Šią savaitę Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje bus balsuojama dėl siūlymo įtvirtinti pacientų teisę gauti medicininę pagalbą bet kurioje Europos Sąjungos (ES) šalyje. Šiuo dokumentu siekiama aiškiai nurodyti sąlygas, kuriomis remiantis pacientas galėtų naudotis gydymu kitoje Sąjungos šalyje, ir nustatyti tokio gydymo išlaidų apmokėjimo tvarką.
Pasak EP Vidaus rinkos ir vartotojų teisių komiteto, kuriame buvo aktyviai svarstomas šis klausimas, nario Šarūno Biručio, direktyva naudinga keliais aspektais: pirmiausia – pagaliau bus konkrečiai išaiškinta, kada ES piliečiai turi teisę gauti nemokamą medicininę pagalbą bet kurioje ES valstybėje; bus konkretizuotos paslaugų apmokėjimo sąlygos; galų gale – ES piliečiams pagaliau bus išaiškinta, kad jie turi teisę gauti gydymą ir kitoje ES valstybėje, žinoma, sudarant vienodas sąlygas tiek tos valstybės pacientams, tiek užsieniečiams.
„Kai 2006 m. gruodį buvo patvirtinta Paslaugų direktyva, palengvinusi paslaugų teikimą kitoje ES šalyje, sveikatos apsauga nepateko į jos sritį, todėl prireikė atskiros pacientų mobilumo direktyvos. Nors ES sutartis jau dabar įtvirtina ES piliečių teisę gydytis kitoje Sąjungos šalyje, naudojantis savo šalies medicinos draudimu, praktikoje dažnai kyla problemų. Šiuo metu tik apie 1 proc. ES sveikatos biudžeto naudojama Sąjungos piliečiams gydyti ne savo šalyje”, – šios direktyvos svarbą aiškino Lietuvis europarlamentaras.
Europos Komisijos (EK) nuomone, nors dauguma pacientų naudojasi jų šalyje teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, kartais vis dėlto tenka važiuoti gydytis į užsienį. Taip, pavyzdžiui, dažnai atsitinka, kai reikia specializuotos priežiūros arba pasienio regionuose, kai arčiausia ir tinkamiausia medicinos įstaiga yra kitoje šalyje.
Sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje narėje gavimo ir jų išlaidų padengimo taisyklės dažnai yra iš dalies neaiškios ir sunkiai suprantamos, todėl Komisija parengė teisės akto pasiūlymą, kuriame aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais ES piliečiai turi teisę į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse. Pasiūlyme taip pat aiškiai nurodyta, kas yra atsakingas už kitoje valstybėje narėje teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir saugumą. Galų gale dėl šio pasiūlymo sustiprės, pavyzdžiui, specializuotos priežiūros centrų tinklų bendradarbiavimas.
EP priėmus naująją direktyvą, bus sukonkretinta teisė gauti nemokamas sveikatos paslaugos bet kurioje ES valstybėje. Kitoje ES šalyje ne ligoninėje besigydantis pacientas savo šalyje neturės gauti išankstinio leidimo gydymo išlaidoms kompensuoti. Kita vertus, valstybės galės reikalauti išankstinio leidimo gydymo ligoninėje išlaidoms kompensuoti, jei tam yra svarbios priežastys – pavyzdžiui, galima našta šalies socialinės apsaugos sistemai. Siūloma nustatyti, kad gydymosi užsienyje paslaugos būtų apmokamos pagal tarifą, kuris galioja paciento gyvenamojoje šalyje. Valstybėms leidžiama nutarti kompensuoti ir papildomas paciento išlaidas – tokias kaip kelionė ar nakvynė.
Paprastai pacientas turės pats užsienyje susimokėti už gydymą ir vėliau savo šalyje kreiptis dėl jo išlaidų kompensavimo.
„Vis dėlto pacientams būtų patogiau, jei šalims būtų leista taikyti išankstinio gydymo ligoninėje išlaidų kompensavimo sistemą. Tuomet valstybė tiesiogiai apmokėtų gydymo išlaidas kitos ES narės gydymo įstaigoje, o pacientas turėtų pats susimokėti tik papildomas išlaidas”, – tokią racionalesnę apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas tvarką siūlo EP narys Š. Birutis.
Anot jo, vertėtų atkreipti dėmesį, kad valstybės privalės kompensuoti tik tokį savo gyventojų gydymą užsienyje, kokį numato jų įstatymai. Europarlamentarai siūlo, kad ši nuostata negaliotų retoms ligoms. Direktyva nebus taikoma ilgalaikei globai, nors neįgaliųjų gydymo kaštai tam tikrais atvejais turės būti apmokami. Ji taip pat nebus taikoma organų persodinimui. Europarlamentarai siūlo papildomai numatyti, jog ši direktyva nepaveiks „esminių šalių narių etinių pasirinkimų”.
Direktyvoje pažymima, jog pacientų teisė gydytis užsienyje nereiškia, kad kitos šalys privalo jiems suteikti tokią galimybę. Be to, dėl gydymo patirta žala turės būti atlyginama pagal šalies, kurioje yra gydymo įstaiga, įstatymus. Pacientai turės būti išsamiai informuojami apie jų teises. Kiekvienoje ES šalyje taip pat turės būti įsteigtas pacientų informavimo mobilumo klausimais biuras.
