Balandžio 6d. Pirmadienis

Pokalbis su Dainiumi Pūru: Ar mūsų psichikos sveikata pagerės?

Peržiūrų skaičius: 20140

Šiandien apie 50 milijonų (11 procentų) Europos Sąjungos gyventojų serga psichikos ligomis. Kas 9 minutės nusižudo vienas europietis. Per metus - 58 000 savižudybių. Lietuvoje situacija daug prastesnė - pagal savižudybių skaičių pirmaujame Europoje. Apie tai, kodėl taip yra ir ką reikia daryti, kad situacija pagerėtų, kalbamės su VU TSPMI ir Medicinos fakulteto docentu, Vaiko raidos centro klinikos vadovu, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto nariu ekspertu Dainiumi Pūru.

Lietuva pirmauja pagal savižudybių skaičių, patyčių statistiką. Nedžiugina ir mūsų piktnaudžiavimo alkoholiu duomenys. Kodėl Lietuvos gyventojų psichikos sveikatos rodikliai tokie prasti, palyginti su kitomis šalimis ir Europos vidurkiu?

Visuomenėje dažnai nepasitikima specialistų teiginiais, bet prastą Lietuvos visuomenės psichikos sveikatą akivaizdžiai liudija objektyvūs rodikliai. Savižudybių, įvairių prievartos apraiškų, girtavimo gausa - tai tik trys ledkalnio viršūnės. Reikia pripažinti, kad tai būdinga visam Centrinės ir Rytų Europos regionui - 30 naujų demokratijų su 400 mln. gyventojų. Tokia padėtis siejama su ypatinga socialine transformacija, kai paaiškėjo, kad didelė grupė žmonių nebuvo pasiruošusi laisvės ir atviros visuomenės iššūkiams. Buvusioje sistemoje norint išlikti ir prisitaikyti reikėjo tam tikro pasyvumo ir konformizmo. Prasidėjus permainoms daug žmonių, neturėdami įgūdžių prisitaikyti ir konstruktyviai save realizuoti sveikais būdais, regresavo į savinaiką ir destrukcinį elgesį: alkoholizmą, savižudybes ar smurtą. Atgavome laisvę, bet sunkiai sekasi išmokti atsakingai šia laisve naudotis. Vyriausybės visame regione pasimetė ieškodamos priešnuodžių didžiulei naujo pobūdžio visuomenės sveikatos krizei. Paprasta pasakyti, kad reikia investuoti į gerą psichikos sveikatą, bet konkretiems veiksmams reikia brandumo, pilietiškumo.

Kai buvo atkreiptas ypatingas dėmesys į žuvusiųjų avarijose skaičių, pavyko mobilizuotis ir valdžios struktūroms, ir visuomenei. Paradoksas tas, kad net tada, kai mirčių skaičius autoavarijose buvo didžiausias, savižudybių skaičius smarkiai jį lenkė. O pasaulyje dažniausiai būna atvirkščiai. Abejingas valdžios struktūrų požiūris į savižudybių epidemiją atspindi vis tą patį bejėgiškumą ir mokslo žinioms prieštaraujantį fatalistinį požiūrį.

Psichikos sveikatos rizikos veiksniai - nedarbas, prastas išsilavinimas, mažos pajamos, prastos gyvenimo sąlygos, prasta fizinė sveikata, nepalankūs gyvenimo įvykiai. Kai kurie jų - ir prastos psichikos sveikatos priežastis, ir padariniai. Šių rizikos veiksnių dėl krizės padaugėjo. Ar galima teigti, kad padaugės ir psichikos sveikatos problemų?

Tai jau pastebime. Žmonijos vystymesi yra daug paradoksų. Iš istorijos žinome, kad karo metu sumažėja neurozių, savižudybių. Žmonės mobilizuojasi, kad išgyventų fiziškai. Dabartinės ekonominės krizės pradžioje buvo vilties, kad krizė padės mobilizuotis ir geriau spręsti problemas. Galbūt ironiškai galime sakyti, kad ta krizė per maža, ji nepakankama mobilizuotis ypatingai transformacijai, nors yra gerų ženklų. Metų pabaigoje daugiau žmonių džiaugėsi galėdami padėti Maisto bankui, dalyvaudami kitose paramos ir labdaros akcijose. Tai ir yra įžanga į gerą psichikos sveikatą, nes laimingas ir sveikas jautiesi tada, kai džiaugiesi padėdamas kitiems.

Savižudybių skaičius, kurį laiką mažėjęs, dabar vėl išaugo. Taigi panašu, kad krizė tapo papildomos rizikos veiksniu. Bet kiekvienas veiksnys gali tapti ir rizikos, ir apsauginis. Pvz., laisvės ir nepriklausomybės atgavimas buvo ir išlieka unikalus pozityvus apsauginis veiksnys, tik mes kol kas nesugebėjome tuo pasinaudoti.

Šias elgesio formas psichologai dažnai vadina savidestrukciniu elgesiu. Gal tikrai mes linkę naikinti save? Iš kur toks vidinis noras daryti sau žalą?

Lietuviai nėra į savižudybes linkusi tauta. Tai liudija ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros vedėjos prof. Danutės Gailienės tyrimai. Nors tarpukariu būta visuomenės raidos problemų, bet savižudybių paplitimas buvo vienas iš mažiausių Europoje. Mokslinės tiesos neatitinka teiginys, kad tai glūdi mūsų prigimtyje ar genuose. Tai turėtų būti laikina epidemija, tik ji užsitęsė. Savižudybių epidemiją reikėtų aiškinti ne biologiniais, genetiniais, o psichosocialiniais ir visuomenės sveikatos veiksniais. Sociologijos klasikas Émile'is Durkheimas yra pasakęs, kad kai sutrinka visuomenės funkcionavimas, kaina, kurią tenka mokėti, yra ir padidėjęs savižudybių skaičius. Anksčiau ar vėliau tai susitvarko, bet reikia pastangų. Daug valstybių įrodė, kad taikant modernius visuomenės sveikatos stiprinimo būdus galima gerokai sumažinti savižudybių skaičių.

Jūs teigiate, kad atsiranda nauji sveikatos politikos prioritetai. XX amžiaus pradžioje - infekcinės ligos, XX amžiaus viduryje ir antrojoje pusėje - kardiologija ir onkologija, XX amžiaus pabaigoje ir XXI pradžioje - psichikos ir elgesio sutrikimai. Ar ir Lietuvoje psichikos sveikata tampa prioritetine sritimi?

Galbūt šiuo atveju mums trukdo lietuviškas inertiškumas, kylantis iš atsargumo. Mūsų istorija buvo tokia tragiška, kad nugali aktyvių permainų baimė ir nuostata "pirma devynis kartus pamatuok". Apie 1995 metus susikaupė kritinė masė mokslinių duomenų ir Pasaulio sveikatos organizacija paskleidė jais paremtą naują žinią, kad psichikos ir elgesio sutrikimai tapo didžiausią naštą sukeliančia ligų grupe, susilygino ir net kai kuriais aspektais pralenkė tradicinius lyderius - širdies ir kraujagyslių, onkologines ligas. Nuo valstybės brandumo priklauso, kaip greitai į tą žinią reaguojama. Lietuva reaguoja perdėm lėtai. Pradžioje buvo gerų ženklų. Po Helsinkio ministrų konferencijos psichikos sveikatos strategijos Europoje klausimais, kai Europos Sąjunga ir PSO pajudėjo šia kryptimi, Lietuva netgi ėmėsi lyderio vaidmens Europoje. Per porą metų parengta ir Seimo patvirtinta Lietuvos psichikos sveikatos strategija - Seimas numatė, kad Lietuva keis ne tik investicijų kiekybę ir kokybę, bet ir kryptį. Iki šiol daug metų investavę į uždaras psichiatrijos įstaigas, psichikos sveikatos klausimus izoliavę nuo bendrų sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sistemų, dabar turėtume pasukti kitu keliu. Strategijoje teigiama, kad daugiau dėmesio bus skiriama vaikų ir suaugusiųjų psichikos sveikatos stiprinimui, o turintieji psichikos sveikatos problemų, sutrikimų ar ligų gaus pagalbą bendruomeninių paslaugų būdu pagal gyvenamąją vietą. 2010-aisiais sukanka jau treji metai, kai strategija patvirtinta, bet šis svarbus politinis dokumentas kol kas lieka panašus į negyvagimį. Įgyvendinti tokiai strategijai reikia didžiulės politinės valios. Deja, tikrovėje politikų sprendimus vis dar lemia interesų grupės. Didžiumą psichikos sveikatai skirtų lėšų sunaudoja didelės įstaigos - psichiatrijos ligoninės, įvairios globos įstaigos, psichoneurologiniai pensionatai. Kenčiame ne nuo lėšų trūkumo, o nuo to, kad daugiausia lėšų skiriame sistemai, kuri užprogramuoja naujas problemas. Vaikai, augantys problemiškose šeimose, gan lengvai patenka į globos įstaigas. Valstybei ateityje tai sukels naujų rūpesčių, nes mažai tikėtina, kad globos įstaigoje užaugusiam vaikui pavyks sėkmingai adaptuotis visuomenėje. Europa siūlo kitą būdą - mokyti šeimas, ypač rizikos grupių šeimas, tėvystės ir motinystės įgūdžių. Tam reikia organizuoti sistemą ir į ją investuoti.

2004 metų ataskaitoje "Psichikos sveikatos padėtis Europos Sąjungoje" nurodoma, kad psichikos sveikatos padėtis valstybėse narėse yra nevienoda, joje atsispindi šalių, jų situacijų, tradicijų ir kultūrų įvairovė. Kokie tradicijų bei kultūrų skirtumai ir kaip veikia piliečių psichikos sveikatą?

Nors skirtumų mažėja, vis dar išlieka takoskyra, nulemta XX amžiaus geopolitikos, karų ir padalijimų. Išlieka senoji ir naujoji Europa. Senosios Europos šalys sveikesnės ne tik remiantis psichinės sveikatos rodikliais, bet ir savikritiškumu. XX amžius Europoje buvo savianalizės amžius, o mūsų regionas šito išvengė: mes kaip individai ir visuomenė menkai gebame reflektuoti save. Gal Vakaruose ir buvo kiek perlenkta su Sigmundo Freudo mokyklos įtaka ir psichoanalizės dominavimu, bet tai sveikai įaugo į visuomenės kultūrą. Žmonės suvokė, kad dauguma mūsų poelgių yra neracionalūs. Senoji Europa persilaužė ir visos psichologinės paslaugos buvo kuriamos suvokiant jų reikalingumą. Mūsų valdininkai dar nesupranta, kodėl psichologinių problemų turinčiam vaikui ar paaugliui susitikti su psichologu ar psichiatru reikia bent 10 kartų. Švedų, anglų ar vokiečių valdininkai to jau neklaustų. Kita labai svarbi ir jautri takoskyra - dideli tolerancijos kitokių žmonių atžvilgiu skirtumai. Jei jaučiamės prastai, esame linkę apkaltinti arba valdžią, arba pažeidžiamas visuomenės grupes. Mūsų regione, taip pat ir Lietuvoje, dramatiškai didesni nepakantumo, netolerancijos rodikliai visoms pažeidžiamoms grupėms: psichikos ligoniams, sergantiesiems alkoholizmu ir narkomanija, seksualinėms, nacionalinėms mažumoms. Tai rodo prastą "sveikosios" visuomenės dvasinę sveikatą. Europai sunkiai suvokiamas Lietuvoje tebesitęsiantis diskursas dėl seksualinių mažumų kaip neva keliančių pavojų vaikams, bandymas priimti kai kuriuos prieštaringus įstatymus, terminų suplakimas ir šiuolaikinių mokslo žinių bei vertybių ignoravimas. Eurobarometro duomenys rodo, kad Olandijoje beveik 70 procentų respondentų teigė pažįstantys seksualinėms mažumoms priklausančių asmenų, o Lietuvoje - tik 7 procentai. Interpretacija aiški - Lietuvoje dauguma žmonių jų nepažįsta, todėl ir bijo. Oponentai gal interpretuotų, kad Olandijoje tokių žmonių daug, o Lietuvoje mažai. Bet iš tiesų seksualinėms mažumoms priklausančių žmonių visur yra vienodai, tik kai kur jie priversti slapstytis, o kitur jų teisės ir laisvės nevaržomos, ir tokios visuomenės būna dvasiškai sveikesnės. Taip pat yra ir su psichikos ligoniais. Labiausiai psichikos ligonių bijo tie, kurie neturi tokių tarp savo artimųjų. Mitai, stigma, neteisingos nuostatos kenkia pačiai visuomenei. 68 procentai lietuvių įsitikinę, kad žmonės su psichikos sutrikimais yra pavojingi visuomenei. Senosiose Europos valstybėse taip mano apie 20-30 procentų. Kai tokia mūsų visuomenės nuomonė, politikai bijo pradėti įgyvendinti integracijos programas, siūlo pirma paruošti visuomenę. Bet patirtis rodo, kad visuomenę galima paruošti tik diegiant naujoves į praktiką.

Ar mes išsiskiriame tarp kitų Centrinės ir Rytų Europos šalių?

Esame truputį žemiau nei per vidurį. Manau, kad daugiausia problemų yra Rusijoje, bet ten prastai su statistika. Ten blogiau ir su žmogaus teisėmis, dar didesnė vaikų ir suaugusiųjų institucionalizacija. Baltijos valstybėse kai kuriose srityse prasiveržė estai, o su latviais mūsų situacija panaši - atsiliekame nuo Centrinės Europos. Pavyzdžiui, yra toks rodiklis kaip žmogžudystės tarp jaunų žmonių nuo 10 iki 29 metų. Skaičiuojama, kiek taikos metu valstybėje šio amžiaus žmonių per metus nužudė vienas kitą. Didžiuliai skirtumai labai tiksliai parodo visuomenės dvasinės sveikatos būklę. Beveik visose senosios Europos šalyse šis rodiklis (skaičiuojant 100 000 žmonių per metus) yra mažesnis už vienetą. Centrinėje Europoje rodikliai tokie: Vengrijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje - 2-3, Baltijos valstybėse - 5-7, o Rusijoje - 18. Taigi Rusijoje per metus 7000 jaunų žmonių nužudo vienas kitą. O kiek dar aplink tokias tragedijas sugriautų, sužalotų gyvenimų. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Taryba nuolat siunčia raportus vyriausybei, kad tai rodo labai prastą visuomenės sveikatos būseną ir kad vyriausybė turi investuoti ne į kalėjimų plėtrą, o į modernią visuomenės sveikatos sampratą. Kuo mažiau prievartos nuostatų bus visuomenėje, tuo bus mažiau tokių atvejų. Kai kas nors baisaus nutinka, žmonės ragina bausti, įkalinti, mažinti baudžiamosios atsakomybės amžių iki 14 ar net 12 metų. O kai pasišneki su bendruomenės nariais, pažinojusiais nusikaltusį paauglį, jie teigia, kad iki to įvykio buvo geras vaikas, niekuo nesiskyręs nuo kitų bendraamžių.

Lietuvoje demokratijos situacija yra nepalyginamai geresnė, nors vis dar vyksta idėjų kova dėl žmogaus teisių sampratos. Eiliniams piliečiams atrodo, kad reikia įvesti tvarką ir viskas bus gerai. Įrodymai sako kita. Susitvarkyta ten, kur buvo taikomi modernūs visuomenės sveikatos metodai, pavyzdžiui, vaikų psichologinio atsparumo stiprinimas. Tai galima daryti specialiomis programomis mokykloje. Vaikai mokomi įvairių socialinių įgūdžių (pvz., bendravimo, konfliktų sprendimo, streso įveikos), kuriuos gali panaudoti susidūrę su problemomis, sunkumais. Labai efektyvu ugdyti vaikų besilaukiančių tėvų įgūdžius. Pozityvios tėvystės programos jau pradėtos diegti ir Lietuvoje.

Europos Sąjunga ypač pabrėžia visuomenės psichikos sveikatą. Ji net neturi mandato asmens sveikatos priežiūrai (klinikinei medicinai), taigi paliko valstybėms asmens sveikatos reikalus spręsti pačioms. Tuo tarpu PSO vienodai rūpinasi ir visuomenės, ir konkrečių ligonių sveikata, rekomenduoja valstybėms, kaip moderniai gydyti žmones, kai sutrinka jų fizinė ar dvasinė sveikata. Vis kyla klausimas - ar tai medicinos, ar socialinių mokslų sritis? Kas turi spręsti psichikos sveikatos problemas? Reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp biologinių, psichologinių ir socialinių aspektų, įvertinant ir rizikos veiksnius, ir gydymo priemones. Istorijoje būta daug tragiškų paklydimų, kai buvo pernelyg sureikšminami tai vieni, tai kiti aspektai. Pradžioje buvo tik psichoanalizė, paskui tik prozako era, kai be saiko pradėta vartoti naujus psichotropinius vaistus net lengviems psichikos sutrikimams gydyti. Būtų gerai pasimokyti iš klaidų. Sovietmečiu dėl ideologijos ši sritis buvo biologizuota. Viename TSKP suvažiavime konstatuota, kad visos psichologinės ir socialinės priežastys esą panaikintos. Taigi, jei žmogus turi problemų, belieka rasti ligą jo smegenyse. Šiandien turime suprasti, kad psichikos sveikatos ypatumus nulemia sudėtingas biologinių, psichologinių ir socialinių rizikos ir apsauginių veiksnių derinys.

Valstybė privalo rūpintis ir rūpinasi savo piliečių psichikos sveikata: kuriamos strategijos, plečiamas paslaugų tinklas. Kaip rūpintis fizine sveikata lyg ir žinome - mankštintis, sveikai maitintis. O kaip pats pilietis galėtų pasirūpinti savo psichikos sveikata? Ar yra praktinių patarimų šioje srityje?

Yra bendri principai, tik nelengva persilaužti, norint pradėti juos įgyvendinti. Pagrindinis principas šiais laikais toks: psichikos sveikata tuo geresnė, kuo labiau išmoksti pats atsakyti už savo veiksmus. Pas mus vyravo kitokia, paternalistinė kultūra, kai valstybė ir tėvai, bent jau kol esi vaikas, sprendžia ir atsako už tave. Bet kyla klausimas, kaip per vieną naktį, kai tau sukanka aštuoniolika, gali tapti atsakingu piliečiu. Todėl moderni samprata - padėti žmogui ne už jį sprendžiant problemas, o išmokant patį tvarkytis su savo jausmais ir poelgiais, pačiam priimti sprendimus. Dar iki šiol nemažai žmonių ateina pas psichiatrą ar psichologą ir prašo patarimo, kaip išspręsti savo dilemą: pvz., tuoktis ar ne. Šiuolaikinis specialistas žmogui atskleis, kad jis turi didžiulę vertybę - pasirinkimo laivę elgtis vienaip ar kitaip, bet privalo pats nuspręsti, nors tai ir skausminga. Jei specialistas patars, kurį sprendimą priimti, paskui žmogus galės visą gyvenimą jį kaltinti, jei nepasiseks. Dabar visa medicina perėjo nuo paternalistinio prie partnerystės modelio, kai specialistas tariasi su pacientu ar klientu, išvardija kelis variantus, o sprendimą palieka priimti pačiam žmogui. Taigi pagrindinis geros psichikos sveikatos bruožas yra gebėjimas pačiam priimti sprendimus, atsakyti už savo veiksmus, gebėjimas džiaugtis gyvenimo smulkmenomis. Gerai psichikos sveikatai taip pat būtinas gebėjimas išgyventi liūdesį, dvasinį skausmą, kai ištinka nelaimė, artimo žmogaus netektis. Mūsų tautos ir galbūt viso regiono kultūroje tai labai slopinama. Mes įpratę, kad jei jau labai sunku, tai gal geriau vaistų išgerti, neparodyti savo skausmo. Šiuolaikinė psichologija teigia, kad jei žmogus neišgedės netekties, visą gyvenimą jį persekios kaltės jausmas.

Ne paslaptis, kad 80 procentų aukų, kalbant apie savižudybes, prievartą, girtavimą, Lietuvoje yra vyrai. Tai unikalus reiškinys žmonijos istorijoje. Tiek laiko moteris vadinome silpnąja lytimi, o dabar paaiškėjo, kad yra atvirkščiai. Lietuvoje savižudybių daugiausia įvykdoma darbingo amžiaus vyrų grupėje. Moterų savižudybių skaičius panašus kaip visoje Europoje. Čia irgi galime atsekti auklėjimo ypatumus, nes berniukams nuo vaikystės draudžiama rodyti jausmus: vyrai neverkia, negražu pykti. O reikia išmokti ir pykti civilizuotai. Bet kaip išmokti, jei tėvai neturi tokių įgūdžių? Europos Sąjungos psichinės sveikatos dienotvarkėje atsiranda rekomendacijų įtraukti į mokyklines programas emocinio raštingumo ugdymą.

Kalbino Nijolė Bulotaitė

Bernardinai

Surastas senėjimo genas

Mokslininkai tikisi, jog pirmąkart identifikavus ilgaamžiškumo geną, pavyktų surasti ir būdų, padėsiančių žmonėms gyventi ilgiau. Kaip praneša „The Daily Telegrapgh", mokslininkams pavyko nustatyti geną, kuris lemia biologinį žmogaus...


Jaunieji gydytojai norėtų platesnio juos rezidentūrai priimančių įstaigų spektro

Jaunieji gydytojai norėtų platesnio juos rezidentūrai priimančių įstaigų spektro

Jaunieji gydytojai norėtų rezidentūrą atlikti ne vien didžiosiose šalies klinikose, kaip dabar, bet ir periferijoje esančiose medicinos įstaigose. Tam, pasak jų, reikėtų bendrų atrankos kriterijų sveikatos priežiūros įstaigoms tapti rezidentūros...


Kamieninės ląstelės padėjo sustabdyti diabetą

Kamieninės ląstelės padėjo sustabdyti diabetą

Yra žinoma, kad diabetu sergantys žmonės priklauso nuo insulino ir turi reguliariai leistis šį hormoną. 14 iš 15 jaunų žmonių, kuriems neseniai diagnozuotas diabetas, daugiau nebereikia insulino injekcijų. Tačiau ekspertai įspėja, kad Amerikos...


Sveikatos apsaugos ministras: vakcina - ne panacėja

Pasak sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko, sprendimas siaučiant pandeminiam gripui įsigyti daugiau antivirusinių vaistų, o ne vakcinų buvo teisingas, nes "šiuo metu reikia gydyti, o ne vakcinuoti". "Vakcinavimas yra efektyvus...


Atmintis: mokykimės užmiršti

Atmintis: mokykimės užmiršti

Garsusis arabų gydytojas, filosofas bei matematikas Avicena ankstyvoje jaunystėje keletą metų praleido Bucharoje, intensyviai skaitydamas knygas milžiniškoje šio miesto valdovo bibliotekoje. Po kelerių metų prasidėjo karas, ir ši biblioteka...


Antibiotikai tampa priešu

Beveik pusė vaikų kasmet gydomi antibiotikais, o didžiausią riziką ligoninėje užsikrėsti infekcijomis turi kūdikiai ir vyresni nei 65 metų ligoniai. Šie Higienos instituto ir Valstybinės ligonių kasos atliktų tyrimų duomenys buvo pristatyti...


Vakcina nuo vėžį sukeliančio viruso – jau kitąmet

Lietuvoje kasmet nuo gimdos kaklelio vėžio miršta iki 300 moterų. Daugiau gyvybių Europoje ši liga nusineša tik Rumunijoje. Lietuva jau nuo kitų metų žada bent daliai moterų kompensuoti vakciną nuo viruso, kuris dažniausiai ir sukelia šį vėžį....


Įstatymu siekiama užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę

Užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę siekiama Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektu. Šį dokumentą Seimo posėdžių sekretoraite įregistravo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos...


Lietuvos gydytojų sąjunga piktinasi mažinamu finansavimu sveikatos apsaugai

Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) piktinasi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sprendimu vienodai mažinti apmokėjimą visų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, nustatant, kad bazinės kainos 1 balo vertė lygi 0,89 lito, tai yra 11 centų...


Kas lemia antsvorį – genai ar aplinka?

Kas lemia antsvorį – genai ar aplinka?

Konsultuoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė. Nutukimo, antsvorio problema nėra nauja. Randama net akmens amžiaus figūrėlių, kuriose pavaizduotas nutukęs žmogus. Žinoma, senovėje žmonėms nutukimas nebuvo labai aktuali problema – genai,...


Europos vaistų agentūra paragino uždrausti vaistą svoriui mažinti "Reductil"

Europos vaistų agentūra (EVA) ketvirtadienį paskelbė rekomendaciją, kad Europos Sąjungos valstybėse būtų uždrausta pardavinėti vaistą organizmo svoriui mažinti "Reductil". Gydytojams rekomenduojama neskirti, o vaistininkams –...


Studija: pėdos turi savo kalbą

Britų psichologas sako atradęs naują kūno kalbą, kuria žmonės naudojasi perduodami tam tikrus signalus savo kojomis. Akių kontaktas ir kūno kalba jau ilgą laiką pripažįstami galinčiais išduoti sukčiavimą, nervingumą ar potraukį pašnekovui, rašoma...


Lietuviai prieš kiaulių gripą dar yra beginkliai

Krepšininkas Linas Kleiza - vienas iš nedaugelio lietuvių, kuriam jau nebaisus vadinamojo kiaulių gripo virusas. Jis paskiepytas vakcina, kurios Lietuvoje dar nėra. Pirėjo "Olympiakos" klubo naujokas L. Kleiza pandeminio gripo, dar...


Lietuvoje jau galima atlikti ir itin sudėtingas operacijas laparoskopu

Lietuvoje jau galima atlikti ir itin sudėtingas operacijas laparoskopu

Vilniaus universiteto (VU) Vaikų ligoninė jau turi galimybę atlikti sudėtingas laparoskopines operacijas urologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Pasak vaikų chirurgo Vytauto Biliaus, laparoskopinės operacijos ligoninėje buvo daromos ir anksčiau,...


Dalyje rajonų ligoninių bus teikiamos tik ambulatorinės chirurgijos paslaugos

Dalyje rajonų ligoninių bus teikiamos tik ambulatorinės chirurgijos paslaugos

Ketvirtadalyje rajonų ligoninių nuo balandžio pirmosios atsisakius stacionarinių chirurgijos paslaugų, šių gydymo įstaigų priėmimo skyriai teiks tik ambulatorines chirurgijos paslaugas. Rajono lygmens ligoninėse nuo balandžio pirmosios...


Medicinos punkte Juodkrantėje – 10 laipsnių

Juodkrantės medicinos punkte nei medikės, nei pacientai negali nusivilkti striukių - patalpose vos apie 10 laipsnių šilumos. Antradienį Juodkrantės medicinos punkte - 12 laipsnių šilumos. Anot čia dirbančios moters, kartais atšala ir iki 8...


Mokslininkai nustatė, kaip česnakas tampa antioksidantu

Kanados mokslininkai nustatė, kad česnako antioksidantinės galios yra susijusios su natūralia veikliąja medžiaga alicinu, ir tai smarkiai išplečia žinias apie šio augalo ir populiaraus maisto papildo privalumus. Antioksidantinis poveikis atsiranda...


Kurtiesiems mokyklos dar teks palaukti

Kurtiesiems mokyklos dar teks palaukti

Ar statyti žadėtą atskirą mokyklą kurtiesiems ir neprigirdintiesiems, penktadienį tarėsi Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, jo pavaduotojas Artūras Šulcas bei miesto meras Rimantas Taraškevičius. Iškeldinus Kurčiųjų ir...


Dar vienas žingsnis link vakcinos nuo AIDS

Mokslininkai tvirtina suradę technologiją, padėsiančią kurti vakciną nuo AIDS. Pirmieji vakcinos bandymai su beždžionėmis davė lauktų rezultatų. JAV mokslininkai žurnale "Nature Medicine" paskelbė tyrimo rezultatus, įrodančius, kad...


Lietuva gali sulaukti Vokietijos investuotojos "Draeger"

Lietuva siekia įtikinti medicininės įrangos gamybos bazės įkūrimui vietos besidairančią ir 40 valstybių savo padalinius turinčią Vokietijos bendrovę "Draeger" rinktis Lietuvą. Naujienų portalo vz.lt žiniomis, planuojamam projektui įmonė...


Patrauklūs pasiūlymai Diabeto dienos proga!

Patrauklūs pasiūlymai Diabeto dienos proga!

Pasaulinės diabeto dienos (Lapkričio 14 d.) proga kviečiame įsigyti gaminius, skirtus diabetu sergantiems pacientams, už patrauklią kainą: RelaxSan kojinės jautrioms kojoms su sidabro gijomis rekomenduojamos mūvėti sergantiems cukriniu diabetu,...


Dažniausiai užduodami klausimai apie pandeminį gripą A(H1N1)v

Kas yra gripo A(H1N1)v virusas? 1. Kas yra gripo A(H1N1)v virusas?<br />Gripo A(H1N1)v virusas – tai naujas gripo viruso potipis, sukeliantis žmonių susirgimus. Jo sudėtyje yra kiaulių, paukščių ir žmonių gripo viruso genų segmentų....


Ar reikėtų atleisti neištikimybę?

Vokiečių mokslininkai išsiaiškino, kad 67 proc. moterų nepatenkintos savo seksualiniu gyvenimu, 79 proc. norėtų turėti meilužį, o kas ketvirta moteris apskritai nebemiega su savo nuolatiniu partneriu.Žurnalo vyrams "Player", leidžiamo...


Vyrai turi "Viagrą", moterys - nieko

Jau dešimt metų vyrai mėgaujasi stulbinamu civilizacijos išradimu – "Viagra". O ką daryti lytinį potraukį praradusioms moterims, klausia JAV žurnalas "Time" ir ieško atsakymo į šį klausimą. Buvo laikai, kai amerikietė...


Psichikos sveikatos specialistai kviečia pasveikinti su šventėmis vienišus žmones

Valstybinis psichikos sveikatos centras (VPSC) kviečia pasveikinti su artėjančiomis žiemos šventėmis vienišus žmones. VPSC penktą kartą rengia bendrumo akciją "Kalėdinis sveikinimas vienišam žmogui", kurios dalyviai kviečiami sukurti...


Plauk rankas - saugok gyvybes

Dar antikos laikais pastebėta, kad rankų plovimas ir aplinkos valymas padeda išvengti infekcinių susirgimų ir mirčių. Apie 1850 m. Vienoje dirbęs akušeris ginekologas Ignacas Zemelveisas, atlikęs empirinius stebėjimo tyrimus, nustatė, kad...


Buitinio elektrinio grąžto pritaikymas... smegenų chirurgijoje

Buitinio elektrinio grąžto pritaikymas... smegenų chirurgijoje

Henris Maršas (Henry Marsh), neurochirurgas iš Didžiosios Britanijos, vieną iš valstybinių Ukrainos ligoninių pirmą kartą aplankė prieš 15 metų - ten jis skaitė paskaitų ciklą. Tai, ką jis pamatė išvykoje, buvo taip neįprasta, jog jis savo noru...


Smegenims su galūnių protezais sujungti bus kuriama optinio pluošto sąsaja

Su JAV karinių tyrimų organizacijos DARPA skirta 5,6 milijono dolerių parama, Southern Methodist universitetas (Dalasas, Teksasas) ruošiasi įsteigti Neurofotonikos tyrimų centrą, kuris turės vienintelę užduotį - sukurti biologiškai su žmogaus...


Moterys atrado naują vyrų viliojimo būdą

Britų mokslininkai atlikę tyrimą išsiaiškino, kad moterys atrado naują ir efektyvų vyrų viliojimo būdą. Nors ir sakoma, kad moterys myli ausimis, o vyrai – akimis, tačiau per tyrimą paaiškėjo, kad moters balsas veikia vyrus taip pat...


Japonijoje veikia intraveninių vitaminų "kavinės"

Japonijoje veikia intraveninių vitaminų "kavinės"

Įtemptai dirbantys ir kitokia aktyvia veikla užsiimantys žmonės dažnai kenčia nuo išsekimo, nemigos, nugaros skausmų ir kitokių sveikatos sutrikimų. Kartais viskas ko jiems reikia - tai tik dozė prevencinių medikamentų, sudarytų iš vitaminų ir...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9