Papildomas tyrimas pacientui užtikrina ramybę

Anksčiau trisdešimtmečiui diagnozuota tarpslankstelinio disko išvarža būdavo retenybė, dabar nebestebina, kai ši liga nustatoma gerokai jaunesniems.

Daugėja ir jaunėja

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriuje maždaug trečdaliui gydomų pacientų nustatomi ūmūs arba lėtiniai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai.

Kitą trečdalį pacientų sudaro sergantieji periferinės nervų sistemos ligomis. Dažniausiai stuburo patologijas sukelia šaknelių ar nervų pažeidimas. Kaip pastebi Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis, pastarųjų pacientų dabar daugėja. Jaunėja ir jų amžius.

Gydytojas paaiškino, kad tokių pacientų gretas didina ir nejudrus gyvenimo būdas. Tačiau jis įžvelgia ir teigiamų poslinkių – vis daugiau žmonių susirūpina savo sveikata ir pradeda sportuoti, daugiau judėti.

Apie 20 proc. Neurologijos skyriuje gydomų visų pacientų diagnozuojamas išeminis arba hemoraginis insultas.

Tarp dažniau gydomų pacientų atsiduria sergantieji epilepsija, Parkinsono liga, išsėtine skleroze, įvairiais vestibiulinės funkcijos ūmiais ir lėtiniais sutrikimais.

Siunčia į reabilitaciją

Palyginęs gydytojų darbą prieš 20 metų ir dabar, R.Urbutis pastebi, kad pacientų sveikimą gerina per pastarąjį dešimtmetį gerokai išplėtotas reabilitacijos ir medicininės slaugos paslaugų tinklas.

Jūrininkų ligoninėje įkurtas didelis Reabilitacijos skyrius. Prireikus pacientai nukreipiami ir į Palangos departamento Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių.

Gydytojas pasakojo, kad prieš 20 metų sunkūs ligoniai buvo slaugomi tiesiog ligoninėje. Kai būdavo išnaudojami lovadieniai, tokie pacientai važiuodavo namo, o slaugos rūpesčiai guldavo ant artimųjų pečių.

Pasak vedėjo, dabar, priklausomai nuo sveikatos būklės, jiems galima pasiūlyti reabilitaciją ar medicininę slaugą, taip sumažinant naštą artimiesiems ir pagerinant paciento savijautą.

Ligoninėje neužsibūna

R.Urbutis pasakojo, kad per pastarąjį dešimtmetį gerokai sutrumpėjo ir pacientų gulėjimo ligoninėje trukmė. Jei anksčiau gydymas ligoninėje užsitęsdavo net iki kelių mėnesių, tai dabar vidutiniškai praleidžiama apie savaitę.

"Patobulėjo ligų diagnostika, operatyviai išsprendžiami gydymo klausimai, o vėliau pagal poreikį gydymas pratęsiamas reabilitacijos arba slaugos skyriuose", – vedėjas paaiškino, kodėl sutrumpėjo ligoninėje praleidžiamas laikas.

Išleistas iš ligoninės pacientas nelieka be priežiūros – sveikatos būklę stebi tie patys gydytojai, dirbantys ir ligoninės Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje.

Psichiatrų vengdavo

R.Urbutis įžvelgia ir kitokių pokyčių – dar ne taip seniai atitinkami pacientai užuot kreipęsi į psichiatrą praverdavo gydytojų neurologų duris.

Dalis sergančiųjų neurozėmis, depresijomis ar kai kuriomis kitomis nervų ligomis nepalankiai priimdavo pasiūlymą kreiptis į psichiatrą. Tad geriau rinkdavosi neurologą.

Pašnekovas prisiminė, kad būdavo itin ryškus psichologinis barjeras. Apsilankymą pas psichiatrą neigiamai vertindavo ne tik patys pacientai, bet ir aplinkiniai.

Nors gydytojo neurologo ir psichiatro darbas skiriasi, tačiau R.Urbutis šią patirtį įvertino kaip pranašumą – tokios pagalbos prašantys pacientai paskatino pasidomėti ir kolegų psichiatrų duona.

Akcentavo bendravimą

Šiandienos žmogui gydytojus atstoja internetas.

"Neretai ateina žmogus, susiformavęs nuostatą apie savo ligą, gydymą. Jei gydytojas šito negirdi, pacientas nusivilia, – pastebi gydytojas. – Tad labai svarbu jį išgirsti, viską išsamiai paaiškinti, nes savaip interpretuotos žinios sukuria nepagrįstų baimių."

Tad, pasak vedėjo, būtina rasti laiko viską paaiškinti. R.Urbučio manymu, viena iš priežasčių, kodėl jų skyriuje niekada netrūksta pacientų – kantrus aiškinimas.

Dėl paciento ramybės

Neurologijoje vienas dažniausiai pasitaikančių požymių – galvos skausmas. Tad klasikinis tokio paciento gydytojui užduodamas klausimas ar bent kylanti mintis: "Man – galvos vėžys".

Net kai apžiūrėję pacientą gydytojai neranda klinikinių požymių, leidžiančių įtarti apie galvos smegenų patologiją, kartais tyrimas atliekamas vien tam, kad pacientui būtų ramiau.

"Klinikiniai požymiai nėra rodiklis, kuriuo neklystamai galėtume vadovautis. Tad pravartu pasitikrinti vaizdiniais tyrimais", – ramiai situaciją vertina vedėjas.

R.Urbutis žino, kad jei šis tyrimas nebus atliktas čia, dalis pacientų kreipsis į kitas gydymo įstaigas, kol galiausiai pasieks savo tikslą.