Ditel

Naujas tyrimas: V.Leninas mirė nuo sifilio

Rusijos revoliucionierius ir Sovietų Sąjungos kūrėjas Vladimiras Leninas mirė nuo sifilio, o ne nuo insulto, kaip buvo teigiama anksčiau, tvirtinama naujame tyrime.

Sovietai slėpė lyderio ligą?

Žinomos britų istorikės ir knygų autorės Helen Rappaport teigimu, dokumentai, susiję su V.Lenino paskutiniaisiais gyvenimo metais, liudija, jog jis užsikrėtė šia lytiškai plintančia liga, kuri galiausiai tapo jo mirties priežastimi, rašo telegraph.co.uk.

Anot jos, V.Leninui pasireiškė daugelis sifilio simptomų. Dauguma aukštų sovietų taip pat žinojo jį sergant šia liga, tačiau dėl galėjusių kilti nepatogumų, jei ši informacija būtų paviešinta, jiems buvo uždrausta apie tai kalbėti viešai ir net grasinama mirtimi.

Oficialūs dokumentai rodo, jog V.Leninas mirė po trijų insultų ir nesėkmingo pasikėsinimo nužudyti smarkiai pablogėjus jo sveikatai.

Žymaus mokslininko ataskaita

Ypač reikšminga H.Rappaport tyrime buvo žymaus mokslininko Ivano Pavlovo parašyta ataskaita, kurioje teigiama, kad „revoliuciją įvykdė pamišėlis, kurio smegenys užkrėstos sifiliu”.

Nors viešai V.Leniną kritikuoti buvo draudžiama, o tai darantieji dažniausiai buvo baudžiami mirtimi, I.Pavlovas galėjo laisvai reikšti savo nuomonę, mat V.Leninas, norėdamas pasinaudoti jo padėtimi pasaulio mokslininkų bendruomenėje, garantavo jam neliečiamumą.

Bolševikų lyderis V. Leninas vadovavo 1917 metų revoliucijai, po kurios nuversta tuometinė valdžia ir įtvirtintas sovietų valdymas. Jis tapo pirmuoju Sovietų Sąjungos vadovu ir iki šiol laikomas vienu įtakingiausių XX amžiaus politikos veikėjų.

Jis mirė 1924 metų sausį, sulaukęs 53-ejų. Prieš tai per dvejus metus jis patyrė tris insultus, o prieš mirtį buvo paralyžiuotas ir apkurtęs.

Istorikė: Leniną Paryžiuje užkrėtė prostitutė

H.Rappaport teigia radusi įrodymų, jog V.Leniną sifiliu maždaug 1902 metais Paryžiuje užkrėtė prostitutė.

„Daugelis Kremliaus gydytojų ir mokslininkų buvo įsitikinę, nors niekada to nepasakė garsiai, kad V.Leninas mirė nuo sifilio, tačiau dešimtmečius juos slėgė valdžios primesta tylos konspiracija”, – savo naujoje knygoje „Conspirator: Lenin in Exile” teigia istorikė bei priduria, jog I.Pavlovas šias mintis išsakė garsiai.

Anot jos, jog I. Pavlovo teiginius įrodo dokumentuotas jo pokalbis su kolega gydytoju Michailu Zernovu, 1928 metais vykęs Kolumbijos universitete Niujorke.

„I. Pavlovas tvirtino M. Zernovui, jog V. Leninas sirgo sifiliu, o jo vadovavimo Sovietų Sąjungai metais pasireiškė visi klasikiniai ligos simptomai, taip pat ir ligos sukeltas progresuojantis paralyžius. I. Pavlovas pažinojo ir mokslininkus, kurie po V. Lenino mirties 1924 metais tyrė jo smegenis. Jie visi sutiko su tokia diagnoze. Jiems tai buvo žinoma paslaptis, apie kurią, žinoma, nebuvo kalbama viešai ir nėra jokių tai patvirtinančių oficialių dokumentų”, – teigia istorikė.

Jau patvirtinta, jog sifiliu sirgo tokios asmenybės kaip Ivanas Baisusis, Adolfas Hitleris ar Napoleonas Bonapartas.


Diena.lt

TAIP PAT SKAITYKITE