Praeito amžiaus aštuntam dešimtmetyje Lietuvoje nustatytas pirmasis ŽIV atvejis, iki 2009 metų pabaigos AIDS nustatytas 227 asmenims, mirė 85 žmones. Gegužės 16 dieną visame pasaulyje minima mirusiųjų nuo AIDS diena.
„Modernūs vaistai leidžia ŽIV infekciją turintiems žmonėms negalvoti apie mirtį, ženkliai sumažinti infekcijos plitimą. Mūsų organizacijoje yra žmonių, kuriems diagnozė ŽIV buvo patvirtinta daugiau nei prieš dešimt metų, vartodami medikamentus jie puikiai jaučiasi, yra darbingi. Todėl itin svarbu, kad infekuotiems ŽIV būtų sudarytos sąlygos gauti reikiamą gydymą. Tai leidžia išvengti bereikalingų mirčių,” – sako žmonių, turinčių ŽIV organizacijos „Pozityvus gyvenimas” vadovas Jurgis Andriuška.
Lietuvoje gegužės 16 dieną asociacijos „Pozityvus gyvenimas” nariai kartu su partneriais – asociacija „Demetra”, Eurazijos žalos mažinimo tinklu – paminės Vilniuje Mirusiųjų nuo AIDS dieną. 12 val. dalyviai nuo Katedros aikštės pražygiuos iki Kudirkos aikštės, kur uždegs žvakutes, dalins praeiviams informacinę medžiagą, apsaugos priemones.
Gydymo situacija Lietuvoje
Ekonominiu sunkmečiu pastebimas lytinių keliu plintančių infekcijų protrūkis. Tai nulemta sumažėjo valdžios dėmesio ir finansavimo prevencinėms, šviečiamosioms programoms. „Šiuo metu visiškai neskiriamos lėšos prevenciniam darbui su sekso paslaugas teikiančiomis moterimis. Vien Vilniuje ŽIV diagnozę turi kelios dešimtys sekso paslaugas teikiančių moterų. Vienintelė organizacija, kuri atlieka prevencinį darbą šioje srityje negauna valstybinės paramos. Dėl finansavimo stokos nevyksta šviečiamieji, saugų lytinį elgesį skatinantys projektai su pacientais, turinčiais ŽIV/AIDS bei itin pažeidžiamomis grupėmis – jaunimu, seksualinėmis mažumomis, kaliniais. Esame įsitikinę, kad tai tapo priežastimi to, jog praeitais metais buvo užfiksuotas ŽIV protrūkis mūsų šalyje,” – sako pacientų organizacijos vadovas.
Šiuo metu Lietuvoje nustatyta apie1600 ŽIV atvejų. Iš jų 136 reikalingas nuolatinis gydymas medikamentais. Pasaulinės Sveikatos organizacijos ir UNAIDS (Jungtinių Tautų AIDS programos) duomenimis, realus ŽIV infekuotų žmonių skaičius mūsų šalyje gali būti apie penkis tūkstančius ŽIV atvejų.
Prieš keletą mėnesių Lietuvoje buvo atliktas Pasaulinės Sveikatos Organizacijos ekspertų tyrimas, kuriuo buvo siekiama įvertinti, kaip Lietuvoje yra užtikrinamas visuotinis prieinamumas prie ŽIV testavimo, gydymo ir priežiūros, vykdoma ŽIV profilaktika ir kontrolė. Ekspertų pateiktose išvadose pažymima, kad Lietuvoje trūksta priemonių, kurios užtikrina sėkmingą ŽIV profilaktiką ir kontrolę. Ekspertai ypač pasigedo valstybės bendradarbiavimo su pacientų organizacijomis ir pilietine visuomene, jų veiklos rėmimo ir įtraukimo į priemonių vykdymą.
„Išaiškėjo, kad nuo sausio mėnesio Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose Lietuvos miestuose nėra atliekami, ŽIV gydymo metodikose numatyti, nemokami imunologiniai kraujo tyrimai pacientams su ŽIV/AIDS. Šis tyrimas leidžia nustatyti infekcijos progresavimą, bendrą paciento sveikatos būklę ir laiku skirti medikamentus tikslingai kiekvienam pacientui, o ne išrašinėti brangius vaistus „iš akies”. Taip ir nesulaukėme aiškaus atsakymo, kodėl tyrimai nebuvo atliekami. Buvo bandoma argumentuoti, kad visiems dabar blogai… Tačiau žinome, jog kasmet yra numatyti nemaži biudžetai ŽIV/AIDS ligų gydymui, tyrimams ir prevencijai. Deja, turime pripažinti, kad tie pinigai nežinia, kaip ir kam naudojami,” – sakė Jurgis Andriuška.
Prevencija kainuoja mažiau
Balandžio mėnesį Vilniuje svečiavosi Rytų Europos ir Azijos ŽIV pacientų tinklo vadovas Vladimiras Živtiakas. Lankydamasis Sveikatos apsaugos ministerijoje jis pabrėžė, kad ŽIV prevencija neįmanoma be pačių pacientų dalyvavimo.
„Šiuo metu Lietuvoje visą ŽIV/AIDS situaciją nori kontroliuoti valdžios institucijos. Tai suprantama, nes už to stovi dideli pinigai. Daugelis Europos šalių tą kelią jau nužingsniavo ir savo neteisingo elgesio kainą jie jau sumokėjo – ŽIV infekcijos protrūkiais. Lietuvoje dabar yra stebima ŽIV infekcijos epidemijos pradžia. Lietuvos valdžiai reikia ryžtingai ir greitai priimti teisingus sprendimus, kitaip teks sumokėti savo šalies žmonių saugumu ir gyvybėmis,” – kalbėjo tarptautinės pacientų organizacijos vadovas.
Pasak Jurgio Andriuškos, realią ŽIV situaciją Lietuvoje atskleistų aktyvesnis ankstyvas testavimas. „Lietuva vienintelė Europoje šalis, kur ŽIV nustatymo testas yra mokamas ir sunkiai prieinamas. Jis net nuo šių metų sausio apmokestintas padidintos rizikos asmenims (sekso darbuotojoms ir narkotikus vartojantiems). Jiems itin svarbu kuo dažniau atlikti šį testą ir diagnozavus ŽIV, vykdyti sėkmingą ŽIV profilaktiką ir kontrolę, skirti gydymą. Vaistus vartojantis žmogus sumažina viruso kiekį savo organizme ir sumažina kito žmogaus užkrėtimo tikimybę iki kelių procentų. Galima tik spėlioti, kodėl valdininkai nesiryžta padaryti nemokamą ŽIV testavimą. Tikėtina, bijo, jog išaiškės jų veiklos spragos. Taps akivaizdu, kad jų noras viską kontroliuoti nedavė rezultatų – infekcija plinta ne tik tarp kalinių, sekso darbuotojų, narkotikų vartotojų, gėjų, tačiau vis daugiau atvejų yra išaiškinama seksualiai aktyvaus jaunimo bei šeimas turinčių asmenų tarpe,” – kalbėjo J. Andriuška.
Lietuvos pacientų organizacijos atstovas pabrėžė, kad vieno jau infekuoto žmogaus gydymas valstybei kainuoja apie 2000 litų per mėn., o reguliariai prevencijai, dirbant su visuomene, rizikos grupėmis pakaktų vos 20 litų žmogui – tiek kainuotų prezervatyvas, švirkštas, higieninė servetėlė, informacinė medžiaga, viešos akcijos ir pokalbis su pacientų organizacijos atstovais ar socialiniais darbuotojais.
Dialogas su valdžios institucijomis mezgasi sunkiai
Organizacija „Pozityvus gyvenimas” siekdama atstovauti ŽIV turinčių žmonių interesus, stengiasi užmegzti santykius su valstybinėmis institucijomis. Kol kas susitikimai ir dialogas vyko tik su Sveikatos apsaugos viceministru Rimantu Remeika. „Tačiau puikiai suprantame, kad jis vienas negali apginti mūsų interesų, nes jam pačiam tenka susidurti su nemažu pasipriešinimu iš tų pačių valstybinių institucijų, politikų. Turėjome kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentę, nes išmėginome visus įmanomus būdus įtikinti atsakingus pareigūnus vykdyti tarptautinius įsipareigojimus bei užtikrinti Lietuvos gyventojų konstitucines teises,” – sakė Andriuška.
Iš Sveikatos apsaugos ministerijos kabinetų niekaip neištrūksta Valstybinė ŽIV ir lytiškai plintančių ligų profilaktikos ir kontrolės Programa. Joje turi būti numatytos veiksmų gairės ŽIV/AIDS srityje. Šis dokumentas itin svarbus visiems pacientams ir visiems Lietuvos žmonėms. Pacientams svarbus, nes ten turi būti aiškiai parašyta:
1. ar bus skirta ir kiek pinigų testavimui ir tyrimams;
2. kiek lėšų bus skiriama kitų Lietuvos miestų AIDS kabinetų steigimui (daugelį metų reikiamą finansavimą gauna tik Vilniaus AIDS centras);
3. ar vyks darbas su pažeidžiamomis grupėmis, kas finansuos ir vykdys prevencinį darbą.
Nuo 2007 metų ir iki šiol nei vienas pacientų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasiūlymas nebuvo įtrauktas į šią programą. „Visiems žmonėms ši programa aktuali, nes nuo joje numatytų prevencinių veiklų, reikiamo finansavimo ŽIV infekuotų žmonių gydymui priklausys epidemijos situacija Lietuvoje. Valdžios institucijos pajėgios suvaldyti ŽIV infekcijos protrūkį šalyje, tačiau jos turi būti atviros dialogui ir partnerystei su pacientų organizacijomis. Jau turintys ŽIV pacientas geriau nei valdininkai skleis informaciją apie šią infekciją, ras kalbą su pažeidžiamomis grupėmis žemo slenksčio kabinetuose, tinkamai galės atstovauti jų interesus ir suteiks profesionalesnę pagalbą tiems, kurie neseniai sužinojo turintys ŽIV,” – sakė pacientų organizacijos „Pozityvus gyvenimas” vadovas Jurgis Andriuška.
