Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) liepos 13-17 dienomis viešėjo otochirurgai (ausies chirurgai) iš Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos. Jie per tarptautinę konferenciją „Otochirurgijos ir otoneurochirurgijos teorija ir praktika” atliko keturias ausies mikrochirurgines operacijas.
Konferencijoje dalyvavo medicinos mokslų daktarai Andre Sultan, Francois Furia, Alain Karoutchi iš Prancūzijos bei Salomon Abramovich iš Didžiosios Britanijos.
Programos koordinatorius, KUL garbės daktaras A. Sultan tikino, kad kurtumas žmogui yra daug didesnė problema nei aklumas.
„Aklas žmogus gali bendrauti, išgirsti, ką jam sako aplinkiniai, o kurčiasis tampa izoliuotas nuo visuomenės. Aklieji dažniausiai užjaučiami, o iš kurčiųjų tik pasijuokiama”, – aiškino A. Sultan. Todėl labai svarbu stengtis sugrąžinti jiems klausą ir tokiu būdu vėl integruoti juos į visuomenę, visavertį gyvenimą.
Kasmet kurtumas tampa vis didesnį mastą įgyjančia problema visame pasaulyje. Tobulėjant diagnostinei įrangai vis daugiau žmonių nustatomi klausos sutrikimai. Todėl gydytojai ragino žmones daugiau dėmesio skirti klausai, daug laiko praleidžiant triukšme taikyti profilaktines priemones, pavyzdžiui, nešioti ausines.
Ausies chirurgija iš kitų chirurgijos sričių išsiskiria tuo, kad čia svarbus kiekvienas milimetras. Darydamas pjūvį, otoneurochirurgas negali sau leisti jokio nukrypimo, nes net ir mažiausia klaida gali sukelti nervų paralyžių, kurtumą.
Chirurgai atrinko keturis pacientus, kuriems buvo atliktos sudėtingos ausies operacijos. Tarp jų ir žmogus, kurio profesija itin susijusi su klausa, – jis yra muzikantas.
Anot KUL Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vedėjo Broniaus Praškevičiaus, visos operacijos pavyko sėkmingai.
Įamžins monografija
Atsisveikindamas su KUL gydytojais penktadienį A. Sultan tikino, kad Klaipėdos operacinės tokios pat kaip Paryžiuje ar bet kurioje kitoje išsivysčiusioje pasaulio šalyje. Jis taip pat išreiškė optimistišką viltį, kad jeigu pavyktų įsteigti Lietuvos gydytojams skirtus otochirurgijos kursus, tai pažanga šioje srityje būtų dar didesnė.
„Chirurgija – tai ne vienas žmogus, mes – grupė ir esame labai laimingi, galėdami perteikti žinias. Ne išradėjas yra svarbiausias asmuo, o tas, kuris sugeba išradimus perteikti kitiems. Jeigu po 40-50 metų mano mokinys pasakys, kad kai ko išmoko iš A. Sultan, aš nebūsiu miręs”, – pakiliai šnekėjo A. Sultan.
Profesorius taip pat pridūrė tikįs, kad Klaipėdos ir Paryžiaus gydytojų bendradarbiavimas – dar tik kelio pradžia.
KUL vadovas Vinsas Janušonis džiaugėsi gydytojų vizitu ir tikino dėl jų paankstinęs savo grįžimą iš komandiruotės Londone. V. Janušonis dėkojo svečiams už jų pagalbą ne tik ligoniams, bet ir personalui, bei skatino atkreipti dėmesį ne tik į tai, kas padaryta, bet ir į tai, ką dar reikia nuveikti ateityje.
Bendradarbiavimas tarp Klaipėdos ir Prancūzijos medikų užsimezgė prieš 15 metų. Prieš 6 metus pasirašyta oficiali partnerystės sutartis. Ši gydytojų grupė atvyksta į KUL kas antri metai nuo 200-ųjų.
Paryžiaus ligoninėse yra stažavęsi ir klaipėdiečiai gydytojai. Per šį laikotarpį atlikta apie 50 ausų mikrochirurginių operacijų.
Tarptautinis šių medikų bendradarbiavimas taip pat bus įamžintas jau pabaigta ir artimoje ateityje išleisiama monografija.
