Kaulų lūžiams sugyti prireikia mėnesių. Tačiau Didžiosios Britanijos kompanija „RegenTec” tikisi pagreitinti gijimo procesą specialių baltų miltelių injekcija.
Milteliai lūžusio kaulo dalis sujungs į vieną vos per kelias minutes.
Tiesa, iškart po to vaikščioti pacientams dar nepavyks. „Jūs negalėsite po to tiesiog atsistoti ir išeiti iš ligoninės pasiremdami ta pačia lūžusia koja. Tai, ką mes bandome padaryti, yra medžiaga, kuri galėtų užpildyti po lūžio susidariusias tuštumas ir funkcionuotų taip pat kaip ir įprastinis porėtas kaulo audinys, taip skatinant natūralią regeneraciją”, – sako Nottinghamo universiteto profesorius Robinas Kvuirkas.
Jis kartu su kolega iš JAV Kevinu Shakesheffu sukūrė šią technologiją. Jų sukurtas keramikos ir polilaktinės rūgšties mišinys taip ir vadinamas – „Įšvirkščiamas kaulas”.
Kambario temperatūroje medžiaga yra miltelių formos. Juos specialia adata injekavus į lūžio vietą aukštesnė kūno temperatūra inicijuoja abiejų medžiagų susijungimą į tvirtą porėtą medžiagą, kuri savo savybėmis labai primena gyvą kaulą.
Tiesa, ši naujovė nėra vieninteliai kaulų „klijai”. Deja, kiti analogai turi problemų. Kai kuriais atvejais jie sukietėja į vientisą kietą masę arba pakelia kūno temperatūrą injekcijos vietoje tiek, kad pažeidžiami gretimi audiniai.
Naujasis mokslininkų kūrinys šių trūkumų neturi. Be to, jų teigimu, įšvirkščiamas kaulas netgi galėtų skatinti kaulo augimą, kai į miltelius kartu su pradiniais komponentais sumaišomi ir kaulo augimą skatinantys medikamentai. Kaulo ląstelės užpildo lūžio vietą, tuo tarpu įšvirkščiamas kaulas suyra į laktinę rūgštį – komponentą, kuris yra natūraliai gaminamas organizme. „Mes netgi galime kontroliuoti tokio suirimo spartą, priderindami jį prie kiekvieno žmogaus ypatybių”, – sako R. Kvuirkas.
„RegenTe” tikisi, kad naujovė bus patvirtinta per 18 mėnesių. Tiesa, kai kurie teigia, kad tai pernelyg optimistinė prognozė. R. Kvuirkas tiki, kad ateityje „įšvirkščiamo kaulo” technologija gali transformuotis ir į „įšvirkščiamą širdį”. „Po širdies priepuolio išvirkštos tinkamos ląstelės galėtų padėti atauginti pažeistą audinį”, – prognozuoja mokslininkas.
