Neseniai buvo baigtas tarptautinis, šešias šalis apėmęs kompleksinis tyrimas, kurio tikslas: išsiaiškinti, kodėl vyrai perka sekso paslaugas. Tyrimo metu buvo apklausta apie 700 vyrų, iš jų 103 – Londone. „The Guardian” žurnalistė Julie Bincel buvo viena iš šio tyrimo vykdytojų.
„Iš sekso su prostitute negaunu nieko”, – „The Guardian” žurnalistei Julie Bincel sakė Benas, trisdešimtmetis, viduriniajai klasei priklausantis vyras, su kuriuo ji susitiko per jo pietų pertrauką. „Tikiuosi, kad šis pokalbis padės man pačiam geriau suprasti, kodėl taip elgiuosi.” J. Bincel šis pokalbis buvo svarbus savaip. Ji stengėsi geriau suprasti tokių vyrų motyvus.
Tyrimo metu buvo apklausti vyrai, kurių amžius – nuo 18 iki 70 metų: baltaodžiai, juodaodžiai, azijiečiai, Rytų europiečiai. Daugelis jų – dirbantys, pakankamai išsilavinę, išvaizdūs, mandagūs, vidutinių arba aukštesnių nei vidutinių socialinių gebėjimų vyrai. Dauguma jų buvo vedę arba turėjo drauges.
Ką pasakojo šie vyrai? Vienas prisiminė vaikystėje patyręs fizinį ir psichologinį smurtą. Dėl šios priežasties vėliau nesugebėjęs užmegzti artimų santykių su žmonėmis, ypač moterimis. Aleksas (vardas pakeistas) teigė, kad santykiaudamas su prostitutėmis išgyvenęs tuštumos jausmą. Tačiau jis neįsivaizdavo, kaip įmanoma užmegzti kitokius santykius.
Žurnalistei paklausus, ką jis jautė moterims, kurias pirko, Aleksas atsakė prieštaringai: viena vertus, jis norėjo patikti prostitutėms, kita vertus, „neturėjo iliuzijų”, jog tai yra rimtas santykis. „Norėjau, kad prostitutė nebūtų panaši į prostitutę”, – sakė jis. Aleksas norėjo, kad ji būtų tarsi jo draugė, kad visa tai nebūtų panašu į sandėrį ar mechanišką veiksmą. „Pašaliniam asmeniui galėjo atrodyti, kad mes esame pora”, – teigė jis.
J. Bindel pasakoja jautusi Aleksui užuojautą. Šiam žmogui niekas gyvenime neparodė, kaip užmegzti ryšį su kitu žmogumi. Aleksas ieškojo jo sekso komercijoje, vietoje, kur tikrai nebuvo įmanoma jo rasti.
Kiti apklaustieji J. Bindel paliko kiek kitokį įspūdį. Štai Darrenas, jaunas, išvaizdus ir protingas vyras. Paklausus, kiek, jo manymu, moterų, mylėdamosi su juo, išgyveno malonumą, jis atsakė: „Nenoriu suteikti joms jokio malonumo. Tai aš joms moku, kad suteiktų man malonumą. Tai jų darbas. Jeigu joms patiktų, jausčiausi apgaudinėjamas.” Paklaustas, ar, jo nuomone, prostitutės skiriasi nuo kitų moterų, Darrenas paaiškino: „Faktas, kad jos sugeba tai daryti, tuo tarpu kitos – ne, rodo, jog jos turi kažką tokio, kas leidžia joms tai daryti ir nesišlykštėti.” J. Bindel jis pasirodė pritvinkęs tuoj pat sprogsiančio mizoginiškumo.
Paklaustas, kas turėtų atsitikti, kad prostitucija liautųsi, vienas informantas nusijuokė: „Reikėtų nužudyti visas merginas.” Kitas sakė, kad viskas pasibaigtų, jei „visus vyrus uždarytų”. Vis dėlto daugelis apklaustųjų tyrėjams prisipažino, kad juos atbaidytų bausmės: baudos, paviešinimas, pranešimas darbdaviui ir pan. Įdomu, jog pusę seksą pirkusių vyrų teigė maną, jog moterys, kurias jie pirko, yra sąvadautojų aukos (kaip sakė vienas informantas, „sąvadautojas išprievartauja moterį psichologiškai”). Nepaisydami to, jie nesiliovė pirkę sekso paslaugas.
Britanijoje greitu metu turėtų būti priimtas įstatymas, paskelbsiantis prievarta į prostituciją įtrauktos moters pirkimą nusikaltimu. Nepaisant to, ar sekso paslaugų pirkėjas tai žinojo, ar ne. Pasigirsta balsų, jog tai yra neteisinga, kadangi esą neįmanoma pasakyti, kada moteris buvo įtraukta į prostituciją prievarta, o kada pradėjo šį verslą savo noru. Tačiau tyrimas atskleidė, kad apie pusė vyrų žinojo arba bent jau numanė, jog moterys, kurių paslaugomis jie naudojosi, į prostituciją buvo įtrauktos apgaule, melagingais pažadais ir panašiai. Daugelis šių vyrų nemanė, jog moterys tapo prostitutėmis dėl to, kad joms patiko užsiimti seksu.
Apie trečdalis apklaustųjų teigė nujautę, kad moterys, kuriomis jie naudojosi, į Londoną iš kitų šalių buvo atgabentos prievarta. Kai kurie prisipažino manę, kad jos atsidūrė čia dėl to, jog nemokėjo vietinės kalbos. „Galėjai suprasti, kad ji neseniai atvykusi, – pasakojo vienas. – Atvykti į naują šalį ir tapti prostitute – tai negali būti laisvas pasirinkimas.” „Ji atrodė lyg būtų patekusi į bėdą”, – tęsė jis.
Kitas pasakojo viešnamyje matęs daug sumuštų ir kitaip sužalotų merginų, kalbančių Rytų Europos akcentu. Vienas pasakojo užsiėmęs seksu su mergina iš Afrikos. Jis įtarė, kad ji yra pagrobta, nes „atrodė išgąsdinta ir nervinga. Ji sakė man, kad ją apgavo. Aš pasimylėjau su ja. Man pasirodė, kad ji liko patenkinta. Ji paprašė manęs pagalbos, tačiau aš pasakiau, kad ne ką tegaliu padaryti. Galbūt ji man melavo.”
Vienas iš didžiausių žurnalistės atradimų buvo tai, kad daugelis jos apklaustų vyrų manė, jog taptų prievartautoju, jei užsinorėjęs sekso nepasimylėtų su prostitute. Kitas tvirtino: „Kartais atrodo, kad galėtum tuoj pat ką nors išprievartauti, todėl eini pas prostitutę.” Arba dar kitas: „Apimtam desperacijos, trokštančiam sekso vyrukui žūtbūt reikia patenkinti šį poreikį. Jei ne, jis gali imti prievartauti.” Iš šių pasisakymų žurnalistė padarė išvadą, kad ne feministės yra atsakingos už idėją, esą visi vyrai – potencialūs prievartautojai. Kartais taip mąsto patys vyrai.
Pusė apklaustųjų teigė pirkę sekso paslaugas užsienio šalyse, daugiausia Amsterdame. Apsilankymas vietose, kuriose prostitucija yra legalizuota ir lengvai prieinama, paskatino juos tą patį kartoti ir savo šalyje. Apie pusė apklaustųjų pasakojo pirmą kartą prostitutę pirkę iki 21 metų: „Mane ir mano vyresnįjį brolį į viešnamį nusivedė tėvas. Jis ir sumokėjo. Galbūt jis norėjo įsitikinti, jog mes nesame gėjai. Tėvas pats to nedarė; nemanau, kad jis apie tai papasakojo mano mamai.” Kitas pirko sekso paslaugas Tailande, kuriame apsilankė su grupe draugų: „Ta mergina buvo rusė. Ji nieko nekalbėjo, tik gulėjo ant lovos ir laukė.”
Atrodo, kad daugelis vyrų, su kuriais kalbėjosi J. Bindel, mokėdami už seksą tikėjosi kažko kito, būtent tikrų santykių su moterimi: „Tai tik seksas, be jokių emocijų. Jeigu nesi tam pasiruošęs, geriau neiti išvis. Tai ne žmona ar draugė”, – tvirtino vienas.
Kiti buvo tikri, jog jie moka už seksą, kad galėtų visiškai kontroliuoti santykį. Tarp jų ir Bobas. Jis aiškino taip: „Vyrai perka moteris, kadangi taip jie gali turėti, ką tik panorėję ir kaip tik panorėję. Daug vyrų eina pas prostitutes dėl to, kad tikros moterys niekada nesutiktų daryti, ką daro jos.” Kai kurie teigė manę, jog moterims, kurias jie pirko, seksas patiko. Daugelis vis dėlto prisipažino galvoję, kad moterys turėjo jaustis „šlykščiai”: „pažemintos” ir „išgąsdintos”.
Tik 6 procentai kalbintų vyrų buvo suimti už tai, kad naudojosi prostitučių paslaugomis. Akivaizdu, daugelis jų nebijo pirkti seksą. Tyrimo metu informantų buvo klausiama, kas juos sulaikytų nuo to? Daugelis atsakė, kad tai padarytų nebent draudimai ir realios bausmės juos pažeidus. „Draudimai veiktų, jeigu už jų nesilaikymą grėstų kokios nors pasekmės”, – samprotavo vienas. „Jeigu būčiau nubaustas, tai mane atbaidytų”, – tai kito nuomonė.
Trečiasis, pavadinkime jį Albertu, sakė: „Liaučiausi, jeigu turėčiau bėdų dėl to, ką darau. Tačiau šioje šalyje (Didžiojoje Britanijoje, – reng. past.) policija nekreipia dėmesio į tuos, kurie lankosi pas prostitutes.” Straipsnio pabaigoje autorė išreiškė viltį, kad naujasis įstatymas privers tokius vyrus kaip Albertas pagalvoti geriau prieš perkant prostitutę.
Pagal www.guardian.co.uk straipsnį „Why men use prostitutes” parengė Zigmas Vitkus
