Vis dažniau medikai ragina kalbėti apie tyliąją epidemiją – būtent spalio 20-ąją minima Pasaulinė osteoporozės diena. Didėjantis sergančių ja skaičius įspėja: nuo pat mažų dienų privalome galvoti apie antroje gyvenimo pusėje užklumpančią ligą, nes jos šaknys – jaunystėje.
Osteoporoze vadinama liga, kai sumažėja kaulų stiprumas ir dėl to padidėja lūžių rizika. Ši liga dar vadinama „tyliuoju vagimi”, kadangi nejaučiama, kaip retėja ir silpnėja kaulai. Lietuvoje per dešimtmetį sergančiųjų šia liga padaugėjo triskart, o pasaulyje dėl osteoporozės kasmet įvyksta 2,5 mln. kaulų lūžių.
„Dažniausiai žmonės nežino, kad osteoporozė jau gerokai pažeidė jų kaulus – į save atkreipia dėmesį tik patyrę lūžius”, – tvirtina Kauno šeimos gydytoja Rima Zakarauskienė. – Jau nuo jaunystės labai svarbi pilnavertė mityba, užtikrinanti normalią kūno masę (jos indeksas – ne mažesnis nei 18,5), kalcio bei vitaminų vartojimas”.
Kad sergame osteoporoze, dažniausiai sužinome iš skausmo (dažniausiai – juosmens) ar tik tada, kai įvyksta lūžis, kuris parodo jau progresuojančią ligą. Lūžiai gali įvykti atliekant nesunkius fizinius darbus, pargriuvus iš nedidelio aukščio ar net stipriau sukosėjus. Dažniausiai lūžta stuburo slanksteliai, šlaunikaulis, dilbis, riešas, dubuo, žastikaulis.
Tai dažniau vyresnio amžiaus žmonėms pasireiškianti liga. Mokslininkai teigia, kad antroje gyvenimo pusėje osteoporozinis kaulo lūžis ištinka vieną iš trijų moterų ir vieną iš aštuonių vyrų. Dažniausiai kaulų audinio dėl hormonų pokyčių netenka moterys po menopauzės, todėl 60 metų amžiaus sulaukusios jos pirmiausia turėtų susirūpinti ir pasitikrinti, ar neišsivystė osteoporozė.
Šiuo metu osteoporozė yra lengvai nustatoma. Kalciu, vitaminu D bei vaistais jau galima ne tik sustabdyti kaulo silpnėjimą, bet ir atstatyti jo struktūrą ir stiprumą. O kartu su tuo mažėja ir lūžių rizika.
Štai keletas gydytojos R. Zakarauskienės patarimų kaip gyventi, kad senatvėje neužkluptų „tylioji epidemija”:
Sėdimas darbas, judėjimo stoka ir sėslus gyvenimo būdas didina osteoporozės riziką.
Kasdien vartoti daug kalcio turintį maistą (pienas, jogurtas, sūris, riebias žuvis su kaulais, pupelėse, žirniuose ir kitose ankštinėse daržovėse, kopūstuose, salotose, salieruose, sojose, kiaušinių tryniuose, juodoje duonoje, šokolade, datulėse, riešutuose, apelsinuose); kartu vartokite ir produktų, turinčių vitaminų A, C, D, magnio bei fosforo, nes tuomet geriau įsisavinamas kalcis. Maisto, kuriame daug kalcio, valgykite prieš miegą, nes kalcį žmogaus organizmas geriausiai pasisavina miegant.
Valgyti mažiau sočiųjų riebalų, kurie gali sumažinti skrandžio sekreto rūgštingumą, dėl ko mažėja mineralinių medžiagų pasisavinimas. Kofeino perteklius taip pat sutrikdo kalcio įsisavinimą.
Rūkymas ir alkoholis (ypač jaunystėje) didina riziką sirgti osteoporoze.
Vaistai sunkiems bronchinės astmos priepuoliams, reumatoidiniam artritui, uždegiminėms žarnyno bei kai kurioms plaučių ligoms gydyti (gliukokortikoidų) skatina kaulų trapumą.
Dėl sekinančių dietos, valgymo sutrikimų, intensyvaus sportavimo gali išnykti mėnesinės ir sumažėti kaulus saugančių hormonų estrogenų. Šie veiksniai neleidžia kaulams maksimaliai sutankėti jaunystėje ir gali sumažinti kaulų tankį brandžiame amžiuje.
Japonijoje atliktų tyrimų duomenimis, didesnis druskos vartojimas (20 g per dieną) skatina kalcio išsiskyrimą iš organizmo, o tai gali būti vienas iš osteoporozės vystymosi rizikos faktorių.
„Osteoporozės profilaktika svarbi visą gyvenimą. Ši liga gali pradėti vystytis jau nuo 30 metų, todėl profilaktikos priemonių patariama imtis jaunesniame amžiuje ir net vaikystėje”, – apie save dažnai pagalvoti verčia gydytoja.
