Šiemet Kovo 12-tą dieną ketvirtą kartą bus organizuojama Pasaulinė inkstų diena. Šios dienos iniciatoriai yra Tarptautinė inkstų fondų federacija (International Federation of Kidney Foundations) ir Tarptautinė nefrologų draugija (International Society of Nephrology).
Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į lėtines inkstų ligas, kurios yra klastingos, nes dažniausiai yra nejuntamos ir pavojingos, nes sukelia inkstų nepakankamumą. Epidemiologinių tyrimų duomenimis vidutiniškai 5-11% suaugusiųjų populiacijos serga lėtine inkstų liga. Ja susirgus, dešimtimis kartų padidėja sergamumas bei mirtingumas dėl širdies-kraujagyslių ligų. Tyrimais įrodyta, kad anksti diagnozavus lėtinę inkstų ligą ir pradėjus inkstus apsaugantį gydymą (dieta, režimas, kraujospūdžio kontrolė ir kt.), galima sulėtinti inkstų nepakankamumo progresavimą ir apsaugoti nuo priešlaikinės mirties dėl širdies-kraujagyslių ligų.
Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacija taip pat organizuoja visą eilę renginių, skirtų Pasaulinei inkstų dienai. Bus skaitomos paskaitos vietinių ligoninių ir poliklinikų medikams apie lėtinių inkstų ligų ankstyvos diagnostikos svarbą. Vyks susitikimai su gyventojais poliklinikose, ligoninėse, kur dalinsime informacinius lankstinukus apie lėtinę inkstų ligą, aiškinsime, kas turi didžiausią pavojų susirgti inkstų liga, kaip galima padėti sergančiajam. Baigiamasis Pasaulinės Inkstų dienos akordas – konferencija Klaipėdoje, kovo 13 d., skirta visuomenei, ligoniams, šeimos gydytojams.
Lėtinei inkstų ligai diagnozuoti reikia tik dviejų paprastų tyrimų – tai šlapimo tyrimo ir kreatinino koncentracijos kraujyje. Iki šiol Lietuvoje šeimos gydytojas, kuris pirmasis turi įtarti ligą, neturi galimybės nemokamai atlikti serumo kreatinino tyrimo. Vadinasi, jis negali nei diagnozuoti inkstų nepakankamumo, nei teisingai dozuoti vaistus pagal inkstų funkciją.
Asociacija tikisi, kad tai tik laikina situacija ir netolimoje ateityje bendromis pastangomis su SAM pasieksime, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, būtų laiku išaiškinamos lėtinės inkstų ligos, taikoma prevencija ir taip atitolinamos, ar net išvengiamos dializės.
Faktai
- Pasaulyje daugiau nei 1,5 mln. žmonių yra dializuojami arba gyvena su transplantuotu inkstu. Per sekančius 10 m. jų skaičius padvigubės. Jų gydymo išlaidos sieks 1 trilijoną (1 000 mlrd.) JAV dolerių.
- Išsivysčiusiose šalyse 0,1% populiacijos serga galutinės, negrįžtamos stadijos inkstų nepakankamumu. Jų gydymui išleidžiama 1% sveikatos priežiūros biudžeto.
- Vidutiniškai kas dešimtas suaugęs žmogus serga lengvesnės ar sunkesnės formos lėtine inkstų liga, kuri negydoma sukelia lėtinį inkstų nepakankamumą.
- Lėtinių inkstų ligų paplitimas susijęs su socialinėmis-ekonominėmis sąlygomis. Žemesnį išsilavinimą ir mažesnes pajamas turintys žmonės dažniau serga inkstų nepakankamumu. Švedijos mokslininkų duomenimis, lėtinių inkstų ligų rizika 30% didesnė tiems, kurie mokėsi 9 ar mažiau metų mokykloje, lyginant su turinčiais universitetinį išsilavinimą.
- Dažniausios priežastys, sukeliančios inkstų pažeidimą ir lėtinį inkstų nepakankamumą, yra aukštas kraujospūdis ir cukrinis diabetas. Kas trečiam sergančiam diabetu išsivysto inkstų pažeidimas. Kasmet 9,9% padaugėja galutinio inksto nepakankamumo atvejų dėl diabetinės nefropatijos, 2-5% sergančiųjų arterine hipertenzija per 10-15 m. išsivysto galutinis inkstų nepakankamumas.
- Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį beveik 6 kartus padidėjo dializuojamų ligonių skaičius. Dabar jų yra apie1 300. Apie 500 žmonių gyvena su persodintu inkstu. Lietuvos žmonės, išsivysčius galutinei, negrįžtamai inkstų nepakankamumo stadijai, gauna pilnavertę pagalbą. Bloga padėtis yra su ankstyva lėtinių inkstų ligų diagnostika ir prevencija. Apie 40 procentų pradedamų dializuoti ligonių nežinojo, kad sirgo lėtine inkstų liga, kuri negydoma sukėlė inkstų nepakankamumą.
- Lietuvos nefrologų vykdomo tyrimo duomenimis vidutiniškai 11% pirminės sveikatos priežiūros centrų pacientų turi didžiuosius lėtinės inkstų ligos rizikos veiksnius – tai aukštą kraujospūdį ir diabetą. Atlikus tyrimus pusei šių pacientų nustatytas lėtinis inkstų nepakankamumas, kurio jie patys nejuto.
