Harvardo ir Prinstono mokslininkai žengė svarbų žingsnį kuriant biologinius kompiuterius – mažus implantuojamus įtaisus, kurie galėtų stebėti žmogaus kūną sudarančių ląstelių veiklą ir charakteristikas. Šių iš DNR, RNR ir baltymų sukonstruotų „molekulinių gydytojų” pateikiama informacija galėtų padaryti perversmą modernioje medicinoje, nes gydytojai galėtų gydyti tiksliai tuos audinius ir ląsteles, kurioms to reikia.
Mokslininkai teigia, jog kiekviena žmogaus ląstelė turi visus reikalingus įrankius tokiems biokompiuteriams pasigaminti. Viskas ko reikia – ląstelėms duoti šabloną, pagal kurį jos galėtų tokius kompiuterius susikurti. Pritaikius logines operacijas tokie kompiuteriai ląstelėse galėtų aptikti įvairius požymius, pradedant genų mutacija ir baigiant konkrečių genų veikla pačioje ląstelėje. Tokių biokompiuterių įvesties duomenys – citoplazmone esantys baltymai, RNR ir cheminės medžiagos, išvesties duomenys – konkrečią informaciją žyminčios molekulės, kurias galima nesudėtingai aptikti naudojant laboratorinę įrangą.
