Vaistus, mirtiną ligą iš esmės pavertusius nemirtina, gaus visi ligoniai, kuriems jų reikia.
Medikams nebereikės rinktis, kuriam iš sergančiųjų viena iš lėtinių piktybinių kraujo vėžio formų skirti jų gyvybę išgelbėti galinčius vaistus, o kuriam ne – šiuos vaistus gaus visi, kuriems jų prireiks.
„Bendromis jėgomis su pacientų organizacijomis, Sveikatos apsaugos ministerija ir ligonių kasomis galų gale išspręsta problema, kadangi dabar bus vaistų, kurių pakaks pacientams, sergantiems lėtine mieloleukemija.
Visi pacientai galų gale gaus šiuos vaistus, ir nebebus dilemų, ir moralinių, ir etinių, ir visų kitų, kai vienas žmogus gauna, kitas – ne, ir galų gale visi gaus adekvatų, šiuolaikišką gydymą”, – Eltai sakė Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas Laimonas Griškevičius.
Medikas paaiškino, kad šie vaistai yra unikalūs tuo, kad jie išgelbėja žmogaus gyvybę.
„Iki šiol mūsų vartoti vaistai viso labo šiek tiek pamažindavo ligos simptomus, o šie vaistai praktiškai iki 90 proc. pacientų visiškai sustabdo ligos progresavimą, ir pacientai tampa nebe pacientais, o sveikais žmonėmis. Jeigu tų vaistų nėra, tai beveik visi šitie pacientai žūsta per 4-5 metus nuo ligos nustatymo”, – sakė L. Griškevičius.
Dar viena gera žinia, pasak gydytojo, yra ta, kad ir tiems 10-20 proc. pacientų, kuriems neveikia pirminis gydymas, bus nupirkti irgi veiksmingi vaistai.
„Tai reiškia, kad liks praktiškai tik pavieniai pacientai, kuriems nebus galima padėti”, – teigė L. Griškevičius.
Medikas paaiškino, kad dauguma sergančiųjų šia liga yra darbingo amžiaus žmonės. Atliktas tyrimas parodė, kad daugiau kaip 60 proc. sergančiųjų šia liga yra jaunesni kaip 60 metų amžiaus.
„Anksčiau, kai normalaus gydymo nebuvo, pacientai tiesiog neišgyvendavo. O dabar pacientas, gaudamas modernų gydymą, yra sveikas žmogus, jis eina į darbą, nejaučia jokių ligos požymių. Dėl to, kad pacientai išgyvena, bendras sergančiųjų šia liga skaičius didėja, bet taip yra dėl efektyvaus gydymo (…)”, – sakė L. Griškevičius.
Pasak mediko, gerų žinių yra dėl kitų vaistų, kurie leis ir kitomis kraujo vėžio formomis sergantiems žmonėms gauti modernų gydymą.
Atsakymą į klausimą, kodėl susirgo kraujo vėžiu, gydytojo teigimu, randa tik nedaugelis pacientų, absoliučiai daugumai kitų – tai sporadinė liga, pasireiškusi be aiškių priežasčių.
„Yra labai mažai pacientų, kurie turi arba genetinį polinkį, arba buvo paveikti išorinių veiksnių, kaip spinduliuotės, arba prieš tai buvusio priešvėžinio gydymo”, – sakė L. Griškevičius.
Pacientų bendrija „Kraujas” gavo iš Valstybinės ligonių kasos raštą, kuriame matoma, kad 2011 metais, sudarant centralizuotai perkamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašą, padidintas finansavimas beveik visiems pagrindiniams vaistams, kurie reikalingi sergantiesiems kraujo vėžiu.
Lėtinei mieloleukemijai gydyti skirtų vaistų „Imatinibum” ir antros kartos tirozinkinazės inhibitoriams įsigyti šiemet planuojama skirti 18,5 mln. litų.
Progresuojančiai daugybinei mielomai gydyti numatyta skirti daugiau lėšų vaistui „Bortezomibum” pirkti. Šiemet bus įsigyta 30 proc. daugiau šių vaistų, ir jų poreikis bus tenkinamas apie 70 proc. Pernai šio vaisto poreikis buvo tenkinamas 35-40 proc.
Vaistu „Rituximabum” bus galima gydyti ne tik sergančiuosius folikuline ne Hodžkino limfoma ir stambiųjų ląstelių ne Hodžkino limfoma, bet – ir lėtine limfoleukemija. Šiems vaistams pirkti numatyta skirti 3 mln. litų daugiau, palyginti su 2010 metais.
