Kalifornijos universiteto mokslininkai pastebėjo, kad pritvirtinus polimerines nanodaleles prie raudonųjų kraujo kūnelių paviršiaus, nanodelės organizme ilgiau išlieka stabilios. Tyrimo rezultatai gali būti panaudoti naujiems vaistų pristatymo būdams kurti.
Polimerinės nanodalelės gali būti puikiai pritaikomos vaistams į veikimo vietą pristatyti. Dalelės apsaugo vaistus nuo irimo jiems keliaujant iki veikimo vietos ir užtikrina nepertraukiamą vaistų tiekimą. Tačiau dalelės turi vieną trūkumą – jos greitai pašalinamos iš kraujo, kartais srovėje jos teužtrunka kelias minutes. Ši savybė trukdo veiksmingai pristatyti vaistus.
Mokslininkų komanda, vadovaujama cheminės inžinerijos profesoriaus Samiro Mitragotri, pastebėjo, kad nanodaleles įmanoma priversti išlikti kraujo srovėje, jeigu jos yra pritvirtinamos prie raudonųjų kraujo kūnelių. Vėliau dalelės „atsikabina” nuo kraujo ląstelių dėl veikiančių jėgų ir tarpląstelinių sąveikų ir dėl kepenų bei blužnies poveikio pašalinamos iš kraujo. Kraujo apytakos nanodalelės netrikdo. „Polimerinių nanodalelių jungimasis prie kraujo ląstelių turi daug privalumų: raudonieji kraujo kūneliai yra ilgaamžiai, jų daug, ir junginys yra gana stabilus”, – sakė S. Mitragori. „Kuomet „įdarbinome” kraujo ląsteles, nebereikėjo modifikuoti viso dalelės cheminio paviršiaus. Jis liko prieinamas įvairioms veikliosioms medžiagoms prijungti”.
Mokslininkai išsiaiškino, kad dalelės, susijungusios su krauju, išvengia fagocitozės, nes raudonųjų kraujo kūnelių neatakuoja makrofagai. Dalelių jungimasis su kraujo ląstelėmis yra ne naujiena, tokią strategiją naudoja kai kurios bakterijos. Pavyzdžiui, hemobartonela, kuri susisieja su raudonosiomis kraujo ląstelėmis ir išlieka kraujo srovėje keletą savaičių.
Tyrėjai tvirtina, kad sustiprinus nanodalelės ir ląstelės sąveiką, dalelės išliktų kraujuje gana ilgą laiką, teoriškai apie 120 dienų; tokia yra kraujo kūnelio gyvavimo trukmė. Tokiam vaistų pristatymui tiktų medžiagos, kurios išliktų veiklios „prisirišusios” prie kraujo kūnelių, taip pat įmanomas laipsniško medžiagų atpalaidavimo modelis. „Jeigu dalelės ilgai cirkuliuotų organizme, tai ypač pagerintų vaistų veikimą, atsirastų nauji gydymo būdai tokiems susirgimams kaip vėžys, kraujo krešėjimo sutrikimai, širdies ligos”, – įsitikinęs S. Mitragori.
Daktaras Stevenas R. Goodmanas, atsakingas už rezultatų redagavimą, pažymėjo, kad šio tyrimo rezultatai taip gali būti naudingi ateityje kraujo susirgimams gydyti. „Tai tarpdisciplininis atradimas, modernių nanotechnologijų ir ląstelės biologijos sintezė”, – teigė jis.
Rezultatai bus spausdinami „Experimental Biology and Medicine” žurnalo liepos mėn. numeryje. Šis žurnalas skirtas biomedicinos srities tarpdisciplininių tyrimų rezultatams skelbti.
