iš klaidų. Sovietmečiu dėl ideologijos ši sritis buvo biologizuota. Viename TSKP suvažiavime konstatuota, kad visos psichologinės ir socialinės priežastys esą panaikintos. Taigi, jei žmogus turi problemų, belieka rasti ligą jo smegenyse. Šiandien turime suprasti, kad psichikos sveikatos ypatumus nulemia sudėtingas biologinių, psichologinių ir socialinių rizikos ir apsauginių veiksnių derinys.

Valstybė privalo rūpintis ir rūpinasi savo piliečių psichikos sveikata: kuriamos strategijos, plečiamas paslaugų tinklas. Kaip rūpintis fizine sveikata lyg ir žinome - mankštintis, sveikai maitintis. O kaip pats pilietis galėtų pasirūpinti savo psichikos sveikata? Ar yra praktinių patarimų šioje srityje?

Yra bendri principai, tik nelengva persilaužti, norint pradėti juos įgyvendinti. Pagrindinis principas šiais laikais toks: psichikos sveikata tuo geresnė, kuo labiau išmoksti pats atsakyti už savo veiksmus. Pas mus vyravo kitokia, paternalistinė kultūra, kai valstybė ir tėvai, bent jau kol esi vaikas, sprendžia ir atsako už tave. Bet kyla klausimas, kaip per vieną naktį, kai tau sukanka aštuoniolika, gali tapti atsakingu piliečiu. Todėl moderni samprata - padėti žmogui ne už jį sprendžiant problemas, o išmokant patį tvarkytis su savo jausmais ir poelgiais, pačiam priimti sprendimus. Dar iki šiol nemažai žmonių ateina pas psichiatrą ar psichologą ir prašo patarimo, kaip išspręsti savo dilemą: pvz., tuoktis ar ne. Šiuolaikinis specialistas žmogui atskleis, kad jis turi didžiulę vertybę - pasirinkimo laivę elgtis vienaip ar kitaip, bet privalo pats nuspręsti, nors tai ir skausminga. Jei specialistas patars, kurį sprendimą priimti, paskui žmogus galės visą gyvenimą jį kaltinti, jei nepasiseks. Dabar visa medicina perėjo nuo paternalistinio prie partnerystės modelio, kai specialistas tariasi su pacientu ar klientu, išvardija kelis variantus, o sprendimą palieka priimti pačiam žmogui. Taigi pagrindinis geros psichikos sveikatos bruožas yra gebėjimas pačiam priimti sprendimus, atsakyti už savo veiksmus, gebėjimas džiaugtis gyvenimo smulkmenomis. Gerai psichikos sveikatai taip pat būtinas gebėjimas išgyventi liūdesį, dvasinį skausmą, kai ištinka nelaimė, artimo žmogaus netektis. Mūsų tautos ir galbūt viso regiono kultūroje tai labai slopinama. Mes įpratę, kad jei jau labai sunku, tai gal geriau vaistų išgerti, neparodyti savo skausmo. Šiuolaikinė psichologija teigia, kad jei žmogus neišgedės netekties, visą gyvenimą jį persekios kaltės jausmas.

Ne paslaptis, kad 80 procentų aukų, kalbant apie savižudybes, prievartą, girtavimą, Lietuvoje yra vyrai. Tai unikalus reiškinys žmonijos istorijoje. Tiek laiko moteris vadinome silpnąja lytimi, o dabar paaiškėjo, kad yra atvirkščiai. Lietuvoje savižudybių daugiausia įvykdoma darbingo amžiaus vyrų grupėje. Moterų savižudybių skaičius panašus kaip visoje Europoje. Čia irgi galime atsekti auklėjimo ypatumus, nes berniukams nuo vaikystės draudžiama rodyti jausmus: vyrai neverkia, negražu pykti. O reikia išmokti ir pykti civilizuotai. Bet kaip išmokti, jei tėvai neturi tokių įgūdžių? Europos Sąjungos psichinės sveikatos dienotvarkėje atsiranda rekomendacijų įtraukti į mokyklines programas emocinio raštingumo ugdymą.

Kalbino Nijolė Bulotaitė

Bernardinai

Krūties vėžys gali būti išgydomas?

Krūties vėžys gali būti išgydomas?

Nauja JAV mokslininkų sukurta vakcina visiškai išgydė HER2 teigiamą krūties vėžį tyrimuose su pelėmis, rašo BBC. Sergant HER2 teigiamu krūties vėžiu padidėja HER2 baltymo kiekis pažeistų ląstelių paviršiuje.Padidėjęs baltymo HER2 kiekis aptinkamas...


Obstrukcinės miego apnėjos chirurginis gydymas

Obstrukcinės miego apnėjos chirurginis gydymas

Apnėja - graikų kalbos žodis, reiškiantis „nekvėpuojantis". Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – tai liga, kai miegodamas žmogus trumpam (nuo 10 sekundžių ir daugiau) nustoja kvėpuoti. Miegant atsipalaiduoja gerklės raumenys, ir jie...


Ekscentriškumas – psichikos sutrikimas?

Ekscentriškumas – psichikos sutrikimas?

Ekscentriškumą medikai žada priskirti prie psichikos sutrikimų. Tokį pasiūlymą diagnozuojant ligas siūlo įtvirtinti JAV medikai. Kaip praneša portalas telegraph co.uk, JAV medikai teigia, kad ekscentrikams didelė tikimybė susirgti psichikos...


"GlaxoSmithKline" atlikti tyrimai suteikia vilčių atrasti veiksmingus vaistus nuo maliarijos

Tarptautinė farmacijos kompanija "GlaxoSmithKline" (GSK) paskelbė naujo tyrimo rezultatus, teikiančius vilčių atrasti vaistus, skirtus gydyti maliariją. Tyrimo rezultatai buvo gauti visus metus tiriant daugiau nei 2 milijonus junginių iš...


Pasaulyje paminėta tarptautinė kovos su AIDS diena

Gruodžio 1 d. visame pasaulyje minima tarptautinė kovos su AIDS diena. Naujausia statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus mirtingumas nuo ŽIV/AIDS pasaulyje sumažėjo 10 proc. Manoma, kad prie situacijos gerėjimo labiausiai prisidėjo...


Dvikalbystė padeda nutolinti senatvinę silpnaprotystę

Dvikalbystė padeda nutolinti senatvinę silpnaprotystę

Kanados mokslininkai nustatė, kad dvikalbiai žmonės, kurie kasdien vartoja dvi kalbas, gali maždaug keturiems metams nutolinti senatvinės silpnaprotystės (demencijos) pradžią. Tyrėjai teigia, kad papildomos pastangos, kurias įdedame kasdien...


Simuliuoti ligą – nebemadinga

Politikas, turėdamas nedarbingumo pažymėjimą, šoko savo dukros vestuvėse. Tarnautojas, pakilęs iš ligos patalo, išsiruošė miškan grybauti. Ar tai nusikaltimas? Ką gali ir ko negali ligonis? Turi neatidėliotinų reikalų, bet trūksta laiko? Nori...


Gripu ir peršalimo ligomis susirgo mažiau žmonių

Praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI), palyginti su prieš tai buvusia savaite, sumažėjo. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (VVSPT) duomenimis, ankstesniąją savaitę iki 41...


Sėkmingai pastota persodinus gimdą

Sėkmingai pastota persodinus gimdą

Švedijos mokslininkai praneša, kad keturioms avims pašalinus ir vėl sėkmingai persodinus gimdą pavyko pastoti. Gimdos persodinimo eksperimentai – labai svarbus žingsnis, galintis padėti minėtas operacijas atlikti žmonėms. Prof. Matsas...


Neurolingvistinis programavimas (NLP) – kas tai?

NLP – tai sistema, leidžianti suprasti ir pakeisti mąstymo būdą, aktyvuoti vidinius resursus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kiekvieno žmogaus mąstymas atspindi jo paties gyvenimo kokybę. "Tegul tau bus duota pagal tavo tikejimą",...


Medikai – tarp hepatito rizikos grupių

Šiais metais centras anoniminės apklausos būdu atliko virusinių hepatitų B ir C paplitimo tarp medikų tyrimus VUL "Santariškių klinikose". Iš 174 apklaustų medikų 42,5 proc. teigė yra tyręsi dėl hepatito B, o 26,4 proc. – dėl...


Ribos priemokų už vaistus dydžius

Vyriausybė dar labiau žaboja farmacininkų pelnus. Nuspręsta, kad brangiausi kompensuojamieji vaistai už pigiausius negali būti brangesni kaip 60 procentų. Farmacininkai sako, kad tuomet valstybės kompensuojamų medikamentų sąraše liks pigiausi ir...


Vyriškieji genai - prie išnykimo ribos

Vyriškoji Y chromosoma, o sykiu su ja ir visa vyrų giminė pamažu nyksta, perspėja leidinys "The Daily Mail", apeliuodamas į profesorės Dženifer Greivs iš Nacionalinio Australijos universiteto pranešimą. Remdamasi faktu, kad prieš 300...


Kuo neįprastesnė smegenų žievė, tuo protingesnis?

Kodėl vieni žmonės protingesni nei kiti? Naujame straipsnyje "Dabartinėse Psichologijos Mokslo Kryptyse" (Current Directions in Psychological Science) Eduardas Merkado III (Eudarod Mercado III) iš Bufalo (Buffalo) universiteto aprašo...


Kodėl apkalbinėjame vieni kitus?

Kodėl apkalbinėjame vieni kitus?

Apkalbinėdami kitus žmones, išryškindami jų trūkumus, pasikeliame savo savivertę. Juk šalia juodo net ir pilkas atrodo baltesnis. Apkalbinėjame, kai patys nesame patenkinti savimi, savo gyvenimu ir neturime kito būdo susitvarkyti su tais...


Šeštoji pandeminio gripo auka - kaunietis (papildyta)

Kaune lapkričio pabaigoje namuose rastas negyvas vyras mirė nuo vadinamojo kiaulių gripo. Tai atlikę teismo medicinos ekspertizę nustatė specialistai. Tai jau šeštoji pandeminio gripo auka Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį...


Tarptautinis fondas paskelbė naujas rekomendacijas dėl vitamino D

Tarptautinis osteoporozės fondas paskelbė naujas rekomendacijas, kiek vitamino D turėtų vartoti pagyvenę vyrai ir moterys, kartu pabrėždamas, jog vitamino D nepakankamumas pasaulyje tebelieka visuotinai paplitęs. Vitaminas D svarbus kaulų ir...


Nebėra eilių atlikti sąnarių protezavimą

Net keliose šalies ligoninėse susidėvėjusį sąnarį galima pakeisti dirbtiniu nelaukiant, kaip būdavo anksčiau, net kelerius metus. Pagal dabar galiojančią tvarką pacientas gali pasirinkti ligoninę, kurioje minėtos eilės yra trumpiausios. Nebeliko...


"Arklių balzamai" Jūsų sveikatai

"Arklių balzamai" Jūsų sveikatai

Neretai jaučiame raumenų, sąnarių, stuburo skausmus, bandome įvairiausias priemones, galinčias sumažinti šiuos skausmus, geriame tabeletes. Kaip puikią „išeitį“ norime pristatyti trejopą „arklių balzamą“, skirtą sveikatos...


Vienkartinis mikroskopas

Vienkartinis mikroskopas

Tai šiek tiek keistokas įrenginys, tačiau veikiantis, ir, panašu, turintis vienokių ar kitokių praktinio taikymo sričių. Mikroskopas išoriškai primena plastikinę kortelę ir priklausomai nuo tipo gali padidinti ant objektyvo užlašintos medžiagos...


Kai įvyksta trauma…

Kai įvyksta trauma…

Tik kelios savaitės, kurios pakeičia įprastą gyvenimą, įvykus traumai. Ir net kelios savaitės, jei traumą gavai pats ar tavo artimasis. Trauma pristabdo darbus, nes tenką saugoti sugipsuotą ranką ar koją, apriboja judrumą ir galimybę atlikti kai...


Autoklavai: kas tai ir kur naudojami?

Autoklavai: kas tai ir kur naudojami?

Autoklavai yra slėginiai prietaisai, kurie skirti įvairioms medžiagoms bei įrankiams sterilizuoti. Tai atliekama kaitinant tirpalus aukštesnėje nei jų virimo temperatūra.


Kritika padeda besipešančioms poroms

Kritika padeda besipešančioms poroms

Mokslininkai atkleidė neįtikėtiną dalyką – bandymas matyti tik gerąją partnerio pusę besipešančioms poroms ne tik nepadeda, bet ir dar labiau žlugdo jų santykius. Kelis metus vykęs tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 900 naujai...


Kas geriau: sveikos ar gražios krūtys?(

Krūtys, kitaip vadinamos krūtų liaukos, arba dar pieno liaukos, yra porinis organas, esantis kūno viršutinėje dalyje. Šias liaukas turi ir vyrai, ir moterys, tačiau vyrų krūties liaukos neatlieka jokios biologinės funkcijos, o štai moterų gamina...


Grįžti į gyvenimą gali padėti stipri valia

Grįžti į gyvenimą gali padėti stipri valia

Stebėdami, kaip entuziastingai ligoninės fojė surengtoje mugėje slaugytojos ir gydytojos perka molinius puodelius, raižyto medžio lenteles, megztas, nertas gėlytes ir servetėles, suvokėme svarbią tiesą – esame be galo reikalingi vieni...


Kovai su AIDS skirta konferencija kviečia teisingumui sveikatos apsaugos sistemoje

Spalio 14–16 dienomis Romoje vyksta tarptautinė konferencija, skatinanti kurti partnerystę tarp vyriausybių ir tikinčiųjų organizacijų bendrai kovai su ŽIV ir AIDS. Į JAV ambasados prie Šventojo Sosto ir Caritas Internationalis agentūros...


Gripo epidemija Vilniuje įsibėgėja: ligoninėje nebetelpa pacientai

Sostinės gydytojai pastebi, kad šią savaitę gripo virusas išplito ir tarp suaugusiųjų. Per parą paguldomų ligonių skaičius patrigubėjo. Vienintelė virusu užsikrėtusius gyventojus priimanti ligoninė jau perpildyta. Vienintelė gripu sergančius...


Zimbabvėje slūgsta choleros epidemija

Zimbabvėje slūgsta choleros epidemija

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, choleros epidemija Zimbabvėje po truputį pradeda slūgti, informuoja BBC. Kovo viduryje Zimbabvėje buvo užfiksuoti tik 2 tūkst. nauji šios ligos atvejai, prieš savaitę tokių buvo 3 tūkst. 800, o...


Naujausi moksliniai tyrimai:

JAV psichologai mano, jog blogus sapnus dažniausiai išprovokuoja žmogaus patirtos stiprios emocijos. Košmarų užduotis - iš naujo jas "išjausti" ir sukurti jų vertinimą. "Košmarai - tai savotiška galimybė sudėlioti emocijas į...


Žmogaus charakterį galima nustatyti iš jo rašysenos

Turbūt daugelis žino, kad iš rašysenos nesunku nustatyti žmogaus charakterį. Be to, tokiu pat būdu galima sužinoti, ar jis – seksualus. Kai raidės pasvirusios į kairę pusę – jausmai pavaldūs protui. Įsižiūrėkite, į kokią pusę labiau...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9