Onkologinėms ligoms, prilygstančioms XXI a. marui, įveikti vis dažniau pasitelkiama profilaktika: startuoja ketvirtoji priešvėžinės patikros programa. Ji skirta kovoti su storosios žarnos vėžiu.
Tik Vilniui ir Kaunui
„Pasklidus žiniai apie vienos ar kitos žvaigždės ligą pas mus prasideda pacientų antplūdis. Esu nuoširdžiai dėkingas įžymiems žmonėms, sutinkantiems papasakoti apie save, nes tai skatina visuomenę pasitikrinti sveikatą”, – naujausią profilaktikos metodą pristato Kauno medicinos universiteto Chirurgijos klinikos profesorius Onkologijos ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas Žilvinas Saladžinskas.
Vėžys, įsiveisęs žarnyne, yra nei matomas, nei jaučiamas. Taip būna onkologinei ligai išsivysčius daugelyje organų, tačiau, pavyzdžiui, krūtyje auglį galima užčiuopti, vystantis prostato vėžiui sutrinka šlapinimasis.
„Navikas kyla iš gleivinės, o jos niekada neskauda, nes ji neturi juntamųjų nervinių receptorių. Skausmas atsiranda tik tada, kai navikas užkemša žarnos spindį ar perauga į gretimus organus. Tuomet išgydyti vėžį būna labai sudėtinga ar net ir nebeįmanoma”, – žarnyno vėžio klastą atskleidė gydytojas gastroenterologas Tomas Jucaitis, dirbantis Viniaus širdies chirurgijos centre.
Storosios žarnos vėžio profilaktikos programai dvejiems metams skirta 1 mln. litų. Tačiau ne visos Lietuvos, o tik Vilniaus ir Kauno teritorinių ligonių finansuojamoms gydymo įstaigoms. Daugiau pinigų nėra, todėl programa vadinama bandomuoju projektu. Pagal jį profilaktiškai bus patikrinti Vilniaus ir Kauno apskričių 50–74 metų gyventojai. Vėliau numatoma šią programą vykdyti šalies mastu.
Būtina įveikti drovumą
Žarnyno ligų specialistai vadinami gydytojais koloproktologais. Drovūs žmonės vengia jų konsultacijų ir linkę geriau kentėti nemalonius pojūčius, nei eiti pas gydytoją. Beje, dėl žarnyno ligų galima konsultuotis ir su gydytojais gastroenterologais ir pilvo chirurgais.
„Labai nemalonus, net skausmingas žarnyno tyrimas. Dabar net gėda prisiminti, kaip jį darant klykiau iš skausmo, užmiršusi kitokią – medikams demonstruojamo nuogo užpakalio ir pozos, kurioje atliekamas tyrimas, gėdą”, – nemaloniais prisiminimais dalijosi kaunietė, dėl to paties gėdos jausmo prašiusi neskelbti jos pavardės.
Profesorius Ž.Saladžinskas drąsina sakydamas, kad pacientai galbūt skausmą kentėjo prieš daugybę metų. Dabar naudojami endoskopai yra lankstūs, tyrimą atliekantys specialistai – prityrę, todėl bijoti nereikia.
„Geras instrumentas gero specialisto rankose nesukelia jokių nemalonių pojūčių”, – tvirtina gydytojas.
Tačiau pagal storosios žarnos vėžio profilaktikos programą pirmiausia bus taikomas daug paprastesnis, bet gana efektyvus diagnostikos metodas. Tai vadinamasis slapto kraujavimo išmatose tyrimas. Jį kartą per metus programos dalyviams paskirs šeimos gydytojas. Tik tie pacientai, kurių atsakymai bus teigiami, gaus siuntimą pas gydytoją koloproktologą atlikti kolonoskopiją – storosios žarnos tyrimą specialiu lanksčiu aparatu ir, jei reikia, paimti medžiagos ištirti dėl vėžio.
Raudonos vėliavėlės požymis
„Nors ne kiekvienam žmogui, kurio tyrimo rezultatai teigiami, nustatomas storosios žarnos vėžys ar ikivėžinės būklės – storosios žarnos polipai, kolonoskopija yra tiksliausias būdas, galintis patvirtinti ar paneigti vėžio diagnozę. Pacientui pageidaujant kolonoskopija atliekama taikant visišką nejautrą”, – ramino gydytojas T.Jucaitis.
Yra dar vienas metodas storosios žarnos vėžiui įtarti. Tai tyrimas rentgenu. Naudojant kontrastinę medžiagą – bario sulfatą, galima pamatyti polipus ir piktybinius navikus, kurie atrodo kaip žarnos sienelės kontūro nelygumai, tačiau rentgenas neskiria, piktybiniai jie ar gerybiniai.
Požymį, kai kraują tuštindamasis pastebi pats žmogus, medikai vadina vienu iš raudonosios vėliavėlės simptomų. Jis gydytojams leidžia įtarti, kad pacientas serga storosios žarnos vėžiu. Pastebėjus kraują būtina nugalėti bet kokią baimę ir skubėti pas gydytoją.
„Beje, kraujas išmatose gali būti ir paūmėjusio hemorojaus ar kitų ligų požymis. Tiesioginio ryšio tarp hemorojaus ir storosios žarnos vėžio nėra”, – tvirtina gydytojas T.Jucaitis.
Raudonosios vėliavėlės simptomus dėl vėžio ir hemorojaus specialistai nesunkiai diferencijuoja, tereikia su jais pasikonsultuoti.
Ties rizikos slenksčiu
Manoma, kad nesveika mityba yra viena didėjančio sergamumo storosios žarnos vėžiu priežasčių. Ši liga Lietuvoje veržiasi į lyderių pozicijas: peržengusi pusantro tūkstančio ligonių, susergančių per vienus metus, ribą šis skaičius kasmet padidėja vienu šimtu.
Storosios žarnos vėžys vadinamas civilizacijos liga, nes daugiausia serga išsivysčiusių šalių gyventojai.
„Valgome riebų, mažai ląstelienos turintį maistą, todėl nėra kam surišti gyvulinės kilmės riebalų. Susijungę su tulžies rūgštimi jie neigiamai veikia storosios žarnos gleivinę”, – aiškino profesorius Ž.Saladžinskas.
Riebaus maisto vartojimo žala įrodyta ir moksliniais tyrimais, ir praktika. Afrikos šalyse, kur beveik nevartojama gyvulinės kilmės maisto produktų, iš 100 tūkst. gyventojų storosios žarnos vėžiu serga 5–10, o išsivysčiusiose pasaulio šalyse – 40 iš 100 tūkst. gyventojų.
Geriausi vaistai – vėliau
Jei storosios žarnos vėžys nustatomas esant ankstyvajai stadijai, jo gydymas gali būti efektyvus. „Šiuolaikiškai gydant ir laiku pradėjus gydyti, penkerius ir daugiau metų išgyvena 90 proc. ligonių, kuriems liga diagnozuota esant pirmai stadijai, o ją aptikus ketvirtojoje – tik keli procentai”, – ir džiaugiasi, ir apgailestauja gydytojas Ž.Saladžinskas.
Apmaudu tai, kad naujos antrosios chemoterapijos kartos preparatai skiriami tik atsinaujinus ligai. Jie yra efektyvūs, bet labai brangūs, todėl valstybė šitaip taupo eksperimentuodama su ligoniais: susirgs iš naujo arba ne. Profesorius Ž.Saladžinskas tokią valstybės politiką pateisina: daugeliui ligonių padeda ir paprasčiausi preparatai.
Profesorius džiaugiasi, kad jo prieš dešimt metų operuotas ligonis, jaunas vyras, šiandien gyvas ir sveikas. Sportuoja, nors, pašalinus dalį storosios žarnos, teko suformuoti stomą – išangę pilvo sienelėje. Prie jos pritvirtinamas maišelis išmatoms.
Nereikia bijoti stomos
„Stoma yra neišvengiama, kai auglys būna žemutinėje storosios žarnos dalyje arba kai pašalinama nemaža jos dalis ir todėl tampa neįmanoma žarną sujungti”, – aiškina profesorius Ž.Saladžinskas ir patikina, kad tokia išeitis nekelia jokių problemų. Stomos priežiūros priemonės yra šiuolaikiškos, maksimaliai pritaikytos ligoniui ir skiriamos nemokamai. Nežinantieji apie tokį ligonį niekada neįtartų, kad jam suformuota stoma.
Nežinia, kuri blogybė geresnė: ar tai, kad, augliui atsiradus žemutinėje storosios žarnos dalyje, stoma taps neišvengiama, ar kad anksčiau paaiškės liga. Medikai žino, kad toje vietoje įsiveisęs vėžys daug anksčiau parodo savo žnyples.
Vienas rizikos veiksnių yra amžius: kuo ilgiau gyvenama, tuo didesnė tikimybė susirgti. Kiekvienas penkiasdešimties sulaukęs žmogus priskirtinas vidutinės rizikos grupei susirgti storosios žarnos vėžiu. Genetiškai paveldėjus ligą, o tokių ligonių yra apie 10 proc., ji paprastai pasireiškia 20-ies sulaukusiems žmonėms. Tačiau profesorius Ž.Saladžinskas pasakojo apie keturiolikmetę, kuriai buvo diagnozuotas paveldimas ketvirtosios stadijos storosios žarnos vėžys. Taip buvo Danijoje ir šiuo faktu stebėjosi profesoriaus kolegos danai.
Tikslių rezultatų nebus
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Chirurgijos klinikos vadovas profesorius Narimantas Evaldas Samalavičius naująja Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa ir džiaugiasi, ir piktinasi.
„Iš principo tai postūmis į priekį, bet programa bus vykdoma stambiausiuose ir labiausiai aprūpintuose regionuose. Ligų profilaktika turi būti prieinama visiems ir vykdoma ne regioniniu, o nacionaliniu mastu. Tik tuomet matysime jos naudą, efektyvumą”, – įsitikinęs profesorius N.E.Samalavičius.
Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa siekiama kuo anksčiau nustatyti ligą, kol ji dar išgydoma. Mirtingumą nuo šios ligos siekiama sumažinti bent 20 proc. visos šalies mastu, tačiau, nesant nacionalinės profilaktikos politikos, vargu ar įmanoma pasiekti tokių rezultatų.
Statistika
Lietuvoje iš 100 tūkst. gyventojų storosios žarnos vėžiu kasmet suserga 39 vyrai ir 35 moterys.
Išsivysčiusiose Europos šalyse storosios žarnos vėžiu kasmet suserga 40 gyventojų iš 100 tūkst.
Afrikoje storosios žarnos vėžiu suserga 5–10 gyventojų iš 100 tūkst.
Programos finansavimas
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu skirtas vienas milijonas litų Vilniaus ir Kauno teritorinėms ligonių kasoms Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programai vykdyti. Vilniaus apskričiai skiriama apie 553 tūkst. litų, Kauno apskričiai – apie 447 tūkst. litų.
Simptomai
Pilvo pūtimas,
skausmas,
viduriavimas ar vidurių užkietėjimas,
skausmingas tuštinimasis,
neišsituštinimo jausmas,
mažakraujystė,
svorio kritimas,
kraujavimas.
Žarnynas
Visas žarnynas skirstomas į plonąjį ir storąjį. Plonųjų žarnų (jų ilgis – 5–6 m) vėžys išsivysto labai retai. Storoji žarna – tai paskutinė virškinamojo trakto dalis, kurią galima skirti į dvi stambias dalis: gaubtinę (maždaug 1 m ilgio) ir tiesiąją (15 cm ilgio) žarnas. Gaubtinės ir tiesiosios žarnos adenokarcinoma – vienas dažniausių žmogaus piktybinių navikų. Nors sergamumas didėja, bet per pastaruosius du dešimtmečius sergančiųjų storosios žarnos vėžiu išgyvenamumas pagerėjo. Manoma, kad pagrindinės išgyvenimo gerėjimo priežastys gali būti anksti diagnozuojamas vėžys ir patobulėjęs gydymas.
Epidemiologija
Gaubtinės žarnos vėžys pagal sergamumą yra ketvirtoje vietoje. Pasaulyje kasmet nustatoma 450 tūkst. naujų gaubtinės žarnos vėžio atvejų. Sergančiųjų gaubtinės žarnos vėžiu išgyvenimas įvairiose šalyse labai skiriasi: penkerių metų išgyvenimas JAV siekia 53–63 proc., Europoje – 41 proc., Rytų Europoje ir Kinijoje – 30 proc.
ES parama
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai prognozuoja, kad onkologinių ligų profilaktika, ankstyva jų diagnozė ir gydymas mirtingumą nuo šių ligų iki 2020 m. sumažintų perpus, dar ketvirtadaliui padėtų visai išvengti vėžio. Tam pasiekti labai svarbus yra ne tik tinkamas gydytojų profesinis pasirengimas ir budrumas, bet ir pažangios medicininės rangos naudojimas. Lietuvoje jos bus įsigyjama, pasitelkiant 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšas. Krypčiai „Ankstyvoji onkologinių susirgimų diagnostika ir visavertis gydymas” skirta daugiau nei 125 mln. litų. Dar 22 mln. litų numatyti iš bendrojo finansavimo lėšų. Pasinaudojant ES parama, kompleksinių onkologinių ligų diagnostika ir gydymas gerės visoje Lietuvoje, nes pažangios įrangos įsigis Panevėžio, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, taip pat Vilniaus apskričių ligoninės. Ji bus skirta spindulinei terapijai taikyti, kaulų čiulpams transplantuoti ir piktybiniams navikams chirurginiu būdu gydyti. Taip pat bus pradėta taikyti tokia inovatyvi technologija kaip pozitronų emisijos tomografija. Todėl navikai bus nesunkiai aptinkami esant pačioms ankstyviausioms stadijoms, kai dar nevėlu sustabdyti ligą.
Rizikos faktoriai
Ligos tikimybė didesnė tiems žmonėms, kuriems jau buvo diagnozuoti polipai – storosios žarnos gerybiniai augliukai. Sergantiesiems uždegiminėmis žarnyno ligomis – opiniu kolitu, Krono liga ir tiems, kurių artimieji yra sirgę storosios žarnos vėžiu, taip pat iškyla šios ligos grėsmė.
