Spalio 21d. Ketvirtadienis

Parkinsono ligą gali įveikti neurostimuliacija

Peržiūrų skaičius: 25708

Stasiui Žemaičiui dar tik 58-eri metai, bet jis be pagalbininkų negali nei paeiti, nei atsistoti. Jo kūną sukaustė Parkinsono liga. Vilčių išsivaduoti iš jos gniaužtų suteikė naujas chirurginio gydymo metodas – neurostimuliacija.

Operavo 12 valandų

Praėjus parai po operacijos S.Žemaitis sėdėjo palatoje, apsuptas artimųjų, ir su didžiausiu apetitu valgė kalakutienos kepsnį. Jei ne subintuota galva, nė nepagalvotum, kad ji operuota 12 valandų.

"Ilgai truko, kol nustatėme taikinio į smegenų požievio branduolius koordinates ir į jas nusitaikėme. Tai didžioji operacijos dalis", – paaiškino pirmąją neurostimuliacijos operaciją Lietuvoje atlikęs Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos Funkcinės stereotaksinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas docentas Juozas Šidiškis.

Į ligonio galvos smegenų požievio branduolius įvesti elektrodai, laidais sujungti su stimuliatoriumi, implantuotu po raktikauliu. Stimuliatorius leis elektros impulsus, kurie neutralizuos tuose branduoliuose esančius neuronus, sukeliančius ligos simptomus: galvos ir galūnių drebėjimą, viso kūno sukaustymą, judesių sulėtėjimą ir kitus.

Vaistai ligos nesustabdė

Kas sukelia tokią sunkią ligą?

"Žinome, kad tai atsitinka dėl pakitimų smegenyse. Smegenų gilumoje yra darinys, turintis daug pigmento – melanino, ir dėl to vadinamas juodąja smegenų medžiaga. Nustatyta, kad joje neuronai žūsta, bet kodėl – neaišku. Tai morfologiniai pokyčiai. Dėl jų susidaro biocheminių junginių – neuromediatorių, kurie reguliuoja smegenų veiklą, disproporcija. Tai išbalansuoja neurodinamiką, sutrikdo judesius reguliuojančias funkcijas", – Parkinsono ligos simptomų atsiradimo priežastis aiškino docentas J.Šidiškis.

Jo pacientas S.Žemaitis pirmuosius ligos simptomus pajuto prieš 10 metų. Inžinierius, baigęs Kauno technologijos universitetą, dirbo vadovaujamąjį darbą. Nuo vaikystės buvo stiprios sveikatos. Yra apkeliavęs visą pasaulį – buvęs ir JAV, ir Japonijoje, moka ne vieną užsienio kalbą. Kodėl jam išsivystė ši liga – neaišku.

"Giminėje niekas tokia neserga", – tvirtino ligonio žmona Laima Žemaitienė.

Docentas J.Šidiškis pažymėjo, kad tam, kad liga atsirastų ir progresuotų, įtakos gali turėti psichologinė įtampa, ūmus stresas.

A.Žemaitis jokių išgyvenimų lyg ir neturėjo, bet liga jam smogė iš pasalų, progresavo labai sparčiai. Ligonis gydėsi vaistais, pastaruosius šešerius metus – itin didelėmis dozėmis. Nuo jų šalutinio poveikio išsivystė komplikacijos, nevaldomas galūnių ir viso kūno drebėjimas kėlė skausmą, kaustė ne tik kūną, bet ir kalbą.

"Kai vaistai nebepadeda, neurologai ligonius siunčia pas mus, neurochirurgus", – reziumavo docentas J.Šidiškis.

Naujo metodo privalumai

Taip alytiškis S.Žemaitis atsidūrė Kaune. Prieš trejus metus jam buvo atlikta destrukcinė galvos smegenų vienos pusės požievio branduolio operacija, bet ji padėjo tik laikinai.

"Rentgenu, kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso metodu nustatomas ligos simptomus skleidžiantis židinys, į jį per mažą angutę kaukolėje įvedama elektrodų ir židinys suardomas. Drebėjimas, sustingimas išnyksta", – aiškino Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas.

Tačiau tai – branduolius negrįžtamai sunaikinantis metodas. Jis taikomas jau 50 metų. Neurostimuliacijos metodas daug pranašesnis tuo, kad smegenys nesuardomos, židinys branduolyje nesunaikinamas, o patologiški neuronai išjungiami, tarsi nukenksminami. Židinių veiklą galima kontroliuoti ir reguliuoti keičiant srovės parametrus.

Stimuliatorių išjungus ligos simptomai atsinaujina. Svarbiausia, anot docento J.Šidiškio, taikant šį metodą galima išvengti nepataisomų komplikacijų. Beje, jų gali sukelti bet koks neurochirurgų operacinis judesys, nukrypus nuo tikslo net per pusę milimetro. Visos neurochirurgijos procedūros turi būti atliktos preciziškai tiksliai – ir destrukcinės, ir stimuliacinės operacijos.

Pastarąją docentas J.Šidiškis prieš dvejus metus kartu su kolegomis atliko Suomijoje. Galėjo jų atlikti ir Lietuvoje daug anksčiau nei šiemet – Neurochirurgijos klinikoje yra visa tam reikalinga aparatūra, gydytojai seniai atlieka sudėtingas destrukcines operacijas, bet labai ilgai reikėjo laukti personalinio neurostimuliatoriaus ligoniui. Laikui bėgant įsisenėjo liga ir dabar neurochirurgai tikisi mažesnio efekto.

"Manome, kad ligonis galės pats atsistoti, pereiti per kambarį, minimaliai apsitarnauti. Jei operacija būtų buvusi atlikta prieš metus, kai ligonis dar pats atsikeldavo iš lovos, efektas būtų geresnis", – įsitikinęs neurochirurgijos virtuozas J.Šidiškis.

Valstybė padėti neskuba

Didžiausia problema buvo ta, kad ligonių kasos tik dabar nupirko neurostimuliatorių. Jis kainuoja 60 tūkst. litų. Parkinsono liga serga 0,3 proc. šalies gyventojų. Jiems nuolat reikia gerti vaistus, nes pasibaigus jų veikimui simptomai atsinaujina. Yra ligonių, kuriems vaistai nepadeda, kai kurių ligos simptomų neslopina. Po 5–6 metų neretai išsivysto medikamentinės komplikacijos, sunkesnės už pačią ligą.

"Dėl to ieškoma naujų gydymo būdų", – pabrėžė docentas J.Šidiškis.

Operacijas atlikti kasmet reikia bent dešimčiai ligonių. Deja, ir vienam jų dėl rezervuoto valstybės požiūrio į naujų gydymo metodų diegimą teko ilgai laukti. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse tokių problemų nekyla.

Anot neurochirurgų, ir pas mus jų būtų mažiau, jei būtų peržiūrėti lėšų sveikatos apsaugai prioritetai, jos nebūtų švaistomos brangiems ir ne visada būtiniems ligų diagnostikos metodams. Jiems lėšų negailima, o nauji gydymo metodai, kurie yra vienintelis būdas padėti tokiems ligoniams kaip S.Žemaitis, neretai ignoruojami. Neurochirurgijos virtuozo J.Šidiškio, sukaupusio didžiulę darbo patirtį funkcinės–stereotaksinės neurochirurgijos srityje, skaitančio pranešimus pasaulio neurochirurgų kongresuose, buvo paklausta, ar jis turi licenciją neurostimuliacijos operacijoms atlikti.

J.Žemaičiui neurostimuliatorius bus prijungtas praėjus po operacijos dviem savaitėms, kai sugis žaizda elektrodo įvedimo vietoje. Fiziologinė kontrolė jau atlikta per operaciją: nustatytos aktyviausios vietos ir neuronų reakcija į impulsus.

"Dabar svarbu tik tai, kad neurostimuliatorius veiktų preciziškai tiksliai, o stimuliacijos parametrai bus reguliariai kontroliuojami ir koreguojami", – apibendrino vienas žymiausių Parkinsono ligos gydytojų Lietuvoje, neurostimuliacinės chirurgijos pradininkas mūsų šalyje J.Šidiškis.


Sergamumas

Parkinsono liga pasaulyje serga apie 1,4 proc. žmonių, vyresnių kaip 55 metų. Žymesnio skirtumo tarp lyčių nenustatyta. Retai susergama iki 40 metų.


Parkinsono ligos simptomai:

Galvos ir galūnių drebėjimas.

Galūnių ir kūno sukaustymas.

Judesių sulėtėjimas.

Eisenos ir pusiausvyros pasikeitimai.

Pusiausvyros, kalbos, rijimo sutrikimai.

Sulėtėjęs mąstymas.

Sutrikusi orientacija.


Diagnostika

Esant ankstyvai stadijai diagnozuoti ligą gali būti sunku. Bet kuris gydytojas, įtaręs Parkinsono ligą, turi nukreipti ligonį konsultuotis pas neurologą. Diagnostika remiasi pagrindiniais klinikiniais simptomais. Jei reikia, atliekami laboratoriniai kraujo ir kiti tyrimai, galvos smegenų kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija.


Ligos eiga

Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka ar koja, vėliau – ir kitos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva ar, rečiau, visas kūnas. Kad kūnas dreba, matyti esant ramybės būklei, tam tikrai pozai, sustiprėja susijaudinus, sumažėja darant judesius ir išnyksta miegant. Judesiai tampa lėti, mažiau gestikuliuojama, veido mimika tampa skurdesnė: ligonis rečiau mirksi, mažiau šypsosi. Sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. Ligoniai vaikšto smulkiais žingsneliais, palinkę į priekį, kiek sulenktomis rankomis per alkūnes ir kojomis per kelius. Jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, einant – laiku sustoti, pasukti į šoną. Kad kūnas sukaustytas, labiausiai matyti pažvelgus į galūnes: vienos ar abiejų pusių galūnės atrodo sunkios, nerangios, kartais ligoniui susidaro įspūdis, kad jos silpnesnės. Pasikeičia rašysena: raidės tampa smulkios, ilgiau rašant – dar mažesnės, neaiškios. Balsas tampa monotoniškas, gali būti prikimęs. Ilgiau sergant vargina seilėtekis, gali pasunkėti kramtymas, rijimas. Neretai labiau riebaluojasi oda ir plaukai, užkietėja viduriai, gali atsirasti šlapinimosi ir lytinės funkcijos sutrikimų. Ligoniai gali jausti didesnį nei anksčiau nuovargį. Sulėtėja ir mąstymas, minčių dėstymas. Dažnai kartu nustatoma depresija.


Patarimai ligoniams

Mankštinkitės. Kasdienė mankšta didina ištvermingumą ir gerina savijautą. Jei kūnas nuolat dreba ir tai vargina, atsipalaiduokite, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Vaikščiodami stipriau kilnokite kojas ir mosuokite rankomis, stovėdami galvą laikykite iškeltą. Norėdami apsisukti eikite ratu. Jeigu kojos sustingo, prispauskite kulnus prie grindų, stovėkite ir žiūrėkite tiesiai, neatsiloškite, tada pasirinkite taikinį ir eikite tiesiai į jį. Jei sunku rašyti, rinkitės didelį rašiklį. Kartkartėmis pamankštinkite ranką. Jei dažnai griūvate, pašalinkite iš kelio kilimėlius ir kitas kliūtis kojoms. Prieš atsikeldami iš lovos arba nuo kėdės, stabtelėkite minutę sėdėdami. Jei pajutote, kad svaigsta galva, sustokite arba atsisėskite. Dėvėkite drabužius, kuriuos patogu apsirengti. Stiprinkite veido judesius kalbėdami, balsu skaitydami. Valgykite pasidėję indus ant neslystančio patiesalo, naudokite maisto smulkintuvą, kad nereikėtų pjaustyti peiliu. Valgykite mažais kąsniais, gerai sukramtykite, atsargiai rykite. Dažnai užsigerkite. Valgykite laiku, tuo pačiu metu. Nurykite seiles prieš įsidėdami maisto į burną.

 

Diena.lt


Psichines ligas galbūt sukelia virusai

Naujo tyrimo duomenimis, iki 8 proc. žmogaus genomo sudaro virusai, kurie įterpia save į mūsų DNR. Gali būti, kad kai kurie virusai genomą "praturtina" genais, sukeliančiais psichikos ligas, pavyzdžiui, šizofreniją. JAV Teksaso...


Mokslininkai jau žino, kodėl žmonės vartoja alkoholį

Mokslininkai, ištyrę 47 tūkst. asmenų, nustatė, kad žmonės, kurie turi retą geno versiją AUTS2, vidutiniškai 5 proc. mažiau vartoja alkoholio, palyginus su asmenimis, kurie turi dažniau pasitaikančią geno versiją. Jau ankstesniuose tyrimuose...


Turės grąžinti per pusę milijono litų

Teismo sprendimu Klaipėdos universitetinė ligoninė ligonių kasoms turės grąžinti per pusę milijono litų - esą tiek ligoninė gavo už nesuteiktas paslaugas. Ligoninės vadovas sako, kad teismuose aiškintis tenka dėl neaiškios, skirtingai suprantamos,...


JAV mokslininkai šokoladą sieja su depresija

Žmonės, kurie nuolat mėgaujasi šokoladu, labiau linkę į depresiją nei tie, kurie nemėgsta šio saldumyno, išsiaiškino JAV mokslininkai, skelbia BBC. "Archives of Internal Medicine" žurnale skelbiami atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad...


Magnetinis rezonansas Klaipėdoje

Magnetinis rezonansas Klaipėdoje

Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas yra magnetinis rezonansas? Magnetinio rezonanso tomografija (MRT), taip pat žinoma kaip branduolio magnetinio rezonanso tomografija, yra nuskaitymo technika, skirta sukurti išsamius žmogaus kūno vaizdus....


Atrastas laimingos santuokos receptas

Laimingą santuoką, anot šveicarų mokslininkų, lemia tinkamas partnerio pasirinkimas, o ne akla meilė. Ypač geros perspektyvos laukia tų porų, kuriose vyras yra mažiausiai penkeriais metais vyresnis už moterį, tačiau ji yra labiau išsilavinusi nei...


"GlaxoSmithKline" atlikti tyrimai suteikia vilčių atrasti veiksmingus vaistus nuo maliarijos

Tarptautinė farmacijos kompanija "GlaxoSmithKline" (GSK) paskelbė naujo tyrimo rezultatus, teikiančius vilčių atrasti vaistus, skirtus gydyti maliariją. Tyrimo rezultatai buvo gauti visus metus tiriant daugiau nei 2 milijonus junginių iš...


Analogo neturinti hibridinė operacinė

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK) duris atvėrė analogo Rytų Europoje neturinti hibridinė operacinė, kurioje penktadienį atlikta novatoriška procedūra - aortos vožtuvų protezų implantavimas per kateterį. Tokiose...


Ligos Lietuvoje diagnozuojamos nuotoliniu būdu

Ligos Lietuvoje diagnozuojamos nuotoliniu būdu

Lietuvos gydytojai ir patologijos specialistai žmogaus audinių, ląstelių ir organų tyrimus gali analizuoti per atstumą. Šią galimybę padeda įgyvendinti Valstybiniame patologijos centre (VPC) įdiegtas inovatyvus interneto konferencijų sprendimas....


Nelaimingi žmonės žiūri televizorių

Nelaimingi žmonės žiūri televizorių

Laimingi žmonės bendrauja su draugais, skaito laikraščius ar mylisi, o nelaimingi - žiūri televizorių, teigia mokslininkai. JAV Merilando universiteto sociologai Johnas Robinsonas ir Stevenas Martinas nustatė, jog žmonės, kurie jaučiasi...


Neišnešiotą kūdikį medikai šildė sumuštinių maišelyje

Lexi Lacey gimė 14 savaičių anksčiau ir svėrė vos 400 gramų. Įprastais būdais medikai tokio mažo kūdikio negalėjo sušildyti, tad panaudojo sumuštinių maišelį, kurį rado ligoninės valgykloje. Kaip praneša sun.co.uk, Mite Lexi Lacey galimybės...


Mažytis robotas galės gydyti ir operuoti akis iš vidaus

1966-ųjų mokslinės fantastikos filme "Fantastinė kelionė" ("Fantastic Voyage") iki mikroskopinio lygio sumažintas povandeninis laivas buvo įšvirkštas į žmogaus kraujotakos sistemą. Praėjus 45 metams, šveicarų mokslininkų...


Britas tvirtina esantis alergiškas savo žmonai

45 metų Didžiosios Britanijos gyventojas tvirtina, jog žmona jam sukelia alergiją: vos jai prisiartinus, vyrą išberia. Darrenas Youngas alergiškas medžiagoms, naudojamoms kremų ir kūno losjonų gamybai. Po kontakto su chemine medžiaga polietileno...


Sukurtos "ląstelės kiborgai"

Mokslininkams kiek anksčiau yra pavykę žmogaus ląsteles paversti gyvais mini kiborgais ir puslaidininkinėmis medžiagomis. Naujas žingsnis - ląstelėse įterpti silicio lustai. Taip jie pavirs viduląsteliniais jutikliais, galinčiais stebėti itin...


Kiaulių gripas Ukrainoje: lietuvių diplomatai dirba su kaukėmis

Niūrios prognozės dėl kiaulių gripo plitimo rudenį, atrodo, pildosi. Tik šį kartą protrūkis ne už Atlanto vandenyno, o Lietuvos pašonėje. Ukrainoje užfiksuoti beveik 200 tūkst. susirgusių, o kai kuriose šalies srityse paskelbtas karantinas. Šių...


Mobilaus ryšio spinduliuotė organizmą gali veikti nenumatytu būdu?

Nacionalinė Los Alamos laboratorija (JAV) dažnam gali asocijuotis su bombomis. Paskutinioji tokia, viešojon erdvėn "numesta" šios savaitės pabaigoje, gali sukelti nemenkus diskusijų gaisrus. Mobiliųjų telefonų skleidžiamų bangų poveikis...


Medikai vyrui iš akies pašalino kirminą

Vienas amerikietis iš kelionės užsienyje namo parsivežė neįprastą suvenyrą - kirminą akyje. Po kelis mėnesius trukusių nusiskundimų medikai kairėje Johno Matthew akyje aptiko kirmėlę, praneša agentūra AFP. Pasitelkus lazerį, gydytojams parazitą...


Kokias apkrovas žmogus gali iškęsti?

Svaiginantys, pykinantys pojūčiai, kuriuos patiriate važinėdamiesi linksmaisiais kalneliais, atsiranda dėl trumpų, iki maždaug 5 g (laisvojo kritimo pagreičio) dydžio gravitacijos jėgų, praneša newscientist.com. Atrakcionai turi būti sukonstruoti...


Beždžiones nuo kiaulių gripo tikisi apsaugoti vynu

Vienas zoologijos sodas Sibire beždžiones nuo kiaulių gripo tikisi apsaugoti kasdienine raudonojo vyno porcija. Dėl savo panašumų su žmonėmis beždžionės taip pat gali susirgti kiaulių gripu, laikraščiui "Komsomolskaja Pravda" sakė...


Plastinės operacijos apriboja žmogaus gebėjimą jausti emocijas

Wisconsin-Madison universiteto (JAV) mokslininkai paskelbė, kad botokso injekcijomis besinaudojantis asmuo praranda gebėjimą emocijas tinkamai jausti. Kaip rašo tecbologijos.lt, botoksas yra populiari kosmetinei išvaizdai koreguoti naudojama...


Patyčios mokykloje plinta lyg epidemija

Šalį sukrėtusi Prienų moksleivio savižudybė dar labiau pakurstė kalbas apie patyčias mokyklose. Kauno ugdymo įstaigų atstovai tikina, esą sėkmingai kovojantys su šia problema. Devintokė Gertrūda (vardas pakeistas), paprašyta prisiminti daugiau nei...


Onkologinio centro statyboms – pinigų paieškos

Lėšų Šv. Pranciškaus dvasinės paramos centro statyboms bus prašoma iš visų Klaipėdos apskrities administracijai pavaldžių savivaldybių. Tokia mintis kilo Klaipėdos apskrities administracijos viršininkui Arūnui Burkšui. Jis įsitikinęs, jog tam, kad...


Liaudies prietarai apie nėštumą - pagrįsti

Teksaso universiteto Medicinos fakulteto mokslininkas George Saade žurnale "Scientific American" rašo, jog kai kurie liaudies mitai, susiję su būsimosiomis motinomis, turi pagrindo. Mūsų močiutės sako, kad jeigu nėščią moterį dažnai...


Žmogaus charakterį galima nustatyti iš jo rašysenos

Turbūt daugelis žino, kad iš rašysenos nesunku nustatyti žmogaus charakterį. Be to, tokiu pat būdu galima sužinoti, ar jis – seksualus. Kai raidės pasvirusios į kairę pusę – jausmai pavaldūs protui. Įsižiūrėkite, į kokią pusę labiau...


Šeštoji pandeminio gripo auka - kaunietis (papildyta)

Kaune lapkričio pabaigoje namuose rastas negyvas vyras mirė nuo vadinamojo kiaulių gripo. Tai atlikę teismo medicinos ekspertizę nustatė specialistai. Tai jau šeštoji pandeminio gripo auka Lietuvoje. Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį...


Suaugusieji nemokamai skiepijami nuo difterijos ir stabligės

Lietuvoje pradedama planinė suaugusiųjų, vyresnių nei 26 metų amžiaus asmenų, vakcinacija nuo difterijos ir stabligės valstybės biudžeto lėšomis. Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų teigimu, ypač kviečiami pasiskiepyti 30-50 metų amžiaus...


Ar atostogos suteikia laimės?

Ar atostogos suteikia laimės?

Žmonėms daugiausiai laimės suteikia atostogų laukimas, tuo metu joms pasibaigus ir grįžus prie darbų, linksmumo lygis prilygsta neatostogavusiųjų. Tyrimą atlikę mokslininkai apklausė daugiau kaip 1,5 tūkst. Olandijos gyventojų, 974 iš jų per...


Greitoji pagalba gali įsileisti privatų kapitalą

Medikai tikina, kad Sveikatos apsaugos ministerija jau turi konkretų danų įmonės "Falck" pasiūlymą steigti bendrą greitosios medicinos pagalbos įmonę. Nors ministro patarėjas M. Marcinkevičius teigė nežinantis apie tokius pasiūlymus,...


Egzaminų stresą malšins šokiais aplink stulpą

Kembridžo universiteto studentėms siūloma lankyti šokių aplink stulpą pamokas. Šie šokiai esą gali padėti įveikti egzaminų stresą. Tai pirmas kartas, kai Kembridžo universiteto bendruomenei siūloma pasinaudoti privačiomis šokių pamokomis....


Santariškių klinikose - naujas onkologinių pacientų gydymo būdas

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro direktoriaus profesoriaus Kęstučio Strupo vadovaujama medikų komanda balandžio 7 d. pradėjo sunkiai sergančius onkologinius pacientus gydyti naujuoju būdu – taip...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

Spila Spila Spila Spila Spila