Rugsėjo 17d. Penktadienis

Lietuviai – vieni agresyviausių Europoje

Peržiūrų skaičius: 20780

Lietuvos gyventojai yra bene agresyviausi visoje Europoje. Apie tai byloja ne tik nusikalstamumo rodikliai.

Policijos suvestinėse neatsispindi užslėptas smurtas - pašaipos, netolerancija ir tiesiog susvetimėjimas. Specialistai įsitikinę, kad pirmiausia agresija pasireiškia šeimoje.

Mykolo Romerio universiteto doktorantas Eimutis Misiūnas atliko tyrimą, kaip per aštuonerius metus nuo 2002-ųjų iki 2009-ųjų kito Lietuvos visuomenės agresyvumą atspindintys rodikliai. Remtasi tik nužudymų, plėšimų, viešosios tvarkos pažeidimų, pasipriešinimo pareigūnams atvejų ir registruotų eismo įvykių dinamika mūsų šalyje.

E. Misiūnas padarė išvadą, kad per minėtą laikotarpį Lietuvos gyventojų agresyvumas sumažėjo 8 proc.

Europos "lyderiai"

Tačiau ši statistika toli gražu neguodžia lyginant ją su kitomis Europos valstybėmis. Nors nužudymų Lietuvoje sumažėjo 20 proc., mūsų šalis pagal šių nusikaltimų skaičių yra pirmaujanti.

Pernai užregistruotas 301 nužudymas, kitaip tariant, 100 tūkst. gyventojų teko 8,9 žmogžudystės. Tokie duomenys reiškia, kad Lietuvos gyventojai mažiausiai gerbia kito žmogaus gyvybę ir įvairiems nesutarimams spręsti, nesusimąstydami ar nebijodami atsakomybės, imasi kraštutinių priemonių.

Pagal plėšimus Lietuva Europoje taip pat yra tarp lyderių. Aukštą visuomenės agresyvumą labiausiai rodo beveik trečdaliu išaugęs viešosios tvarkos pažeidimų skaičius.

Per kelerius metus nuo 2005 metų stabiliai daugėjo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams atvejų, jų nežymiai sumažėjo tik pernai. Tokių nusikaltimų gausa rodo, kad gyventojai nelinkę paisyti valstybinės valdžios. Pasiguosti galėtume nebent tuo, jog pernai Lietuvoje sumažėjo autoįvykių. Tai sietina su praėjusių metų sausį sugriežtinta atsakomybe už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Tačiau policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas pažymi, kad agresyvaus elgesio šalies keliuose nesumažėjo.

"Pažiūrėkite, kas darosi. Net niekur neskubantys vairuotojai kovoja dėl teisės įlįsti kad ir į menkiausią tarpelį. Apie tai, kad kas nors užleistų kelią iš tiesų skubančiam žmogui, net kalbos negali būti", -  LŽ sakė jis.

Užslėptas smurtas

Minėti visuomenės agresyvumo rodikliai, anot įvairių sričių specialistų, toli gražu neatspindi realios padėties. Dauguma agresyvaus elgesio apraiškų niekur nefiksuojamos.

Psichologas Robertas Povilaitis tai vadina užslėptu smurtu.

"Didžioji dalis tokio smurto netelpa į nusikaltimo rėmus - užgavo, įžeidė, gal net sudavė. Policijos suvestinių negalima vertinti kaip rodiklio. Tarkime, nužudymai. Matome atvejus, kurie buvo užregistruoti. Tačiau kiek buvo pasikėsinimų nužudyti? Šito niekas nežino. Kiek buvo galvojančių apie nužudymą ar savižudybę? Apie tai galima šiek tiek spręsti tik iš visuomenės apklausų", - LŽ sakė R. Povilaitis.

Anot psichologo, užslėptą smurtą kasdien mato didelė jaunosios kartos dalis, kuri savo įspūdžius pritaiko praktikoje.

Psichologas Albinas Bagdonas agresiją sieja su sunkmečiu, bet ne tik.

"Visada agresija didėja, jei tampa sunkiau išgyventi. Pažiūrėkite, ir gyvūnai badmečiu tampa agresyvesni. Tačiau manau, kad priežastis ne tik čia. Lietuvius labiau paveikė įvairūs išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, okupacija", - sakė jis.

Priežastys - šeimoje

Visuotinai pripažįstama, kad agresija pirmiausia pasireiškia šeimoje.

"Galbūt agresyvūs veiksmai kartais atrodo beprasmiški: automobilių stiklų daužymas, praeivių užpuldinėjimai be jokios priežasties. Tačiau net ir tokie veiksmai yra motyvuoti. Galbūt užpuoliką prieš tai kažkas įžeidė. Visiškai nepamatuotų veiksmų nebūna", - įsitikinęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Darius Žukauskas.

Jis pažymėjo, kad šeimose, kuriose smurtauja tėvai, dažniausiai išauga agresyvūs vaikai. Jie nebemoka savo problemų spręsti kitaip, kaip tik kumščiais.

Vaikai - tarsi veidrodis, kuris atspindi aplinką. "Apie daug ką galima spręsti iš detalių. Pažiūrėkite, kaip elgiasi tėvai, atvežantys vaikus į mokyklą. Labai mažai tokių, kurie sustoja tinkamoje vietoje. Važiuoja kuo arčiau pastato, vairuoja agresyviai. Vaikas daro logišką išvadą, kad būtent taip ir reikia elgtis", - teigė policijos generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas.

Psichologas R. Povilaitis sutiko, kad vaikai iš suaugusiųjų perima agresyvią elgseną, nebando ieškoti kitų būdų konfliktams spręsti net nesuvokdami, kodėl elgiasi būtent taip.

"Vaikui nepatiko bendraamžio pasakytas žodis, iš karto paleidžiami į darbą kumščiai. Kai bandome aiškintis konflikto priežastis, beveik visada jie sako: namie brolis mane mušė, tėvai šuniukui sudavė. Nesakyčiau, kad čia sunkmečio padarinys. Manau, visa bėda - serganti visuomenė. Tai ne sunkmetis, tai - liga", - LŽ teigė Vilniaus S. Stanevičiaus vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Dalia Grigienė.

Pasak didelę patirtį turinčios pedagogės, pastaraisiais metais agresyvumo kreivė kyla aukštyn. Ypač tarp mergaičių. Tačiau ji nesutinka, kad padėties neįmanoma pagerinti.

"Galima, bet tam reikia daug darbo. Neužtenka su vaiku pasikalbėti vieną kartą. Reikia nuolat dirbti. Svarbiausia, kad vaikai pajustų pasitikėjimą. Jie turi žinoti, kad kreipusis pagalbos problema bus išspręsta iki galo, ir nebijoti tos pagalbos prašyti", - tvirtino mokytoja.

Vilniaus 3-iojo policijos komisariato viršininkas Donatas Malaškevičius pabrėžia, kad vaikų supratimą apie smurtą lemia ne tik tėvų elgesys, bet ir atviras agresijos demonstravimas per televiziją, internete ar pan. Pareigūnas pasakojo, kaip kartą jo paauglė dukra į namus parsinešė kompiuterinį žaidimą. Belėkdama virtualiu automobiliu mergaitė partrenkė močiutę ir dėl to nepasijuto kalta.

Kas skatina agresiją?

"Smurtas neatsiranda iš niekur. Tai - išmokstamas dalykas. Dažnai smurtas keliauja per kartas: seneliai baudė tėvus, tėvai - vaikus. Juk gimstame visi vienodi: tiek Švedijoje, tiek Lietuvoje. Bet švedų mokyklose tik keturi penki vaikai iš šimto linkę smurtauti, tyčiotis iš aplinkinių, o Lietuvos mokyklose tokių vaikų yra maždaug ketvirtadalis", - tikino psichologas R. Povilaitis.

Policijos pareigūnai viliasi, kad ateityje padėtis gerės. "Kiekvieną savaitę susitinku su mūsų komisariato teritorijoje įsikūrusių mokyklų direktoriais. Jie tikina, kad dabartiniai pirmokai ar antrokai nėra linkę į agresiją. Atrodo, išaugame iš "gariūninės" kartos, kai svarbu buvo tik pinigai, kad ir kaip jie būtų gaunami", - kalbėjo pareigūnas D. Malaškevičius.

Švedijoje jau 30 metų galioja įstatymas, draudžiantis vaikus bausti fizinėmis bausmėmis.

"Fizinė bausmė - tai smurto pradžia. Pasaulyje dar tik apie 40 šalių yra priėmusios tokį įstatymą, tačiau akivaizdu, kad jis skatina teigiamus pokyčius. Lietuvos Seime taip pat jau kalbama apie tokį įstatymą. Naivu tikėtis, kad agresija gali būti visiškai išgyvendinta, bet sumažinti smurto protrūkius įmanoma", - pažymėjo psichologas R. Povilaitis.

Policijai surištos rankos

Vilniaus 3-iojo policijos komisariato viršininkas D. Malaškevičius pusantrų metų dirbo Airijoje policijos atašė. Grįžusį į Lietuvą jį labiausiai pritrenkė žmonių susvetimėjimas.

"Kol Airijoje gyvenau, jau buvau įpratęs, kad visi aplinkiniai su manimi sveikinasi. Grįžau į Lietuvą -  kaimynas kaimyno nepažįsta, eina visi pro šalį galvas nuleidę", - pasakojo jis.

Policijos pareigūnai teigia, kad jiems dirbti dėl tokio visuomenės agresyvumo ir susvetimėjimo darosi vis sunkiau.

"Anksčiau galėjome daugiau padėti žmonėms. Būdavo, skambina policininkui moteris, kenčianti nuo smurtaujančio vyro. Sako, kad pareiškimo rašyti nenori, bet gal galėtų kas nors su juo pasikalbėti. Išsikviesdavome, pasikalbėdavome, kartais tai padėdavo. Dabar kviestis negalime. Jis parašys pareiškimą, kad be reikalo trukdome", - sakė Vilniaus 1-ojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Kęstutis Griškevičius.

Jis įsitikinęs, kad visuomenėje vyksta savotiška grandininė reakcija.

"Pareini namo, įsijungi televizorių, o iš ekrano politikai postringauja, kad dabar blogai, o bus dar blogiau. Jokių teigiamų emocijų. Tada vyras rėkia ant žmonos, žmona ant vaikų, o šie - ant bendraamžių ar tiesiog ant pirmo pasitaikiusio. Auką tokie smurtautojai pasirenka kuo bejėgiškesnę", - pažymėjo K. Griškevičius.

LRT

Net ir apšvietimo sprendimai lemia pirkėjų elgesį

Mokslininkai įrodė, kad šviesa yra būtina žmogui ir turi didelės įtakos jo savijautai. Šviesa sukuria laimės pojūtį, jaukesnę aplinką, o jeigu žmogus negali aiškiai matyti supančios aplinkos – jaučia nerimą ir baimę. Todėl šviesa dažnai...


Bloga nuotaika gali pagerinti atmintį

Bloga nuotaika kai kuriais atžvilgiais gali būti naudinga, tvirtina vienas Australijos mokslininkas, kuris nustatė, jog negatyvūs jausmai mažina patiklumą, padeda objektyviau vertinti kitus, taip pat stiprina atmintį.Naujojo Pietų Velso...


Šiuolaikinės technologijos leidžia jaustis ne tokiais vienišais, rodo tyrimas

Nuolatinė prieiga prie šiuolaikinių komunikacijos technologijų aštuoniems iš dešimties Lietuvos gyventojų leidžia jaustis mažiau vienišiems, rodo didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių telekomunikacijų bendrovės "TeliaSonera" atlikto...


Dėl gripo Serbijoje atidedama šauktinių tarnybos pradžia

Dėl naujojo gripo epidemijos Serbijos kariuomenė mėnesiui atidėjo šauktinių tarnybos pradžią, informuoja naujienų agentūra AFP. Naujasis gripas Serbijoje jau nusinešė 17 gyvybių. Pagal naujus Serbijos gynybos ministerijos planus, šauktinių tarnyba...


Vadinamuoju kiaulių gripu Lietuvoje užsikrėtė dar 3 žmonės

Naujojo gripo A(H1N1)v virusu Lietuvoje užsikrėtė dar 3 žmonės ir iš viso šiuo metu šalyje skaičiuojami 15 šios ligos atvejų. Prognozuojamą dar didesnį šio gripo plitimą rugpjūtį svarstys Ekstremalių situacijų valdymo centras. Vienas susirgęs...


Farmacininkai turėtų liautis atimti iš pacientų laiką

Farmacininkai turėtų liautis atimti iš pacientų laiką

Įsigaliojo naujos redakcijos Vaistinių preparatų reklamos taisyklės. Svarbiausi jų pakeitimai susiję su vaistų reklama asmens sveikatos priežiūros įstaigose. "Nustatyta, kad vaistų reklamuotojų vizitai į asmens sveikatos priežiūros įstaigas...


Sąžinės laisvė priklauso ir gydytojams

Sąžinės laisvė priklauso ir gydytojams

Keičiama medicinos norma užtikrins teisę gydytojams rezidentams akušeriams ginekologams atsisakyti atlikti abortą. Viešojoje erdvėje tai sukėlė įvairių ginčų ir nuogąstavimų. Ar sugebės jaunieji gydytojai padėti moteriai nelaimės atveju? Ar išmoks...


Kamieninių ląstelių terapija gydymo metu pažeidė inkstus

Mokslininkai perspėja, jog, gydant inkstų liga sergantį pacientą ir taikant kamieninių ląstelių terapiją, pirmą kartą susidurta su nauja komplikacija. Kamieninių ląstelių kultūra buvo suleista į inkstą, tačiau pagerėjimo nesulaukta. Vietoj to buvo...


Akistata su kiaulių gripu neišgąsdino

"Menkas baubas", - taip pandeminį gripą įvertino Karo akademijos trečiakursis Tadas Gudavičius. Jis - vienas iš šešių kariūnų, kuriems praėjusį antradienį buvo patvirtinta vadinamojo kiaulių gripo diagnozė. Kiaulių gripo užkluptas...


Dovana būsimiems medikams – žmogaus kūnas

Dovana būsimiems medikams – žmogaus kūnas

Anot profesoriaus, žiūrėdamas vien į paveikslėlius geru gydytoju netapsi. Tačiau baiminamasi, kad netrukus studentai gali baigti universitetąžmogaus kūno sandarą išstudijavę tik knygose ir specialiuose muliažuose. Medicinos universitetas...


Pykina nuo santuokos. Kaip šalinti simptomus

Ohajo valstijoje atliktas tyrimas parodė, kad sveikatai kenkia ir nemokėjimas ginčytis su sutuoktiniu. Kaip praneša CNN, ištyrus 37 vedusias poras, kuriems ant rankų dirbtinai buvo sukeltos pūslės ir 12 dienų jų bendravimą stebėjo mokslininkai,...


Daugėja duomenų apie vitamino D ir širdies sveikatos ryšį

Daugėja duomenų apie vitamino D ir širdies sveikatos ryšį

Žmonėms su vitamino D nepakankamumu gali grėsti didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, teigia dabar atliekamus tyrimus apžvelgę mokslininkai. Nors tokiai priklausomybei patvirtinti reikia išsamių tyrimų naudojant kontrolines...


Knarkimas – ne tik nemalonus , bet ir pavojingas sutrikimas

Knarkimas – ne tik nemalonus , bet ir pavojingas sutrikimas

Didelę dalį žmonių kankinantis knarkimas ne tik kelia nemalonius pojūčius aplinkiniams, tačiau gali būti ir labai pavojingas kiekvienam, turinčiam šį sutrikimą. Pasak "Estetinės chirurgijos centro" gydytojo otorinolaringologo dr. Tomo...


Kelią instrumentams rodo neuronavigacijos sistema

Kelią instrumentams rodo neuronavigacijos sistema

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Neurochirurgijos klinikoje atliktos dvi galvos smegenų operacijos panaudojant pažangiausią neuronavigacinę įrangą. Šios klinikos vadovas docentas Antanas Romas Gvazdaitis "Vakarų ekspresą"...


Psichologas nustatė ryšį tarp naudojimosi "Facebook" ir prastais pažymiais

Psichologas iš Olandijos Polas Kiršneris nustatė ryšį tarp polinkio socialiniams tinklams ir prastais pažymiais, rašo "The Daily Mail". Kiršneris dirbo su 19-54 metų 219 studentų grupe iš vieno JAV universiteto. Paaiškėjo, kad tie, kurie...


40 proc. sergančiųjų kraujo vėžiu negauna vaistų

Nors situacija gerėja, beveik 40 proc. sergančiųjų viena iš lėtinių formų piktybiniu kraujo vėžiu negauna reikiamų vaistų. Taip teigia Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas...


Onkologinio centro statyboms – pinigų paieškos

Lėšų Šv. Pranciškaus dvasinės paramos centro statyboms bus prašoma iš visų Klaipėdos apskrities administracijai pavaldžių savivaldybių. Tokia mintis kilo Klaipėdos apskrities administracijos viršininkui Arūnui Burkšui. Jis įsitikinęs, jog tam, kad...


Kodėl motinos jaučia kaltę

Kodėl motinos jaučia kaltę

"Žmogaus prigimtyje tiek daug giliai paslėptų dalykų, ir aš pats būčiau linkęs būti vaiku motinos, kuriai būdingi vidiniai žmogaus būties konfliktai, ir nenorėčiau, kad mane auklėtų moteris, kuriai viskas lengva ir paprasta, kuri žino visus...


Moterims krūtys gali ataugti po 8 mėnesių

Netrukus mokslininkai pradės revoliucinius chirurgijos bandymus, kurie padės krūties vėžiu sergančioms moterims atauginti krūtis po mastektomijos, praneša timesonline.co.uk. Pirmasis pasaulyje bandymas bus pradėtas Australijoje ir tęsis...


Sifilio protrūkis Ukmergės rajone baigėsi, susirgo 15 žmonių

Gegužės pabaigoje Ukmergės rajone kilęs sifilio protrūkis baigėsi. Remiantis protrūkio epidemiologinio tyrimo duomenimis, iš viso buvo užregistruota 15 sifilio atvejų. Apie protrūkio baigtį Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą informavo Vilniaus...


Pasirengimo gripo pandemijai planas liko gulėti stalčiuose

Pasaulis gripo pandemijai pradėjo rengtis seniai, pirmosios jo prognozės pareikštos 2006 metais. Mes, atrodo tuo netikėjome. Ko nepadarėme ir ką galime padaryti dabar? Apie tai - pokalbis su Kauno medicinos universiteto profesoriumi Alvydu...


18-metę persekioja psichikos liga. Kur ieškoti pagalbos?

Vieniems – nedarbas, kitiems, kurie jį turi, – kasdienė įtampa. Nuolat patiriamas stresas ir dvasiniai sukrėtimai. Tai – didėjančio sergamumo psichikos ligomis priežastys. Tačiau jas galima įveikti, nes šiandien psichiatrija daug...


Sveikatos profilaktinėms programoms bus skiriama 55 tūkst. litų daugiau

2011 metais sveikatos programoms, kurių lėšomis įgyvendinamos įvairios prevencinės priemonės, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) bus skiriama 55 tūkst. daugiau nei pernai. "Profilaktiniai patikrinimai ir kitos prevencinės...


Į medikus jau kreipiasi pirmieji gyvačių sugelti pacientai

Medikai jau sulaukia pirmųjų vienintelės Lietuvos nuodingos gyvatės - angies sugeltų pacientų. Sezonas atsidarė, šypteli ūmių apsinuodijimų specialistai. Kaip Eltai sakė Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėja Ramunė Rutkauskaitė, po...


Sesers meilė – prieš medikų prognozes

Sesers meilė – prieš medikų prognozes

Panevėžietė 29-erių metų Ina Macevičienė šiemet liepą pagaliau apsivilko vestuvinę suknelę ir atšoko ilgai atidėliotas vestuves. Pastaruosius dvejus metus ji buvo visiškai pamiršusi save. Dienas ir naktis Ina leido prie dabar septyniolikmetės...


Kaip susidoroti su radikulitu?

Kaip susidoroti su radikulitu?

"Kokių liaudiškų priemonių yra radikulitui gydyti?" Žolininkė provizorė-farmakognostė Jadvyga Balvočiūtė: - Galiu pasakyti vieną liaudišką receptą, kurį esu išgirdusi iš šviesios atminties kalvio Stonkaus. Jums reikės stiklinės...


Laboratorijoje sukurta plakanti širdis

Laboratorijoje sukurta plakanti širdis

Minesotos universiteto mokslininkai laboratorijoje sukūrė plakančią širdį. Iš žiurkių ir kiaulių širdžių pašalinę ląsteles ir palikę tik karkasą, jį užpildė tam tikru gyvų ląstelių mišiniu. Po kiek laiko širdis ėmė plakti. Tyrimo organizatorė,...


Plaučius pavyko išmokyti kvėpuoti be žmogaus

Kanadoje išplėtota nauja plaučių gydymo technologija gali dvigubai padidinti transplantavimo operacijoms tinkamų plaučių skaičių ir padidinti persodinimo sėkmę. Plaučių persodinimo galimybė suteikia vilčių sunkiomis kvėpavimo ligomis, tokiomis...


Vienkartinis mikroskopas

Vienkartinis mikroskopas

Tai šiek tiek keistokas įrenginys, tačiau veikiantis, ir, panašu, turintis vienokių ar kitokių praktinio taikymo sričių. Mikroskopas išoriškai primena plastikinę kortelę ir priklausomai nuo tipo gali padidinti ant objektyvo užlašintos medžiagos...


Koks ryšys tarp matematikos ir haliucinacijų?

Kas gi tokio slypi mūsų smegenyse, kad jie įvairiose situacijose - veikiami narkotikų, sergant arba gresiant mirčiai - regi lygiai tokius pačius "antgamtiškus" geometrinius raštus? Pasirodo, tai betarpiškai siejasi su žmogaus smegenų...


lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9

Spila Spila Spila Spila Spila