Biorythm

Nesutariama dėl gydytojų vizitų apmokestinimo

2007-ieji prasidėjo nauju nerimu Lietuvos piliečiams – ar reikės mokėti už gydytojų vizitus į namus, kas už juos mokės, ar bus apmokestinamos paslaugos viešosiose poliklinikose ir kaip tai atsilieps sveikatos paslaugų kokybei bei gyventojų piniginėms.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas penktadienį (01 mėn. 11 d.) spaudos konferencijoje kalbėjo apie paslaugų apmokestinimo galimybes, aiškino tokių svarstymų priežastis, analizavo problemas ir galimus sprendimų būdus. Anot L. Labanausko, vizitų į namus problemos klausimu Lietuvoje diskutuojama jau nuo 2006-ųjų, o Europos sąjungos šalyse tokių vizitų apskritai nėra.

Gydytojų sąjunga siūlo, kad jei tokia paslauga ir turėtų būti teikiama, ji turėtų būti apibrėžta, kada gydytojas turėtų vykti, ką jis ten turi padaryti ir kaip tai apmokėti, nes šiuo metu apie 90 proc. iškvietimų būna praktiškai nereikalingi. Pavyzdžiui Švedijoje vizituoti gydytojas į namus vyksta tik tuo atveju, kai telefonu išsiaiškina, kaip konkrečiai galėtų konkrečiam pacientui padėti ir ar pacientas negali apsilankyti gydymo įstaigoje.

L. Labanauskas sako, kad Lietuvoje iškvietimų į namus dalį sudaro asocialių asmenų iškvietimai, neva šie ryte neišeina į darbą ir ieško tam pateisinamos priežasties: „Tokie piktnaudžiavimai kenkia ne gydytojams, o pacientams, nes gydytojas sugaišta laiko, kurį galėtų skirti kito paciento apžiūrai”.

Gydytojų sąjungos prezidentas iškėlė dar vieną problemą – didžiules eiles poliklinikų priėmimo skyriuose ir dėl to prastėjančią paslaugų teikimo kokybę. Gydytojų sąjungos nuomone, apmokestinus medicinines paslaugas (tiek iškvietimą į namus, tiek paslaugas poliklinikoje) tokių problemų sumažėtų. L. Labanauskas teigia, jog tai nereiškia, kad visi pacientai turėtų mokėti už visas paslaugas iš savo kišenės.

Pavyzdžiui, jei pacientas norėtų išsikviesti gydytoją į namus, gydytojų vizitą turėtų apmokėti ligonių kasos tuo atveju, jei priežastis rimta ir vizitas būtinas, o jei pacientas tiesiog norėtų pasikonsultuoti, už vizitą turėtų susimokėti pats. Taip pat nemokamai turėtų būti pasirūpinta mažamečiais vaikais ir neįgaliaisiais.

Poliklinikos vizitas jums galėtų atsieiti apie 30 litų (jei apsilankote pas vieną specialistą) ir apie 50 litų, jei aplankote aukštesnės kategorijos specialistą, tačiau tai nereiškia, kad lėtinėmis ligomis sergantys žmonės turėtų mokėti kiekvieną kartą ateidami pas šeimos gydytoją. Jei, pavyzdžiui, pacientas kas mėnesį turi eiti konsultuotis pas šeimos gydytoją, paslaugos jam nekainuos, bet jei tas pats pacientas pas gydytoją lankosi kas savaitę tik tam, kad pasikalbėtų, paslauga jam kainuos. Nors pensinio amžiaus žmonėms galėtų būti taikomos nuolaidos, jie gydytojų paslaugomis taip pat neturėtų piktnaudžiauti – atėję tik pasikalbėti turės išėję susimokėti.

Surinkti pinigai, anot L. Labanausko, poliklinikų nuožiūra turėtų būti skiriami poliklinikų infrastruktūrai gerinti, nes šiuo metu vyriausybė tam neskiria atskirų lėšų.

„Pacientai piktinasi dėl eilių, piktinasi dėl nekokybiškos paslaugos, bet nesupranta, kad taip yra dėl lėšų trūkumo. O kas dengs tą primokėjimą, tai yra nebe medikų klausimas. Medikai iškėlė šį klausimą, nes mato, kad kitaip bus kokybės pablogėjimas. Dovanos gydytojams ir yra primokėjimas, tik atsinešimo forma, o ne įmokos į kasą forma”, – apie susidariusią situaciją kalba L. Labanauskas.

Tuo tarpu neplanuotai spaudos konferencijoje pasirodęs Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas paneigė L. Labanausko svarstymus tvirtindamas, kad jokių pokyčių nebus: „Sveikatos apsaugos ministerija įžvelgia tas pačias problemas, kaip ir gydytojų sąjunga, bet yra labai konkrečios pacientų grupės, kuriems ši paslauga yra tikrai reikalinga. Todėl šios paslaugos nereikia populiarinti, bet atsisakyti, uždrausti ir apmokestinti – negalima.”

Anot H. Baubino, tie pacientai, kurie galėtų susimokėti, naudotųsi šia apmokestinta paslauga, tačiau tuo pačiu ir gydytojas būtų suinteresuotas eiti pas tuos pacientus, kurie moka. Eilės galėtų netgi pailgėti, nes gydytojas būtų išvykęs net daugiau, nei reikia, o tie, kurie paslaugas turėtų gauti nemokamai, gydytojo namuose galėtų ir nesulaukti.

„Sveikatos ministerija nesiruošia įvedinėti jokių priemokų, bet toks klausimas nėra sveikatos ministerijos kompetencija, tai ir kitų instancijų klausimas, todėl spręsti vieni negalime”, – sako H. Baubinas.

Sveikatos ministerijos sekretorius taip pat sako, kad nebus apmokestinamos ir paslaugos poliklinikose: „Didžioji dalis gyventojų, kuri naudojasi gydymo paslaugomis – pensinio amžiaus arba arti pensinio amžiaus. Jei šiai gyventojų grupei daromos išimtys, priemokų įvedimas neteks prasmės, nes dauguma pacientų, kuriems būtų taikomos nuolaidos, ir sudaro tas eiles.”

H. Baubinas sako, kad problemos viešosiose gydymo įstaigose išties egzistuoja, bet jas reikėtų spręsti kitais būdais (per pacientų edukaciją, paslaugų kokybės gerinimą ir panašiai).
Tuo tarpu L. Labanauskas sako, kad problema egzistuoja ir ją reikia spręsti konkrečiais veiksmais, remiantis ES šalių patirtimi ir pavyzdžiais: „Juk šiandien į namus atėjęs šeimos gydytojas privalo suteikti bet kokią pagalbą, o to jis padaryti negali”.

TAIP PAT SKAITYKITE