Sausio 19d. Trečiadienis

Pokalbis su Dainiumi Pūru: Ar mūsų psichikos sveikata pagerės?

Peržiūrų skaičius: 20140

Šiandien apie 50 milijonų (11 procentų) Europos Sąjungos gyventojų serga psichikos ligomis. Kas 9 minutės nusižudo vienas europietis. Per metus - 58 000 savižudybių. Lietuvoje situacija daug prastesnė - pagal savižudybių skaičių pirmaujame Europoje. Apie tai, kodėl taip yra ir ką reikia daryti, kad situacija pagerėtų, kalbamės su VU TSPMI ir Medicinos fakulteto docentu, Vaiko raidos centro klinikos vadovu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto nariu ekspertu Dainiumi Pūru.

Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių, patyčių statistiką. Nedžiugina ir mūsų piktnaudžiavimo alkoholiu duomenys. Kodėl Lietuvos gyventojų psichikos sveikatos rodikliai tokie prasti, palyginti su kitomis šalimis ir Europos vidurkiu?

Visuomenėje dažnai nepasitikima specialistų teiginiais, bet prastą Lietuvos visuomenės psichikos sveikatą akivaizdžiai liudija objektyvūs rodikliai. Savižudybių, įvairių prievartos apraiškų, girtavimo gausa - tai tik trys ledkalnio viršūnės. Reikia pripažinti, kad tai būdinga visam Centrinės ir Rytų Europos regionui - 30 naujų demokratijų su 400 mln. gyventojų. Tokia padėtis siejama su ypatinga socialine transformacija, kai paaiškėjo, kad didelė grupė žmonių nebuvo pasiruošusi laisvės ir atviros visuomenės iššūkiams. Buvusioje sistemoje norint išlikti ir prisitaikyti reikėjo tam tikro pasyvumo ir konformizmo. Prasidėjus permainoms daug žmonių, neturėdami įgūdžių prisitaikyti ir konstruktyviai save realizuoti sveikais būdais, regresavo į savinaiką ir destrukcinį elgesį: alkoholizmą, savižudybes ar smurtą. Atgavome laisvę, bet sunkiai sekasi išmokti atsakingai šia laisve naudotis. Vyriausybės visame regione pasimetė ieškodamos priešnuodžių didžiulei naujo pobūdžio visuomenės sveikatos krizei. Paprasta pasakyti, kad reikia investuoti į gerą psichikos sveikatą, bet konkretiems veiksmams reikia brandumo, pilietiškumo.

Kai buvo atkreiptas ypatingas dėmesys į žuvusiųjų avarijose skaičių, pavyko mobilizuotis ir valdžios struktūroms, ir visuomenei. Paradoksas tas, kad net tada, kai mirčių skaičius autoavarijose buvo didžiausias, savižudybių skaičius smarkiai jį lenkė. O pasaulyje dažniausiai būna atvirkščiai. Abejingas valdžios struktūrų požiūris į savižudybių epidemiją atspindi vis tą patį bejėgiškumą ir mokslo žinioms prieštaraujantį fatalistinį požiūrį.

Psichikos sveikatos rizikos veiksniai - nedarbas, prastas išsilavinimas, mažos pajamos, prastos gyvenimo sąlygos, prasta fizinė sveikata, nepalankūs gyvenimo įvykiai. Kai kurie jų - ir prastos psichikos sveikatos priežastis, ir padariniai. Šių rizikos veiksnių dėl krizės padaugėjo. Ar galima teigti, kad padaugės ir psichikos sveikatos problemų?

Tai jau pastebime. Žmonijos vystymesi yra daug paradoksų. Iš istorijos žinome, kad karo metu sumažėja neurozių, savižudybių. Žmonės mobilizuojasi, kad išgyventų fiziškai. Dabartinės ekonominės krizės pradžioje buvo vilties, kad krizė padės mobilizuotis ir geriau spręsti problemas. Galbūt ironiškai galime sakyti, kad ta krizė per maža, ji nepakankama mobilizuotis ypatingai transformacijai, nors yra gerų ženklų. Metų pabaigoje daugiau žmonių džiaugėsi galėdami padėti Maisto bankui, dalyvaudami kitose paramos ir labdaros akcijose. Tai ir yra įžanga į gerą psichikos sveikatą, nes laimingas ir sveikas jautiesi tada, kai džiaugiesi padėdamas kitiems.

Savižudybių skaičius, kurį laiką mažėjęs, dabar vėl išaugo. Taigi panašu, kad krizė tapo papildomos rizikos veiksniu. Bet kiekvienas veiksnys gali tapti ir rizikos, ir apsauginis. Pvz., laisvės ir nepriklausomybės atgavimas buvo ir išlieka unikalus pozityvus apsauginis veiksnys, tik mes kol kas nesugebėjome tuo pasinaudoti.

Šias elgesio formas psichologai dažnai vadina savidestrukciniu elgesiu. Gal tikrai mes linkę naikinti save? Iš kur toks vidinis noras daryti sau žalą?

Lietuviai nėra į savižudybes linkusi tauta. Tai liudija ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėjos prof. Danutės Gailienės tyrimai. Nors tarpukariu būta visuomenės raidos problemų, bet savižudybių paplitimas buvo vienas iš mažiausių Europoje. Mokslinės tiesos neatitinka teiginys, kad tai glūdi mūsų prigimtyje ar genuose. Tai turėtų būti laikina epidemija, tik ji užsitęsė. Savižudybių epidemiją reikėtų aiškinti ne biologiniais, genetiniais, o psichosocialiniais ir visuomenės sveikatos veiksniais. Sociologijos klasikas Émile'is Durkheimas yra pasakęs, kad kai sutrinka visuomenės funkcionavimas, kaina, kurią tenka mokėti, yra ir padidėjęs savižudybių skaičius. Anksčiau ar vėliau tai susitvarko, bet reikia pastangų. Daug valstybių įrodė, kad taikant modernius visuomenės sveikatos stiprinimo būdus galima gerokai sumažinti savižudybių skaičių.

Jūs teigiate, kad atsiranda nauji sveikatos politikos prioritetai. XX amžiaus pradžioje - infekcinės ligos, XX amžiaus viduryje ir antrojoje pusėje - kardiologija ir onkologija, XX amžiaus pabaigoje ir XXI pradžioje - psichikos ir elgesio sutrikimai. Ar ir Lietuvoje psichikos sveikata tampa prioritetine sritimi?

Galbūt šiuo atveju mums trukdo lietuviškas inertiškumas, kylantis iš atsargumo. Mūsų istorija buvo tokia tragiška, kad nugali aktyvių permainų baimė ir nuostata "pirma devynis kartus pamatuok". Apie 1995 metus susikaupė kritinė masė mokslinių duomenų ir Pasaulio sveikatos organizacija paskleidė jais paremtą naują žinią, kad psichikos ir elgesio sutrikimai tapo didžiausią naštą sukeliančia ligų grupe, susilygino ir net kai kuriais aspektais pralenkė tradicinius lyderius - širdies ir kraujagyslių, onkologines ligas. Nuo valstybės brandumo priklauso, kaip greitai į tą žinią reaguojama. Lietuva reaguoja perdėm lėtai. Pradžioje buvo gerų ženklų. Po Helsinkio ministrų konferencijos psichikos sveikatos strategijos Europoje klausimais, kai Europos Sąjunga ir PSO pajudėjo šia kryptimi, Lietuva netgi ėmėsi lyderio vaidmens Europoje. Per porą metų parengta ir Seimo patvirtinta Lietuvos psichikos sveikatos strategija - Seimas numatė, kad Lietuva keis ne tik investicijų kiekybę ir kokybę, bet ir kryptį. Iki šiol daug metų investavę į uždaras psichiatrijos įstaigas, psichikos sveikatos klausimus izoliavę nuo bendrų sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sistemų, dabar turėtume pasukti kitu keliu. Strategijoje teigiama, kad daugiau dėmesio bus skiriama vaikų ir suaugusiųjų psichikos sveikatos stiprinimui, o turintieji psichikos sveikatos problemų, sutrikimų ar ligų gaus pagalbą bendruomeninių paslaugų būdu pagal gyvenamąją vietą. 2010-aisiais sukanka jau treji metai, kai strategija patvirtinta, bet šis svarbus politinis dokumentas kol kas lieka panašus į negyvagimį. Įgyvendinti tokiai strategijai reikia didžiulės politinės valios. Deja, tikrovėje politikų sprendimus vis dar lemia interesų grupės. Didžiumą psichikos sveikatai skirtų lėšų sunaudoja didelės įstaigos - psichiatrijos ligoninės, įvairios globos įstaigos, psichoneurologiniai pensionatai. Kenčiame ne nuo lėšų trūkumo, o nuo to, kad daugiausia lėšų skiriame sistemai, kuri užprogramuoja naujas problemas. Vaikai, augantys problemiškose šeimose, gan lengvai patenka į globos įstaigas. Valstybei ateityje tai sukels naujų rūpesčių, nes mažai tikėtina, kad globos įstaigoje užaugusiam vaikui pavyks sėkmingai adaptuotis visuomenėje. Europa siūlo kitą būdą - mokyti šeimas, ypač rizikos grupių šeimas, tėvystės ir motinystės įgūdžių. Tam reikia organizuoti sistemą ir į ją investuoti.

2004 metų ataskaitoje "Psichikos sveikatos padėtis Europos Sąjungoje" nurodoma, kad psichikos sveikatos padėtis valstybėse narėse yra nevienoda, joje atsispindi šalių, jų situacijų, tradicijų ir kultūrų įvairovė. Kokie tradicijų bei kultūrų skirtumai ir kaip veikia piliečių psichikos sveikatą?

Nors skirtumų mažėja, vis dar išlieka takoskyra, nulemta XX amžiaus geopolitikos, karų ir padalijimų. Išlieka senoji ir naujoji Europa. Senosios Europos šalys sveikesnės ne tik remiantis psichinės sveikatos rodikliais, bet ir savikritiškumu. XX amžius Europoje buvo savianalizės amžius, o mūsų regionas šito išvengė: mes kaip individai ir visuomenė menkai gebame reflektuoti save. Gal Vakaruose ir buvo kiek perlenkta su Sigmundo Freudo mokyklos įtaka ir psichoanalizės dominavimu, bet tai sveikai įaugo į visuomenės kultūrą. Žmonės suvokė, kad dauguma mūsų poelgių yra neracionalūs. Senoji Europa persilaužė ir visos psichologinės paslaugos buvo kuriamos suvokiant jų reikalingumą. Mūsų valdininkai dar nesupranta, kodėl psichologinių problemų turinčiam vaikui ar paaugliui susitikti su psichologu ar psichiatru reikia bent 10 kartų. Švedų, anglų ar vokiečių valdininkai to jau neklaustų. Kita labai svarbi ir jautri takoskyra - dideli tolerancijos kitokių žmonių atžvilgiu skirtumai. Jei jaučiamės prastai, esame linkę apkaltinti arba valdžią, arba pažeidžiamas visuomenės grupes. Mūsų regione, taip pat ir Lietuvoje, dramatiškai didesni nepakantumo, netolerancijos rodikliai visoms pažeidžiamoms grupėms: psichikos ligoniams, sergantiesiems alkoholizmu ir narkomanija, seksualinėms, nacionalinėms mažumoms. Tai rodo prastą "sveikosios" visuomenės dvasinę sveikatą. Europai sunkiai suvokiamas Lietuvoje tebesitęsiantis diskursas dėl seksualinių mažumų kaip neva keliančių pavojų vaikams, bandymas priimti kai kuriuos prieštaringus įstatymus, terminų suplakimas ir šiuolaikinių mokslo žinių bei vertybių ignoravimas. Eurobarometro duomenys rodo, kad Olandijoje beveik 70 procentų respondentų teigė pažįstantys seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų, o Lietuvoje - tik 7 procentai. Interpretacija aiški - Lietuvoje dauguma žmonių jų nepažįsta, todėl ir bijo. Oponentai gal interpretuotų, kad Olandijoje tokių žmonių daug, o Lietuvoje mažai. Bet iš tiesų seksualinėms mažumoms priklausančių žmonių visur yra vienodai, tik kai kur jie priversti slapstytis, o kitur jų teisės ir laisvės nevaržomos, ir tokios visuomenės būna dvasiškai sveikesnės. Taip pat yra ir su psichikos ligoniais. Labiausiai psichikos ligonių bijo tie, kurie neturi tokių tarp savo artimųjų. Mitai, stigma, neteisingos nuostatos kenkia pačiai visuomenei. 68 procentai lietuvių įsitikinę, kad žmonės su psichikos sutrikimais yra pavojingi visuomenei. Senosiose Europos valstybėse taip mano apie 20-30 procentų. Kai tokia mūsų visuomenės nuomonė, politikai bijo pradėti įgyvendinti integracijos programas, siūlo pirma paruošti visuomenę. Bet patirtis rodo, kad visuomenę galima paruošti tik diegiant naujoves į praktiką.

Ar mes išsiskiriame tarp kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių?

Esame truputį žemiau nei per vidurį. Manau, kad daugiausia problemų yra Rusijoje, bet ten prastai su statistika. Ten blogiau ir su žmogaus teisėmis, dar didesnė vaikų ir suaugusiųjų institucionalizacija. Baltijos valstybėse kai kuriose srityse prasiveržė estai, o su latviais mūsų situacija panaši - atsiliekame nuo Centrinės Europos. Pavyzdžiui, yra toks rodiklis kaip žmogžudystės tarp jaunų žmonių nuo 10 iki 29 metų. Skaičiuojama, kiek taikos metu valstybėje šio amžiaus žmonių per metus nužudė vienas kitą. Didžiuliai skirtumai labai tiksliai parodo visuomenės dvasinės sveikatos būklę. Beveik visose senosios Europos šalyse šis rodiklis (skaičiuojant 100 000 žmonių per metus) yra mažesnis už vienetą. Centrinėje Europoje rodikliai tokie: Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje - 2-3, Baltijos valstybėse - 5-7, o Rusijoje - 18. Taigi Rusijoje per metus 7000 jaunų žmonių nužudo vienas kitą. O kiek dar aplink tokias tragedijas sugriautų, sužalotų gyvenimų. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Taryba nuolat siunčia raportus vyriausybei, kad tai rodo labai prastą visuomenės sveikatos būseną ir kad vyriausybė turi investuoti ne į kalėjimų plėtrą, o į modernią visuomenės sveikatos sampratą. Kuo mažiau prievartos nuostatų bus visuomenėje, tuo bus mažiau tokių atvejų. Kai kas nors baisaus nutinka, žmonės ragina bausti, įkalinti, mažinti baudžiamosios atsakomybės amžių iki 14 ar net 12 metų. O kai pasišneki su bendruomenės nariais, pažinojusiais nusikaltusį paauglį, jie teigia, kad iki to įvykio buvo geras vaikas, niekuo nesiskyręs nuo kitų bendraamžių.

Lietuvoje demokratijos situacija yra nepalyginamai geresnė, nors vis dar vyksta idėjų kova dėl žmogaus teisių sampratos. Eiliniams piliečiams atrodo, kad reikia įvesti tvarką ir viskas bus gerai. Įrodymai sako kita. Susitvarkyta ten, kur buvo taikomi modernūs visuomenės sveikatos metodai, pavyzdžiui, vaikų psichologinio atsparumo stiprinimas. Tai galima daryti specialiomis programomis mokykloje. Vaikai mokomi įvairių socialinių įgūdžių (pvz., bendravimo, konfliktų sprendimo, streso įveikos), kuriuos gali panaudoti susidūrę su problemomis, sunkumais. Labai efektyvu ugdyti vaikų besilaukiančių tėvų įgūdžius. Pozityvios tėvystės programos jau pradėtos diegti ir Lietuvoje.

Europos Sąjunga ypač pabrėžia visuomenės psichikos sveikatą. Ji net neturi mandato asmens sveikatos priežiūrai (klinikinei medicinai), taigi paliko valstybėms asmens sveikatos reikalus spręsti pačioms. Tuo tarpu PSO vienodai rūpinasi ir visuomenės, ir konkrečių ligonių sveikata, rekomenduoja valstybėms, kaip moderniai gydyti žmones, kai sutrinka jų fizinė ar dvasinė sveikata. Vis kyla klausimas - ar tai medicinos, ar socialinių mokslų sritis? Kas turi spręsti psichikos sveikatos problemas? Reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp biologinių, psichologinių ir socialinių aspektų, įvertinant ir rizikos veiksnius, ir gydymo priemones. Istorijoje būta daug tragiškų paklydimų, kai buvo pernelyg sureikšminami tai vieni, tai kiti aspektai. Pradžioje buvo tik psichoanalizė, paskui tik prozako era, kai be saiko pradėta vartoti naujus psichotropinius vaistus net lengviems psichikos sutrikimams gydyti. Būtų gerai pasimokyti iš klaidų. Sovietmečiu dėl ideologijos ši sritis buvo biologizuota. Viename TSKP suvažiavime konstatuota, kad visos psichologinės ir socialinės priežastys esą panaikintos. Taigi, jei žmogus turi problemų, belieka rasti ligą jo smegenyse. Šiandien turime suprasti, kad psichikos sveikatos ypatumus nulemia sudėtingas biologinių, psichologinių ir socialinių rizikos ir apsauginių veiksnių derinys.

Valstybė privalo rūpintis ir rūpinasi savo piliečių psichikos sveikata: kuriamos strategijos, plečiamas paslaugų tinklas. Kaip rūpintis fizine sveikata lyg ir žinome - mankštintis, sveikai maitintis. O kaip pats pilietis galėtų pasirūpinti savo psichikos sveikata? Ar yra praktinių patarimų šioje srityje?

Yra bendri principai, tik nelengva persilaužti, norint pradėti juos įgyvendinti. Pagrindinis principas šiais laikais toks: psichikos sveikata tuo geresnė, kuo labiau išmoksti pats atsakyti už savo veiksmus. Pas mus vyravo kitokia, paternalistinė kultūra, kai valstybė ir tėvai, bent jau kol esi vaikas, sprendžia ir atsako už tave. Bet kyla klausimas, kaip per vieną naktį, kai tau sukanka aštuoniolika, gali tapti atsakingu piliečiu. Todėl moderni samprata - padėti žmogui ne už jį sprendžiant problemas, o išmokant patį tvarkytis su savo jausmais ir poelgiais, pačiam priimti sprendimus. Dar iki šiol nemažai žmonių ateina pas psichiatrą ar psichologą ir prašo patarimo, kaip išspręsti savo dilemą: pvz., tuoktis ar ne. Šiuolaikinis specialistas žmogui atskleis, kad jis turi didžiulę vertybę - pasirinkimo laivę elgtis vienaip ar kitaip, bet privalo pats nuspręsti, nors tai ir skausminga. Jei specialistas patars, kurį sprendimą priimti, paskui žmogus galės visą gyvenimą jį kaltinti, jei nepasiseks. Dabar visa medicina perėjo nuo paternalistinio prie partnerystės modelio, kai specialistas tariasi su pacientu ar klientu, išvardija kelis variantus, o sprendimą palieka priimti pačiam žmogui. Taigi pagrindinis geros psichikos sveikatos bruožas yra gebėjimas pačiam priimti sprendimus, atsakyti už savo veiksmus, gebėjimas džiaugtis gyvenimo smulkmenomis. Gerai psichikos sveikatai taip pat būtinas gebėjimas išgyventi liūdesį, dvasinį skausmą, kai ištinka nelaimė, artimo žmogaus netektis. Mūsų tautos ir galbūt viso regiono kultūroje tai labai slopinama. Mes įpratę, kad jei jau labai sunku, tai gal geriau vaistų išgerti, neparodyti savo skausmo. Šiuolaikinė psichologija teigia, kad jei žmogus neišgedės netekties, visą gyvenimą jį persekios kaltės jausmas.

Ne paslaptis, kad 80 procentų aukų, kalbant apie savižudybes, prievartą, girtavimą, Lietuvoje yra vyrai. Tai unikalus reiškinys žmonijos istorijoje. Tiek laiko moteris vadinome silpnąja lytimi, o dabar paaiškėjo, kad yra atvirkščiai. Lietuvoje savižudybių daugiausia įvykdoma darbingo amžiaus vyrų grupėje. Moterų savižudybių skaičius panašus kaip visoje Europoje. Čia irgi galime atsekti auklėjimo ypatumus, nes berniukams nuo vaikystės draudžiama rodyti jausmus: vyrai neverkia, negražu pykti. O reikia išmokti ir pykti civilizuotai. Bet kaip išmokti, jei tėvai neturi tokių įgūdžių? Europos Sąjungos psichinės sveikatos dienotvarkėje atsiranda rekomendacijų įtraukti į mokyklines programas emocinio raštingumo ugdymą.

Kalbino Nijolė Bulotaitė

Bernardinai


Kodėl poros tampa panašios?

Priešingybės traukia. O galbūt atvirkščiai – panašių charakterių ir veido bruožų partneriai tampa tobula pora. Tačiau laikui bėgant partneriai pradeda ne tik toleruoti nepatinkančias mylimojo būdo savybes, tačiau ir tampa panašūs ne tik...


Ignalinos rajone paskelbta gripo epidemija

Ignalinos rajone antradienį paskelbta gripo pandemija. Keturiose mokyklose nevyks pamokos. "Atšaukiami masiniai renginiai bei stabdomas ugdymo procesas Ignalinos rajono gimnazijoje, Ignalinos Česlovo Kudabos pagrindinėje, Didžiasalio...


Galvos smegenų tyrimai - žvilgsnis iš arčiau

Galvos smegenų tyrimai - žvilgsnis iš arčiau

"Skrenda du krokodilai: vienas - žalias, kitas - į kairę". Šis pokštas atskleidžia labai svarbią mokslo problemą, kurios sprendimas iki šiol nežinomas. "Viena smegenų sritis perteikia spalvą, kita - formą ar judėjimo kryptį, tačiau...


Pusę draugų pakeičiame kas septynerius metus

Adresų knygelėje bėgant laikui galime turėti vis daugiau kontaktų, bet maždaug pusę artimų draugų prarandame ir pakeičiame naujais kas 7 metus. Žmonėms gali patikti manyti, jog jie kontroliuoja, ką pasirenka savo draugais, tačiau socialiniai...


Bisau Gvinėjoje sparčiai plinta cholera

Bisau Gvinėjoje sparčiai plinta cholera

Bisau Gvinėjoje sparčiai plinta choleros epidemija, penktadienį informavo Jungtinių Tautų (JT) agentūros. Šioje Vakarų Afrikos valstybėje cholera šiemet susirgo jau 12 tūkst. 225 žmonės, 201 iš jų mirė. JT duomenimis, kasmet Bisau Gvinėjoje...


Mesti rūkyti padės vakcina

Žalingo įpročio atsisakyti bandantiems rūkaliams vaistų gamintojai jau netrukus tikisi pasiūlyti veiksmingą vakciną. Susitarimą ją kurti pasirašė vaistus kurianti kompanija bei juos gaminanti bendrovė "GlaxoSmithKline" (GSk), pranešama...


Ką daryti, jei vaiką apniko utėlės?

Ką daryti, jei vaiką apniko utėlės?

Turbūt visi ne kartą esame smagiai gurkšnoję kavą su draugais, o mūsų vaikai valandą ar dvi lando tuneliais, čiuožinėja, karstosi kokios vaikų žaidimų šalies labirintais. Tačiau... vieną dieną aiktelite supratę, kad parsinešėte ir nemalonią...


Mikčiojimą lemia genai, tvirtina mokslininkai

Mokslininkai išsiaiškino, kad mikčiojame ne dėl nervingumo, o kad tai - paveldima liga, tad atrasti genai gali paskatinti naujų vaistų sukūrimą. Maždaug 1 proc. žmonijos mikčioja ir ilgą laiką buvo manoma, kad tai nervinės įtampos simptomas....


Ar reikėtų atleisti neištikimybę?

Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, kad 67 proc. moterų nepatenkintos savo seksualiniu gyvenimu, 79 proc. norėtų turėti meilužį, o kas ketvirta moteris apskritai nebemiega su savo nuolatiniu partneriu.Žurnalo vyrams "Player", leidžiamo...


Sveikatos ministerija ima taupyti nuo tyrimų

Sveikatos ministerija ima taupyti nuo tyrimų

Išgyvenant sunkmetį gydymo įstaigoms už tikslius, bet brangius tyrimus gali būti apmokama ne pagal pacientų poreikį, o biudžeto išgales. Iki šiol gydymo įstaigos brangius tyrimus - genetinį, kraujo krešėjimo, magnetinį rezonansą, kompiuterinę...


Netekę darbo žmonės mano prarasiantys ir norą mylėtis

Belgijos Lježo universiteto mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo jų bendradarbiai: pradedant nuo valytojų, baigiant vadovaujančiais darbuotojais. 350 savanoriams buvo išdalinti lapai su klausimais: kiek jie uždirba, kiek atideda...


Plastinės operacijos apriboja žmogaus gebėjimą jausti emocijas

Wisconsin-Madison universiteto (JAV) mokslininkai paskelbė, kad botokso injekcijomis besinaudojantis asmuo praranda gebėjimą emocijas tinkamai jausti. Kaip rašo tecbologijos.lt, botoksas yra populiari kosmetinei išvaizdai koreguoti naudojama...


Kraujagyslių chirurgams atrišo rankas

Ligoninės koridoriuje pakabintos kraujagyslių schemos tik iš pradžių primena keistus paveikslus. Klaipėdos jūrininkų ligoninės angiochirurgai purto galvas – jos nėra tik sienoms papuošti. Prieš operaciją ligoniui vizualiai parodoma ir...


Vyrai raudonais drabužiais – labiausiai traukia moteris

Vyrai raudonais drabužiais – labiausiai traukia moteris

Raudona spalva patinka moterims, ir vyrai tokiais drabužiais turi kur kas daugiau šansų pavergti jų širdis. Tokią išvadą priėjo grupė mokslininkų iš Ročesterio universiteto (JAV), pranešė trečiadienį BBC. Atlikdami tyrimus, kuriuose dalyvavo...


A.Čaplikas: galutinis plano tikslas – mažinti vaistų kainas

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas inicijuoja susitikimus su visomis Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) frakcijomis, kurių metu būtų pristatytas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtas "Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų...


Gripo epidemija paskelbta ir Kėdainiuose

Prie šešių gripo epidemiją paskelbusių savivaldybių trečiadienį prisidėjo ir Kėdainiai. Kauno visuomenės sveikatos centro Kėdainių skyrius informavo, kad rajone nustatytas "ryškus sergamumo gripu padidėjimas". Gripo ir ūmių viršutinių...


Išrastas efektyvus vaisingumo aparatas

D. Britanijoje išrastas prietaisas, padedantis moterims pastoti, yra toks pat efektyvus, kaip ir dirbtinio apvaisinimo technologijos, tvirtinama gamintojų pranešime spaudai. Pasaulinės Reprodukcinės medicinos asociacijos (WARM) konferencijoje D....


"Sicor Biotech" gamykla vaistus gamins 7 dienas per savaitę

Nuo šios savaitės Lietuvos biofarmacijos lyderės "Sicor Biotech"/TEVA gamykloje dirbs daugiau darbuotojų, o vaistai bus gaminami septynias dienas per savaitę. Tokį sprendimą lėmė bendrovės mokslininkų sukurto onkologinio preparato...


Trumpa kraujo perpylimo istorija

Trumpa kraujo perpylimo istorija

Šiais laikais ligoninėje išgirdę pasiūlymą pacientui perpilti kraują greičiausiai net nekilstelėtumėt antakių – standartinė procedūra ir tiek. Kraujo transfuzija taikoma visame pasaulyje ir kasmet išgelbėja daugybę gyvybių, vien JAV...


Eksperto patarimas "išjungia" smegenis

Eksperto patarimas "išjungia" smegenis

Tyrimas atskleidė, kad žmonių, pasitikinčių finansų ekspertų patarimais, sprendimą priimančios smegenų dalys paprasčiausiai išsijungia. Tyrimas, kurio metu buvo skenuojamos 24 savanorių smegenys, parodė, kad dėl ekspertų patarimų sprendimus...


Implantuojamos biosintetinės ragenos gali regeneruoti natūralų akies audinį

Implantuojamos biosintetinės ragenos gali regeneruoti natūralų akies audinį

Vakar mokslininkai paskelbė baigę kurti dirbtinę rageną, kuri, sujungta su žmogaus akimi, gali regeneruoti nervinį audinį ir atstatyti prarastą arba sutrikusią žmogaus regą. Nors metodas daug žada jau dabar, pilnam jo efektyvumui pasiekti dar...


Tikrasis gyvenimas prasideda nuo 40-ies, teigia mokslininkas

Mokslininkų teigimu, Vakarų šalyse pasiekta pažanga sveikatos apsaugos srityje, gerėjantis išsilavinimas ir ilgėjanti gyvenimo trukmė vadinamąją "vidurinio amžiaus krizę" jau pavertė praeities dalyku. Žurnale "Harvard Business...


Gripo epidemija Vilniuje įsibėgėja: ligoninėje nebetelpa pacientai

Sostinės gydytojai pastebi, kad šią savaitę gripo virusas išplito ir tarp suaugusiųjų. Per parą paguldomų ligonių skaičius patrigubėjo. Vienintelė virusu užsikrėtusius gyventojus priimanti ligoninė jau perpildyta. Vienintelė gripu sergančius...


Sveikatos duomenys bus tvarkomi elektroniniu būdu

Pacientų sveikatos duomenys ateityje bus tvarkomi elektroniniu būdu. Seimas antradienį 62 balsais už, 5 prieš, 21 susilaikius priėmė Sveikatos įstatymo pataisą, kuria įtvirtinta elektroninė sveikatos sistema. Įstatymas įsigalios nuo rugpjūčio,...


Genetiniai testai parodo jūsų ateities ligas

Genetiniai testai parodo jūsų ateities ligas

Paprasčiausias genetinis testas gali pasakyti, ar galite susirgti vėžiu, širdies ligomis arba Alzheimerio liga. Tačiau ar jūs tikrai norite visa tai žinoti? Virginia Ironside nusprendė surizikuoti ir išsiaiškinti, kas jos laukia ateityje, rašo...


Kiaulių gripą sunkiau pakelia žmonės su lėtinėmis ligomis

Pabrėždami įsitikinimą, kad kiaulių gripas nėra pavojingesnis nei įprastinis gripas, Jungtinių Amerikos Valstijų sveikatos apsaugos pareigūnai teigia, kad nuo lėtinių negalavimų kenčiantys žmonės sunkiau pakelia naująjį gripą nei sveiki. Pasak jų,...


Pusantrų metų vaikui persodinta širdis

Pusantrų metų vaikui persodinta širdis

Antradienį Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnio Mi-8 įgula iš Klaipėdos vaikų ligoninės į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas skraidino transplantologų komandą ir donoro širdį, praneša Krašto apsaugos...


Virginijus Savukynas. Kodėl mums vadovauja tokie kvaili viršininkai?

Žmoniją - bent jau tą dalį, kuri turi viršininkus, - kankina amžinas klausimas: kodėl tas, kas man vadovauja yra žymiai kvailesnis už mane? Danielo Colemano knyga "Emocinis intelektas darbe" (išleido leidykla "Presvika")...


Didžiojoje Britanijoje bus išbandoma "bioninė akis"

Regėjimą praradę žmonės gali atgauti viltį vėl matyti, rašo britų dienraštis "The Scotsman". Didžiojoje Britanijoje jau pradėta rinkti grupė savanorių išbandyti neseniai sukurtą revoliucinį akies implantą. Timo Džeksono (Tim Jackson)...


Vyrai praranda savo lytį, perspėja mokslininkai

Vyrai praranda savo lytį, perspėja mokslininkai

Tai, kad vyrai - silpnoji lytis, patvirtina visame pasaulyje atlikti tyrimai. Mokslininkai skambina pavojaus varpais: dėl chemiškai užterštos aplinkos "išreguliuotų" hormonų sukeltos feminizacijos visoje planetoje stebimi fiziologiniai...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9