REXSAN

Kraujo ligas gydančiame skyriuje – pacientų persiskirstymas

Vienintelis Vakarų Lietuvoje Hematologijos skyrius, gyvuojantis nuo pat Jūrininkų ligoninės įsikūrimo, pakeitė pavadinimą – nuo šiol jis vadinasi Onkohematologijos skyriumi.

Iš pradžių didžiąją dalį skyriuje gydytų pacientų sudarė sergantieji kraujo krešėjimo ligomis.

„Daugumai krešėjimo ligomis sergančių pacientų stacionarinis gydymas nebereikalingas – jie konsultuojami ir kraujo krešėjimo faktoriais gydomi ambulatoriškai”, – paaiškina Onkohematologijos skyriaus vedėjas Mindaugas Jurgutis.

Pastaruosius penkerius metus skyriuje daugiau – net 86 proc. – gydoma sergančiųjų onkohematologinėmis ligomis: limfoma, ūminėmis ir lėtinėmis leukemijomis, mielodisplastiniu sindromu ir kitomis retesnėmis ligomis. Tai yra apie 1200 pacientų per metus.

Viena iš šių ligonių dominavimo priežasčių ir ta, kad kraujo vėžio atvejų daugėja. 2008 metais skyriaus gydytojai hematologai diagnozavo 203 naujus onkohematologinių ligų atvejus. Išeitų, kad Vakarų Lietuvoje per mėnesį šiomis ligomis naujai suserga apie 15-20 žmonių.

Tačiau 28 skyriaus lovos ne visada užpildytos. Mat pastaruoju metu labai daug paslaugų suteikiama 2007 metais įkurtame Hematologijos dienos stacionare. Jo pranašumas – kad pacientai, kuriems čia dieną atliekami tyrimai, sulašinami vaistai, daugiau laiko gali pabūti su šeima.

Neišvengia problemų

Per pastaruosius 10 metų hematologijoje padaryta didelė pažanga.

„Ligoniai gydomi ne tik chemoterapiniais vaistais, bet ir biologiniais, naujo veikimo mechanizmo, preparatais, kurie tikrai labai efektyvūs, tik labai brangūs”, – pasakojo M. Jurgutis. Deja, ne visi vaistai kompensuojami, ne visų jų užtenka.

Be medikamentų, skyriaus ligoniams gydyti, kaip jokiam kitam skyriui Klaipėdoje, reikalingos ir kraujo produktų transfuzijos.

Tačiau ir šioje srityje būna problemų. Nors uostamiestyje veikia du kraujo donorystės centrai, nuo šio pavasario gauti trombocitų masės tapo sudėtinga.

„Nė vienas centras nenori pagaminti trombocitų laiku. Reikalauja užsakyti juos prieš dvi dienas, bet mes negalime taip apskaičiuoti”, – teigė skyriaus vedėjas.

Pagalba – ir psichologinė

Nuo birželio 1 dienos skyriuje daliniu krūviu pradėjo dirbti psichologas, padedantis nustatyti paciento emocinę būseną ir ją pakoreguoti.

„Kai nustatoma kraujo liga, pacientas dažniausiai iš pradžių nepripažįsta diagnozės, paskui gali apimti nerimas, liūdesys, kartais žmogus atsisako gydytis”, – pasakojo M. Jurgutis.

Jiems padeda ne vien psichologas, bet ir onkohematologinių pacientų draugija „Kraujas” – ji organizuoja teminius pacientų susitikimus, kuriuose paskaitas apie kraujo ligas skaito gydytojai, o pacientai užduoda klausimus, diskutuoja tarpusavyje.

Stabdo finansų stoka

Neseniai Lietuvos hematologų draugijos pirmininke išrinkta Jūrininkų ligoninės gydytoja Ligita Malciūtė pažymi, jog nors draugija patvirtinusi Europos ir pasaulinius standartus atitinkančias hematologinių ligonių gydymo rekomendacijas, tačiau trūkstant finansų dar ne kiekvienas ligonis gali gauti tokį gydymą, kuris jam reikalingas.

„Net tų vaistų, kuriuos gauname ir kuriuos iš dalies kompensuoja ir skiria per vadinamuosius atskirų vaistų fondus, neužtenka visiems pacientams. Būna, vaistų, kurie tikrai būtini, pvz. lėtinei leukemijai gydyti, tegauna trečdalis žmonių, kuriems reikėtų. O pats žmogus neišgali nusipirkti”, – pasakojo ji.

2008 metais uostamiesčio onkohematologai diagnozavo 203 naujus kraujo vėžio atvejus. Išeitų, kad Vakarų Lietuvoje per mėnesį šiomis ligomis naujai suserga apie 15-20 žmonių.


VE

TAIP PAT SKAITYKITE